Teismai

Užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje 2021 metais

Lietuvos apeliacinio teismo išimtinė kompetencija yra nagrinėti prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų sprendimus. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad sprendimo teisinė galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo), prejudicinę, privalomumo ir vykdytinumo galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-77-381/2018).

Egzekvatūra – užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti yra teisinės galios tokiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo sprendimui.

Teisės doktrinoje nurodoma, kad egzekvatūra iš esmės reiškia teismo vietos reglamentuojamą teisinį procesą, kurio metu teismas nagrinėja prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą. Taigi, kol nėra atlikta valstybėje nustatyta egzekvatūros procedūra, užsienio teismo sprendimas toje valstybėje neturi teisinės galios (R. Jokubauskas ir kt. (2020). Užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje, p. 36).

Tam tikrais Europos Sąjungos teisės aktais yra panaikinta egzekvatūros procedūra. Tai reiškia, kad kitoje ES valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas gali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje savaime, nereikalaujant atlikti jokių aktyvių veiksmų. Egzekvatūros panaikinimo tikslas – kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas būtų pripažintas visose ES valstybėse narėse netaikant jokios specialios procedūros. Todėl vienos valstybės narės teismo sprendimas turėtų būti traktuojamas taip, tarsi jis būtų priimtas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi (R. Bučinskaitė (2015). ES integracijos galimybės piliečiams ir verslui: naujas teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo reglamentavimas, p. 45).

Štai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų.

Be to, tam tikruose ES teisės aktuose numatyta supaprastinta egzekvatūra, t. y. juose numatyta formali pripažinimo procedūra. Tokios supaprastintos egzekvatūros procedūros metu reikia kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, tačiau teismas iš esmės netikrina nepripažinimo pagrindų. Supaprastinta egzekvatūra taikoma, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais santykiuose dėl išlaikymo ir tėvų pareigų.

Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrose srityse teisė nėra suderinta ES lygmeniu arba ES valstybė narė yra padariusi išlygą dėl ES teisės akto, kuriuo panaikinama egzekvatūra, netaikymo. Tokiais atvejais, siekiant perkelti teismo sprendimo teisinius padarinius į Lietuvos Respubliką, privaloma jį pripažinti ir leisti vykdyti, t. y. taikyti egzekvatūros procedūrą. Pavyzdžiui, Danijos Karalystės procesiniam sprendimui dėl testamento vykdytojo nuosavybės teisių nustatymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje taikytinos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos (CPK 810 straipsnis), kadangi Danijos Karalystė yra padariusi išlygą dėl ES paveldėjimo reglamento taikymo. Danijos Karalystė nedalyvavo priimant šį reglamentą, ji padarė išlygą ir jis jai nėra taikomas. Nesant jokio kito tarptautinės teisės akto, kurio dalyvėmis būtų Lietuvos Respublika ir Danijos Karalystė, taikytinos CPK nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-84-781/2021). Kitoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl ES valstybės narės – Vokietijos Federacinės Respublikos – teismo sprendimo dėl globos paskyrimo dėl sveikatos būklės pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, taip pat vadovavosi CPK nuostatomis, nes šis klausimas nėra suderintas ES lygmeniu. Be to, nėra ir jokio kito tarptautinio dokumento, kuriame šis klausimas būtų reglamentuotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-115-798/2021).

Jei užsienio valstybę su Lietuvos Respublika sieja tarptautinė sutartis dėl tarpusavio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti, tai užsienio teismų sprendimai Lietuvos apeliacinio teismo pripažįstami pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko ir atvejų, kai reikia spręsti dėl tokio sprendimo, kurį priėmė užsienio valstybė, su kuria Lietuvos Respublikos nesieja tarptautiniai susitarimai. Tokiais atvejais irgi vadovaujamasi CPK nuostatomis.

2021 m. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo prašymus:

  • dėl Kazachstano Respublikos Karagandos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta išieškoti iš suinteresuoto asmens pinigų sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-89-516/2021);
  • dėl Jungtinės Karalystės teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjas paskirtas mirusio giminaičio turto administratoriumi, t. y. pripažinti paveldėjimo teisiniai santykiai, suteikiant pareiškėjui teisę disponuoti mirusio asmens turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T‑26‑881/2021);
  • dėl Ispanijos Karalystės teismo sprendimo, kuriuo asmuo paskelbtas visiškai neveiksniu, negalinčiu veikti savarankiškai ir administruoti savo turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T‑69‑516/2021);
  • dėl Jungtinės Karalystės teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjai suteikta teisė valdyti kito asmens turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-60-585/2021), ir daugelį kitų.

Lietuvos apeliacinis teismas atsisako pripažinti užsienio teismų sprendimus, kurie nėra įsiteisėję pagal tos valstybės, kurioje jie priimti, įstatymus, kurie pagal Lietuvos teisę priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos kompetencijai, jei šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie teisminį procesą, jei užsienio teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai ir kitais CPK 810 straipsnyje įtvirtintais atvejais.

2021 m., kaip ir 2020 m., Lietuvos apeliacinis teismas dažniausiai atsisakė pripažinti užsienio teismų sprendimus dėl to, kad juose išspręsti klausimai yra susiję su išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskirtais klausimais, t. y. sprendimai dėl Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad tuo atveju, kai užsienio teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo kartu išsprendžiamas ir Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto bei su juo susijusių prievolių padalijimo klausimas, tokį sprendimą (jo dalį) atsisakoma pripažinti pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl pažeistų išimtinio teismingumo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-74-407/2021).

Taip pat dalis užsienio teismų sprendimų buvo nepripažinti ir neleista jų vykdyti Lietuvos Respublikoje dėl to, kad šalis netinkamai buvo informuota apie teisminį procesą užsienio valstybėje. Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad teisėjo pažyma, nesant kitų byloje esančių įrodymų dėl tinkamo asmens informavimo apie bylos nagrinėjimą, negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T‑112-798/2021).

Pažymėtina, kad prašymų pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų sprendimus skaičiaus didėjimui bei pobūdžiui įtakos turi ir Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES. Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš ES, todėl neišvengiamai kilo nemažai klausimų, susijusių su šios valstybės teismų priimtų sprendimų pripažinimu ir leidimu vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Jungtinės Karalystės ir ES susitarime dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) įtvirtintas pereinamasis laikotarpis nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pagal Susitarimo dėl išstojimo nuostatas Europos Sąjungos reglamentai (Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis Ia); Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis (Briuselis IIa); Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl išlaikymo prievolių ir kt.) ir toliau taikomi Jungtinės Karalystės teismo sprendimams, kai byla Jungtinėje Karalystėje iškelta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (iki 2020 m. gruodžio 31 d.), arba kai priimtas teismo sprendimas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas Jungtinės Karalystės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dėl nepilnamečio vaiko globos pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje klausimą, nurodė, kad nors Susitarimas dėl išstojimo taikomas iki 2020 m. sausio 31 d., Reglamentas dėl santuokos ir tėvų pareigų ir toliau taikomas tiek sprendimams, kurie priimti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.), tiek ir dokumentams, parengtiems iki šio laikotarpio pabaigos (pavyzdžiui, dokumentams, inicijuojantiems teisminį procesą), pripažinti. Taigi, nors pareiškėja prašė pripažinti 2021 metais priimtą Jungtinės Karalystės teismo sprendimą, tačiau procesiniai veiksmai byloje prasidėjo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl dėl pareiškėjos prašymo buvo sprendžiama pagal minėtą ES reglamentą ir sprendimas dėl nepilnamečio vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo buvo pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, netikrinant šiame reglamente įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-123-881/2021).

2021 m. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo nemažai prašymų pripažinti ir leisti vykdyti Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos institucijos priimamus sprendimus dėl fizinių asmenų bankroto bylų iškėlimo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-106-798/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-120-798/2021). Tokiais atvejais buvo vertinama, kad kiekviena valstybė turi savo teisinių ypatumų, todėl gali būti pripažinti ir leidžiami vykdyti ne tik teismų, bet ir tam tikrų kitų institucijų sprendimai. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad Jungtinės Karalystės nemokumo tarnybos institucijos priimta nutartis gali būti prilyginama tokiam procesiniam sprendimui, kuris sukelia teisinius padarinius, todėl jis gali būti teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti objektu Lietuvos Respublikoje, o vien aplinkybė, kad Jungtinėje Karalystėje įtvirtinta kitokia nemokumo bylos iškėlimo procedūra nei Lietuvos Respublikoje, nereiškia, jog toks sprendimas neturėtų būti pripažįstamas Lietuvoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-106-798/2021).

Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs ir leidęs vykdyti Norvegijos įgaliotos institucijos Darbo ir socialinės rūpybos tarnybos, atsakingos už šeimos išmokų ir pensijų – vaikų išlaikymo (angl. Family Benefits and Pensions – Child Support) klausimus, sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nors CPK normomis įtvirtinamas tik užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas, tačiau CPK nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo taip pat taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-22-381/2021).

Kaip minėta pirmiau, 2021 m. dalis prašymų pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismų sprendimus buvo laikomi nepaduotais ir grąžinti pareiškėjams dėl procedūrinių trūkumų, kurių pareiškėjai per teismo nustatytą terminą neištaisė. Taigi, pareiškėjams svarbu pateikti prašymą, atitinkantį ne tik bendruosius (CPK 111–114 straipsniai), bet ir specialiuosius (CPK 811 straipsnio 2 dalis) procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Prašymuose turi būti nurodyti tiek pareiškėjo duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas ir kt.), dokumentų įteikimo būdai, tiek pridedami reikalingi priedai (užsienio teismo sprendimo vertimas į lietuvių kalbą ir kt.).

Viena dažniausiai 2021 m. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasitaikiusių priežasčių, kodėl prašymai laikomi nepaduotais ir grąžinami pareiškėjams, buvo ta, kad pareiškėjai, gyvenantys ne Lietuvoje ir nepaskyrę atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje, prašyme pripažinti užsienio teismo sprendimą nenurodė savo adreso Lietuvos Respublikoje, kuriuo būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad vietoj pareiškėjo adreso Lietuvoje gali būti nurodytas elektroninio pašto adresas, fakso numeris, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, kuriais pareiškėjui galėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai, taip pat telefono numeriai (CPK 8121 straipsnio 1 dalis). Nesilaikant CPK 811 straipsnio 2 dalyje, CPK 8121 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, atsiranda kliūčių nagrinėti prašymą, nes, kilus ginčui tarp šalių dėl sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje ar atsiradus sunkumų įteikti procesinius dokumentus ir teismo pranešimus kitai šaliai, susirašinėjimas per atitinkamas institucijas užtruktų nepagrįstai ilgai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-126-516/2021). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad prašant pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje tam tikrą užsienio teismo sprendimą svarbu nurodyti ir priežastis, dėl kurių siekiama sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Taigi, asmenys turi pagrįsti, dėl kokių priežasčių jie siekia užsienio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje. Pavyzdžiui, jei norima pripažinti užsienio teismo sprendimą dėl fizinio asmens bankroto, tai asmuo turi nurodyti, kokius materialinius teisinius padarinius jam sukels tokios nutarties pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (kartu su pareiškimu pateikti visus aktualius įrodymus, patvirtinančius jo pareiškime nurodomas aplinkybes, pavyzdžiui, kreditorių Lietuvoje sąrašą, dokumentus, patvirtinančius prievolių Lietuvoje apimtį ir dydį, bei kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-106-798/2021).

Apibendrinant pasakytina, kad pirmiausia Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą, nustato, ar šis prašymas atitinka keliamus reikalavimus, ar pridėti visi įrodymai ir ar pareiškėjas pagrindė, dėl kokių priežasčių jis siekia teismo sprendimo teisinės galios Lietuvos Respublikoje suteikimo. Jeigu prašymas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą atitinka keliamus reikalavimus, teismas jį priima nagrinėti ir nustato, kokios valstybės teismo sprendimą prašoma pripažinti, ar ši valstybė yra ES valstybė narė, jei taip – ar prašomas pripažinti sprendimas patenka į kurio nors ES reglamento taikymo sritį, ar valstybė yra reglamento dalyvė ir ar reglamente įtvirtinta pripažinimo procedūra. Jei prašomas teismo sprendimas priimtas valstybėje, kuri neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, Lietuvos apeliacinis teismas įvertina, ar tokią valstybę ir Lietuvos Respubliką sieja kokia nors tarptautinė sutartis, jei ne – pripažinimo procedūra vyksta pagal CPK normas. Tik atlikęs šiuos veiksmus, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia esminį klausimą – ar egzistuoja sąlygos, kurios leistų atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Daugiau įvairių statistinių duomenų, tendencijų ir informacijos, parodančių Lietuvos apeliacinio teismo svarbiausius darbus, iššūkius ir veiklas, galite rasti 2021 m. veiklos apžvalgoje.

Lietuvos apeliacinio teismo informacija

Back to top button