Naujausios LAT nutartys apie solidariojo skolininko teisę reikšti regresinį reikalavimą bendraskoliui, neteisėtos sudėties teismą ar vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį pateikimo vykdyti terminą
Nutartyje dėl dėl teisės normų, reglamentuojančių didesnę prievolės dalį kreditoriui įvykdžiusio solidariojo skolininko teisę reikšti regresinį reikalavimą bendraskoliui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija priminė, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą, todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai.
Pažymėta, kad CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad didesnę tokios prievolės dalį kreditoriui įvykdęs solidarusis skolininkas neturi teisės pareikši regresinį reikalavimą jo teises pažeidžiančiam bendraskoliui, kol visiškai neįvykdyta pagrindinė prievolė.
______
Nutartyje dėl bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo neteisėtos sudėties teismo konstatuota, kad aptariamu atveju Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nutartimi nepagrįstai atsakovo apeliaciniam skundui nagrinėti paskyrė vieną teisėją, o ne sudarė trijų teisėjų kolegiją. Aplinkybė, kad teisėjas vienasmeniškai apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, lemia pripažinimą, jog nagrinėjamoje byloje yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CPK 304 straipsnio 1 dalyje, civilines bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Ir tik tais atvejais, kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu du tūkstančiai eurų, taip pat ypatingosios teisenos bylos apeliacines tvarka nagrinėjamos vieno teisėjo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo sudėtis priklauso nuo dviejų kriterijų: apeliacine tvarka ginčijamos sumos dydžio ar teisenos, taikomos nagrinėjant civilinę bylą.
______
Nutartyje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį pateikimo vykdyti termino, konstatuota, kad šalims sudarius taikos sutartį ir skolos sumokėjimą išdėsčius dalimis, kiekvienos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas reiškia ir tos dalies taikos sutarties pažeidimą, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Todėl šalis, kurios naudai turi būti vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, tokiu atveju turi teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl laiku nesumokėtos taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies. Tai reiškia, kad atskiras taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas suponuoja savarankišką tokios sutarties pažeidimą, dėl kurio kreditorius turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegija išaiškino, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, kuria išdėstomas skolos sumokėjimas dalimis, penkerių metų senaties terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti prasideda nuo kiekvienos tokia taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies sumokėjimo termino pabaigos kiekvienai išdėstytai skolos daliai atskirai. Tai reiškia, kad vykdomasis raštas pagal teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir skolos sumokėjimas išdėstytas dalimis, gali būti išduodamas dėl tų mokėjimų, kurie patenka į paskutiniųjų penkerių metų laikotarpį iki kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo dienos.
