Teismai

ESTT: draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisė į proceso atnaujinimą nesuteikiama vien dėl to, kad atitinkamas asmuo pasislėpė ir valdžios institucijoms nepavyko nustatyti jo buvimo vietos

Bulgarijoje dėl IR buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuria siekta padaryti mokestinius nusikaltimus, už kuriuos numatyta skirti laisvės atėmimo bausmes. Pirmasis kaltinamasis aktas jam buvo įteiktas asmeniškai ir IR nurodė adresą, kuriuo su juo būtų galima susisiekti. Tačiau prasidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijai jo tuo adresu rasti nepavyko, todėl Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas, Bulgarija) negalėjo jo iškviesti į posėdį. Be to, su juo nesusisiekė ir teismo paskirtas advokatas. Kaltinamajame akte, kuris buvo įteiktas IR, buvo padarytas pažeidimas, jis buvo pripažintas negaliojančiu, todėl procesas nutrauktas. Parengus naują kaltinamąjį aktą ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, IR vėl buvo ieškoma, tačiau jo rasti nepavyko. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarė išvadą, kad IR pasislėpė ir kad šiomis aplinkybėmis bylą galima nagrinėti jam nedalyvaujant. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, siekiančiam užtikrinti, kad atitinkamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam taikomas procesines garantijas, iškilo klausimas: kuris iš Direktyvoje (ES) 2016/343 numatytų atvejų taikytinas IR, kuris pasislėpė po to, kai jam buvo įteiktas pirmasis kaltinamasis aktas ir prieš pradedant baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadiją, situacijoje.

Teisingumo Teismas atsakė, kad Direktyvos 2016/343 8 ir 9 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad byla dėl kaltinamojo, kurio buvimo vietos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nepaisant jų pagrįstų pastangų, nepavyksta nustatyti ir kuriam dėl šios priežasties nepavyko perduoti informacijos apie jam iškeltą bylą, gali būti nagrinėjama teisme ir, jei reikia, joje priimtas nuosprendis jam nedalyvaujant. Tokiu atveju šis kaltinamasis iš principo turi turėti galimybę po pranešimo apie tokį nuosprendį pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtinta teise, kad būtų atnaujintas bylos nagrinėjimas, arba pasinaudoti lygiaverte teisinės gynybos priemone, dėl kurios byla būtų persvarstyta iš esmės jam dalyvaujant.

Tačiau Teisingumo Teismas patikslino, kad ši teisė gali būti minėtam asmeniui nesuteikta, jeigu iš konkrečių ir objektyvių įrodymų aišku, kad jis gavo pakankamai informacijos, kad žinotų, kad jo byla bus nagrinėjama teisme, ir sąmoningais veiksmais, siekdamas išvengti teisingumo vykdymo, sutrukdė valdžios institucijoms oficialiai pranešti jam apie šios bylos nagrinėjimą.

Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnis, susiję su teisės į bylos nagrinėjimą iš naujo taikymo sritimi ir aprėptimi, turi būti laikomi turinčiais tiesioginį poveikį. Ši teisė suteikiama asmenims, kurių byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant, net jei nėra tenkinamos šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Tačiau Direktyvoje 2016/343 valstybėms narėms suteikta galimybė, kai tenkinamos šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, nagrinėti bylą teisme kaltinamajam nedalyvaujant ir vykdyti sprendimą nenumatant teisės į bylos nagrinėjimą iš naujo, grindžiama prielaida, kad atitinkamas tinkamai informuotas asmuo savanoriškai ir nedviprasmiškai atsisakė teisės dalyvauti nagrinėjant jo bylą.

Šiuo aiškinimu užtikrinama atitiktis Direktyvos (ES) 2016/343 tikslui – stiprinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą baudžiamosiose bylose, kad valstybės narės labiau pasitikėtų viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemomis ir užtikrintų, kad būtų gerbiama teisė į gynybą, kartu išvengiant galimybės, kad asmuo, kuris buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme, bet nedviprasmiškai atsisakė teisės jame dalyvauti, galėtų reikalauti išnagrinėti bylą iš naujo po to, kai jam nedalyvaujant buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir taip netinkamai trukdyti veiksmingai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir tinkamai vykdyti teisingumą. Dėl informavimo apie bylos nagrinėjimą teisme ir neatvykimo pasekmes Teisingumo Teismas nurodė, kad atitinkamas nacionalinis teismas turi patikrinti, ar atitinkamam asmeniui buvo įteiktas oficialus dokumentas, kuriame aiškiai buvo nurodyta teismo posėdžio data ir vieta, o tuo atveju, jeigu jam neatstovavo įgaliotasis advokatas, nurodytos galimo neatvykimo pasekmės. Šis teismas taip pat privalo patikrinti, ar šis dokumentas buvo įteiktas tinkamu laiku, kad atitinkamas asmuo, jei nuspręstų dalyvauti nagrinėjant jo bylą, galėtų veiksmingai pasirengti gynybai.

Konkrečiai dėl pasislėpusių kaltinamųjų Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal Direktyvą 2016/343 draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisė į proceso atnaujinimą nesuteikiama vien dėl to, kad atitinkamas asmuo pasislėpė ir valdžios institucijoms nepavyko nustatyti jo buvimo vietos. Tik tada, kai yra aiškių ir objektyvių įrodymų, kad atitinkamas asmuo oficialiai informuotas, kad yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, ir žinodamas, kad teisme bus nagrinėjama jo byla, sąmoningai vengia gauti oficialią informaciją apie bylos nagrinėjimo teisme datą ir vietą, gali būti laikoma, kad tas asmuo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme ir savanoriškai bei nedviprasmiškai atsisakė teisės jame dalyvauti, – tokia situacija patenka į Direktyvos (ES) 2016/343 8 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Tokių konkrečių ir objektyvių įrodymų buvimas visų pirma gali būti nustatytas, kai tas asmuo sąmoningai nacionalinėms institucijoms, kompetentingoms baudžiamosiose bylose, nurodė klaidingą adresą arba kai jo nurodytu adresu nebėra. Be to, siekiant nustatyti, ar atitinkamam asmeniui pateikta informacija buvo pakankama, ypatingą dėmesį reikėtų skirti valdžios institucijų rūpestingumui informuojant atitinkamą asmenį ir atitinkamo asmens rūpestingumui gaunant informaciją. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad šis aiškinimas atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniuose ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

ES Teisingumo Teismo informacija

Back to top button