Naujausios LAT nutartys apie atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindus ar daiktinių teisių įgyvendinimą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens pareigos paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Ieškovas Andrius Balys Tapinas prašė teismo pripažinti, kad atsakovas Seimo narys Petras Gražulis savo pasisakyme per 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo rytinį posėdį paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią, kuri žemino ieškovo garbę ir orumą, nes atsakovas teigė, jog per nuotolinį parlamento Kultūros komiteto posėdį šalia jo pasirodęs pusnuogis vyras buvo A. B. Tapinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, konstatavo, kad byloje buvo svarbu įvertinti, ar atsakovo kaip Seimo nario pasakytais teiginiais buvo siekiama prisidėti prie viešojo intereso diskusijos, ar vien tik skleisti paskalas. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į paskleistos informacijos turinį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo (nors ir ironiškai) skleidžiamos paskalos, grįstos asmenine antipatija, nurodant asmens privataus gyvenimo aspektus, tuo tarpu atsargiau rinktis viešąją kalbą, ypač jei tai nėra spontaniška, gyva diskusija bendrojo intereso klausimu, įpareigojo ir atsakovo kaip Seimo nario statusas. Nors atsakovas teigė, kad juokavo, tačiau tokiu humoru buvo paskleista privataus pobūdžio melaginga informacija ir nebuvo prisidėta prie jokios diskusijos visuomenei reikšmingu klausimu, taip atsakovas neįgyvendino teisės viešinti ar sakyti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją aukštą apsaugos lygį turinčią „politinę kalbą“, jo pasisakymas taip pat nebuvo susijęs su Seimo nario funkcijų įgyvendinimu.

_____

Nutartyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos momento po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalijimo, pasisakyta, kad tvirtinant taikos sutartį turi būti išspręsti ir visi klausimai dėl jos priverstinio vykdymo, jei to prireiktų. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. Būtent šie procesiniai instrumentai galėtų būti panaudoti ir taikos sutarties dėl žemės sklypo atidalijimo priverstinio vykdymo procese, jei to prireiktų.

Pabrėžta, kad tai, kad šalys nepradėjo įstatymo nustatyta tvarka priverstinio teismo patvirtintos taikos sutarties, vykdymo proceso, negali būti priežastimi kreiptis į teismą su tapačiu materialiniu teisiniu reikalavimu, t. y. siekti, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos iš dalies būtų įvykdytos iš naujo išnagrinėjus šalių ginčą ir priėmus teismo sprendimą. Taikos sutartimi bendras sutarimas dėl šalių teises užtikrinančio atidalijimo būdo buvo pasiektas, tačiau jis liko neįgyvendintas. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas, prašydamas leisti patvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturtės – atsakovės, pritarimo, siekia jam pagal Taikos sutartį tenkančios Žemės sklypo dalies realaus atidalijimo ir įforminimo, motyvuodamas atsakovės nepritarimo parengtam projektui nepagrįstumu ir šio projekto atitiktimi Taikos sutarties nuostatoms. Taigi tiek šioje, tiek užbaigtoje byloje Ieškovo esminis siekis yra tas pats – realiai atidalyti jam tenkančią Žemės sklypo dalį, šis siekis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y., kad atidalijimo sąlygos, sudariusios faktinį reikalavimo pagrindą užbaigtoje byloje ir šalių nustatytos Taikos sutartimi, nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, įtvirtinus jas ginčo projekte. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje ir ieškinio Taikos sutartimi užbaigtoje byloje dalis dėl Ieškovui tenkančios Žemės sklypo dalies atidalijimo yra tapatūs. Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti.

_____

Nutartyje dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad remdamasi  nutartyje išdėstytais motyvais ir sutikdama su kasacinio skundo argumentu, kad kasacinio teismo iki šiol formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad ši praktika yra tikslintina, formuluojant tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis.

_____

Nutartyje dėl  jūrinio konosamento įrodomosios reikšmės priminta, kad Hagos-Visbiu taisyklių priėmimo tikslas buvo suderinti jūrinio vežimo dalyvių – vežėjo, prekių siuntėjo ir gavėjo – teisių ir pareigų visumą. Hagos-Visbiu taisyklėse specialios normos, skirtos krovinių vežimui konteineriuose, nėra įtvirtintos. Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog vežėjas, kapitonas arba vežėjo agentas, priėmęs prekes, siuntėjo reikalavimu išduoda siuntėjui konosamentą, kuriame, be kita ko, turi nurodyti: a) pagrindinius ženklus, būtinus nustatyti, kad prekės yra tokios, kokias siuntėjas raštu nurodo prieš pradedant krauti tokias prekes, šie ženklai turi būti įspausti ar kitaip aiškiai parodyti ant neuždengtų prekių arba ant dėžių ar dangos, kuria prekės apdengtos, taip, kad esant įprastinėms sąlygoms ženklai išliktų įskaitomi iki reiso pabaigos; b) paketų ar vienetų skaičių arba kiekį, arba svorį, atsižvelgus į tai, ką konkrečiu atveju raštu nurodo siuntėjas; c) akivaizdžią prekių būklę.

Įvertinusi konosamentuose, kurie buvo išduoti vykdant ieškovės prekių vežimą vežėjų „Maersk Line“ ir CMA CGM jūriniais laivais, nurodytą informaciją, kurią vertino ir bylą nagrinėję teismai (konteineriuose esančios pakuotės ir prekės aprašytos pagal siuntėją, jas pakrovė ir suskaičiavo siuntėjas, prierašą anglų kalba „said to contain“, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, į lietuvių kalbą turi būti verčiamas kaip specialus terminas, reiškiantis „sakoma, kad jame yra“, kad už pateiktą informaciją atsako vežėjas, siuntėjas neatsako), teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje teismų vertinti konosamentai, kaip prima facie įrodymai pagal Hagos-Visbiu taisyklių 3 straipsnio 4 dalį, patvirtino tvarkingų su originaliomis laivybos kompanijų plombomis konteinerių, kuriuose turėjo būti siuntėjo nurodytos prekės, jų pakuotės, bet ne pačių siuntėjo nurodytų prekių, jų pakuočių perdavimo vežėjams faktą.

_____

Nutartyje dėl statytojo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be gretimo žemės sklypo valdytojo ir gretimo pastato savininko sutikimo teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje teismai, padarydami išvadą, jog atsakovė, kaip gretimo pastato savininkė, privalo motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijos projektui, kai yra mažinami norminiuose teisės aktuose nustatyti atstumai iki gretimo pastato, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Be to, teismai nagrinėjamu atveju neanalizavo ir nevertino, ar egzistuoja išimtinės aplinkybės, teikiančios pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovės atlikta statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato pripažintina nepažeidžiančia atsakovės teisių. Teismai ginčui išspręsti nepagrįstai taikė CK 4.85 straipsnį, reglamentuojantį butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškindama teisę pagal bendruosius teisės bei teisėtų lūkesčių principus, konstatavo, kad tokiais kaip nagrinėjamas atvejais, kai žemės sklypo (teritorijos) savininkas ir valdytojas nesutampa, statytojas, siekiantis gauti statybos leidimą, turi gauti tiek gretimos teritorijos savininko, tiek ir jos valdytojo sutikimus, kadangi pastarųjų asmenų interesai gali būti skirtingi. Subjektų interesai paprastai yra individualūs, daugiau ar mažiau skirtingi ir nesutampantys, o kartais ir priešingi. Privataus asmens interesas savo turiniu nevertintinas kaip tapatus valstybinės žemės savininko interesui jau vien dėl to, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis imperatyviosiomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis, be kita ko, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais principais. Tiek žemės sklypo (teritorijos) savininkas, tiek žemės sklypo (teritorijos) valdytojas turi savarankišką suinteresuotumą, kad būtų išlaikomi statybos norminiuose teisės aktuose nustatyti privalomi atstumai iki jų nuosavybės ar valdymo teise turimo žemės sklypo (teritorijos) ribos, todėl gali savarankiškai apsispręsti, ar sutikti su tuo, kad šis atstumas būtų mažinamas, o statytojas tokiais atvejais turi gauti rašytinį abiejų nurodytų subjektų sutikimą. Pažymėta, kad tiek gretimos teritorijos savininko, tiek gretimos teritorijos valdytojo atsisakymas duoti sutikimą statinio rekonstrukcijos projektui, kuriame neišlaikomi norminiuose teisės aktuose nustatyti minimalūs atstumai iki gretimo sklypo ribos, sukelia vienodas teisines pasekmes, todėl ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, valdanti gretimą teritoriją patikėjimo teise, yra davusi sutikimą ieškovės parengtam statinio rekonstrukcijos projektui, nepaneigia atsakovės teisės tokio sutikimo neduoti.