EŽTT nenustatė Konvencijos pažeidimo dėl pareiškėjo kalinimo tariamai jo sveikatos būklei netinkamomis sąlygomis
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT arba Teismas) 2022 m. kovo 29 d. paskelbtame sprendime byloje Laniauskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 48309/19) nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) pažeidimo dėl pareiškėjo kalinimo tariamai jo sveikatos būklei netinkamomis sąlygomis.
Pareiškėjas Teismui skundėsi, kad dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo Kybartų ir Vilniaus pataisos namuose bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis patyrė nežmonišką ir žeminantį elgesį, nes yra beveik aklas, o kalinimo sąlygos nebuvo tinkamos jo sveikatos būklei.
Visų pirma Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui suteiktos medicininės priežiūros tinkamumo, rėmėsi Vyriausybės pateikta informacija apie pareiškėjo vizitus pas gydytojus specialistus, atliktus tyrimus ir jam paskirtą gydymą. Nors pareiškėjas tvirtino, kad medicininė priežiūra buvo nepakankama, jis neginčijo Vyriausybės pateiktų faktų ir nenurodė jokio gydymo, kuris jam nebuvo suteiktas arba buvo suteiktas pavėluotai. Todėl Teismas manė, kad toks pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių skundų atitinkamoms vietos valdžios institucijoms dėl tariamai netinkamos medicininės priežiūros. Atsižvelgdamas į aplinkybes, Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad valdžios institucijos nesuteikė pareiškėjui būtinos medicininės priežiūros ir gydymo.
Dėl sąlygų, kuriomis pareiškėjas buvo kalinamas Kybartų ir Vilniaus pataisos namuose, Teismas pažymėjo, kad tai yra įprastos kalinimo įstaigos, kurios nėra pritaikytos aklų ar beveik aklų asmenų, tokių kaip pareiškėjas, kalinimui. Vertindamas kalinimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, EŽTT, remdamasis Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) ataskaita, nustatė, kad bendros kalinimo sąlygos šioje įstaigoje yra tinkamos.
EŽTT taip pat pažymėjo, kad spręsdami, ar pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo bausmės atlikimo dėl sveikatos būklės, nacionaliniai teismai vertino keletą svarbių aplinkybių, tarp kurių buvo pareiškėjo gebėjimas savarankiškai judėti ir rūpintis savimi. Nacionaliniai teismai rėmėsi gydytojų ir įstaigų pareigūnų parodymais ir nustatė, kad pareiškėjas vaikščiojo be jokios pagalbos, galėjo skaityti ir pasirašyti dokumentus, be to, dalyvavo įvairiose socialinėse ir edukacinėse veiklose. EŽTT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčijo šių parodymų, be to, per visą kalinimo laikotarpį jis nesiskundė nė vienos pataisos įstaigos administracijai dėl sunkumų kasdieniame gyvenime ir neprašė jokios papildomos pagalbos.
Teismo nuomone, pareiškėjo skundas šioje byloje buvo susijęs ne tiek su galimybe gauti tinkamą medicininę priežiūrą ar pagalbą, kiek su noru būti atleistam nuo bausmės atlikimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo regėjimo sutrikimas nebuvo toks, kad jo tolesnis kalinimas būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
Vyriausybės atstovo EŽTT informacija