Teismai

Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo ieškinio senaties skaičiavimo taisyklių iki restitucijos taikymo klausimų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl rangovo atsakomybės už defektus konstatuota, kad atsakovė nesilaikė dažymo darbų atlikimo technologijos ir tai turėjo įtakos plieninių konstrukcijų priešgaisrinių dažų dangos kokybei, darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal normalią paskirtį, todėl užsakovė turi teisę taikyti rangovei sutartinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų dažymo darbų ir reikalauti iš rangovės atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Priminta, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės. Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui.

Ieškovės statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs, kad atsakovė dažymo darbus atlieka netinkamomis oro sąlygomis, turėjo informuoti apie tai užsakovę bei atsakovę ir matydamas, kad pastaroji toliau vykdo dažymo darbus, turėjo juos sustabdyti, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų. Tačiau ieškovės statybos techninis prižiūrėtojas nurodytų pareigų neatliko. Statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas vertinamas kaip atliktas pačios užsakovės. Tai reiškia, kad užsakovė netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangove, o tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovės dažymo darbų atlikimui, defektų ir atitinkamai nuostolių atsiradimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek rangovės, tiek ir užsakovės (jos statybos techninio prižiūrėtojo) netinkamą rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimų vykdymą (neveikimą), nurod, kad netinkamas statinio statybos techninės priežiūros atlikimas nebuvo darbų defektų atsiradimo priežastis. Defektų atsiradimo priežastis buvo tai, kad dažymo darbai buvo atlikti nesilaikant dažymo darbų atlikimo technologijų. Dažymo darbų defektai buvo ne statinio statybos techninio prižiūrėtojo netinkamo veikimo rezultatas, bet rangovės netinkamai atliktų darbų tiesioginių veiksmų pasekmė.

_____

Nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo pagal ne teismo tvarka išduotą notaro vykdomąjį įrašą,  suformuluota tokia CK 1.130 straipsnio taikymo ir aiškinimo taisyklė: CK 1.130 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškinio senaties terminą nutraukia ir asmens kreipimasis į notarą įstatyme nustatyta tvarka dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir notaro vykdomojo įrašo išdavimas. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas laikomas nutrauktu nuo asmens rašytinio prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą pateikimo notarui. Tačiau notarui atsisakius išduoti vykdomąjį įrašą arba asmeniui atsiėmus prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo ieškinio senaties terminas laikomas nenutrauktu.

Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl ieškinio senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismo tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams. Kitoks ieškinio senaties normų aiškinimas pažeistų sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir skolininko teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pažymėta, kad skolininko kreditoriui pareikšto ieškinio reikalavimas dėl ieškinio senaties instituto taikymo gali būti tenkinamas, jeigu nustatoma, kad kreipimosi į notarą metu dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreditorius jau buvo praleidęs atitinkamam reikalavimui taikytiną ieškinio senaties terminą ir nenustatoma pagrindų, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas.

_____

Nutartyje dėl siurprizinio teismo sprendimo priėmimo, teismui ex officio pritaikius kitą nei ieškovės prašomą restitucijos būdą priminta, kad reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas, tačiau teismas privalo išspręsti restitucijos klausimą.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tokio restitucijos būdo, kokį pritaikė apeliacinės instancijos teismas, ieškovė taikyti neprašė ir toks restitucijos būdas pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstomas. Pirmosios instancijos teismas taikė restituciją natūra, ir nei atsakovė apeliaciniame skunde, nei ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisakė dėl galimybės taikyti kitokį restitucijos būdą, nei pritaikė pirmosios instancijos teismas, o galimybė pasisakyti dėl kitokio restitucijos būdo taikymo apeliacinės instancijos teisme šalims nebuvo suteikta. Apeliacinės instancijos teisme vyko rašytinis procesas, šalys teismo nebuvo informuotos apie ketinimą spręsti dėl restitucijos būdo keitimo tam, kad jos galėtų išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu, taigi šalys neturėjo galimybės teikti nei savo argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo ketinamo taikyti restitucijos būdo, nei įrodymų, patvirtinančių (paneigiančių) tokio restitucijos būdo taikymo pagrįstumą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai kasaciniu skundu teigia, jog ji neturėjo galimybės įgyvendinti CPK 42 straipsnyje nustatytos procesinės teisės teikti savo argumentus ir samprotavimus dėl poreikio apeliacinės instancijos teismui ex officio spręsti klausimą dėl restitucijos būdo pakeitimo bei įrodymus, pagrindžiančius, jos nuomone, tokio restitucijos būdo taikymo negalimumą, todėl jos teisė į teisingą teismo procesą buvo pažeista, o priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis turėjo siurprizinį pobūdį.

_____

Nutartyje dėl draudimo išmokos išmokėjimo būdo, draudimo sutarties nuostatos pripažinimo nesąžininga teisėjų kolegija nusprendė, kad, atsižvelgiant į ieškovo pasirinktą ir apeliacinės instancijos teismo pripažintą teisių gynimo būdą, apeliacinės instancijos teismas turėjo sprendime aiškiai ir konkrečiai nustatyti, kaip ir kokia tvarka sprendimas turi būti vykdomas. To nepadarius, tai laikytina proceso teisės normų pažeidimu, kurį gali pašalinti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atvejus nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovą įpareigojo atlyginti ieškovui žalą pastato atstatymo atkuriamąja verte būdu, tai lėmė ir teismo pareigą nustatyti konkrečią tokio įpareigojimo (teismo sprendimo vykdymo) tvarką. Tokio pobūdžio ginče teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo, turėtų įvertinti, kokiais terminais sprendimas gali būti vykdomus, kokius veiksmus, kokia tvarka šalys turi atlikti, siekiant, kad teismo sprendimas būtų visiškai įvykdytas. Šiuo atveju reiktų įvertinti ir tai, kad tinkamas teismo sprendimo vykdymas priklauso nuo abiejų šalių tinkamo bendradarbiavimo.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų ir pagrįstai bei teisėtai sprendė dėl Taisyklių 3.5 punkto taikymo ir jo vertinimo pagal nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas bei sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismo sprendimui keliamus reikalavimus, nes nenustatė, kokia konkrečia tvarka ir terminais teismo sprendimas turi būti vykdomas.

_____

Nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino pradžią ir statybos rangos sutarties šalių atsakomybę, kai darbams atlikti panaudotos netinkamos kokybės medžiagos, vertinta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią iš esmės nustatė pagal subjektyvųjį momentą, t. y. momentą, kada ieškovei, kaip generalinei rangovei, gavus ekspertizės aktą kitoje byloje, tapo aišku apie atsakovės netinkamai atliktus darbus. Toks ieškinio senaties termino pradžios nustatymas neatitinka CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos, pagal kurią nustatant ieškinio senaties termino reikalavimui dėl atliktų darbų trūkumų pradžią svarbus tik objektyvusis momentas – kada pateiktas pareiškimas apie trūkumus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad nustatant ieškinio senaties termino pradžią atskaitos taškas yra užsakovės rašto ieškovei surašymo diena, tokiu objektyviuoju momentu ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti rėmėsi ignoruodamas nagrinėjamoje byloje aktualius generalinio rangovo ir subrangovo santykius, netinkamai taikydamas CK 6.667 straipsnio 3 dalį ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl generalinio rangovo ir subrangovo sutartiniams santykiams taikytinos teisės, tarp jų ir dėl ieškinio senaties termino generalinio rangovo reikalavimams subrangovui reikšti.

Teisėjų kolegija pripažino iš esmės pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.689 straipsnio 2 dalį, nurodęs, kad ieškovė, žinodama apie konkrečių trinkelių panaudojimą automobilių aikštelei įrengti, tam neprieštaravo ir todėl neteko teisės remtis žinomu nukrypimu nuo sutarties kaip trūkumu. Užsakovo veiksmai prižiūrėti ir kontroliuoti darbus yra jo teisė, bet ne pareiga. CK 6.689 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos pasekmės užsakovui dėl neveikimo atsiranda tik tuo atveju, jeigu statybos darbų kontrolės ir priežiūros pareiga užsakovui buvo nustatyta įstatymu arba sutartimi.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertino ir apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad netinkamos kokybės trinkelės darbų priėmimo metu buvo akivaizdžiai matomas trūkumas ir ieškovė, to neužfiksavus šalims pasirašant 2015 m. rugpjūčio 27 d. statybos užbaigimo aktą, priėmusi tokį darbų rezultatą, neteko teisės remtis netinkamai atliktų darbų kokybės faktu.  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos šalių nėra tarp asmenų, pasirašiusių 2015 m. rugpjūčio 27 d. statybos užbaigimo aktą. Bylą nagrinėję teismai nenustatė momento, kada atsakovė, būdama subrangovė, perdavė darbų rezultatą ieškovei, kaip generalinei rangovei, ir kokie duomenys buvo užfiksuoti perduodant darbų rezultatą. Antra, darbų rezultato trūkumai kiekvienu atveju vertinami individualiai ir tai sudaro fakto klausimą, kurio kasacinis teismas nenagrinėja. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdūs trūkumai paprastai neturėtų būti suprantami kaip situacija, kai yra tam tikrų duomenų apie netinkamos kokybės medžiagų panaudojimą, tačiau, darbų rezultatą apžiūrint normaliomis sąlygomis, o įstatymų ar statybos rangos sutarties nustatytais atvejais arba, kai to reikalauja darbo pobūdis, atliekant bandymus bei kontrolinius matavimus, jokių išorinių defektų, trūkumų ar nukrypimų nuo sutarties ar normatyvinių statybos dokumentų nenustatoma. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl negalimumo ieškovei remtis netinkamai atliktų darbų kokybės faktu po darbų priėmimo padarė nenustatęs visų CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalių taikymui turinčių reikšmės bylos aplinkybių.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios vienkartinę išmoką pagal Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymą, regreso teisę į žalą padariusį asmenį, padarytos kelios išvados: pirma, Vienkartinės išmokos įstatymas nereglamentuoja socialinio draudimo teisinių santykių – aptariamos vienkartinės išmokos mokėjimas nėra tiesiogiai susietas su konkrečiu draudžiamuoju įvykiu, t. y. sąlyga gauti išmoką yra ne asmens ryšys su konkrečiu draudžiamuoju įvykiu, o priklausymas įstatyme apibrėžtoms subjektų grupėms; antra, įvertinus Vienkartinės išmokos įstatymo aiškinamojo rašto turinį matyti, kad išmokos paskirtis yra suteikti socialinę paramą socialiai pažeidžiamoms įstatyme nustatytoms asmenų grupėms, ši išmoka nėra skirta konkretiems dėl draudžiamojo įvykio patirtiems turtiniams nuostoliams kompensuoti, be to, išmoka yra vienkartinė ir fiksuoto dydžio, nesiejama su jokiais turtinės žalos atlyginimo kriterijais; trečia, kai išmokėta išmoka nėra socialinio draudimo išmoka, o yra socialinės paramos išmoka, CK 6.290 straipsnis apskritai nėra taikomas, dėl to socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi tokio pobūdžio (socialinės paramos) išmoką, regreso teisės pagal CK 6.290 straipsnį neįgyja.

Back to top button