Specialiosios teisėjų kolegijos aktualių nutarčių apžvalga

Specialioji teisėjų kolegija teismingumo byloje Nr. T-76/2021 sprendė dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo bylos teismingumo.

Pareiškėjas, uždaroji akcinį bendrovė „Algoritmų sistemos“ (šiuo metu UAB „Novian Systems“), ir Vaikų išlaikymo fondo administracija buvo sudariusi informacinės sistemos projektavimo, programavimo, kūrimo ir diegimo, bandomosios eksploatacijos ir apmokymo paslaugų sutartį. Pasak pareiškėjo, sutarties nepavyko įvykdyti dėl to, kad pareiškėjui nebuvo suteikta visa reikalinga informacija paslaugoms teikti. Reikalavimo vykdyti sutartį ir vėliau derybų Vaikų išlaikymo fondo administracija sutartį vis tiek nutraukė.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas jo naudai iš Lietuvos valstybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti žalos atlyginimą, panaikinti likviduotos Vaikų išlaikymo fondo administracijos raštą, kuriuo nutraukta sutartis, sudaryta su pareiškėju dėl  ir už kurią pareiškėjo vertinimu tinkamai neatsiskaityta.

Pareiškėjas žalos atsiradimą siejo su atsakovų veiksmais netinkamai vykdžius biudžetinės įstaigos Vaikų išlaikymo fondo administracijos likvidavimo procedūrą. Pareiškėjo vertinimu, Vaikų išlaikymo fondo administracijos likvidavimo procedūra buvo užbaigta, nebaigus vykdyti likviduojamos biudžetinės įstaigos prievolių, t. y. neatsiskaičius su pareiškėju, kaip biudžetinės įstaigos kreditoriumi pagal anksčiau su šia įstaiga sudarytą paslaugų sutartį.

Pareiškėjas siekė, kad pagal pareikštą reikalavimą atsakytų likviduotos biudžetinės įstaigos savininkė (Lietuvos valstybė, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) ir šios įstaigos savininkės teises bei pareigas įgyvendinanti institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip subjektai, atsakingi už tinkamą biudžetinės įstaigos likvidavimo procedūros vykdymą.

Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad byloje iš esmės keliamas civilinio teisinio pobūdžio klausimas, ar biudžetinės įstaigos likvidavimo metu pareiškėjas pagrįstai nelaikytas Vaikų išlaikymo fondo administracijos kreditoriumi pagal su Vaikų išlaikymo fondo administracija sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

Nors Specialioji teisėjų kolegija darė išvadą, kad byloje kilęs ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, buvo atsižvelgta ir į tai, kad pagal turimus duomenis byla Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo perduota Lietuvos apeliacinio teismo 2020-03-31 nutartimi.

Specialioji teisėjų kolegija pabrėžė, kad nuo ieškinio pateikimo 2018-02-18 Vilniaus apygardos teismui jau yra praėję beveik treji metai, todėl dabartinėje bylos stadijoje proceso bendrosios kompetencijos teisme pradėjimas iš naujo būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principais.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialioji teisėjų kolegija nutarė, kad ši byla turi būti baigta nagrinėti administraciniame teisme, todėl grąžino ją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

—-

Specialioji teisėjų kolegija teismingumo byloje Nr. T-82/2021 sprendė dėl diskriminacijos negalios pagrindu ir neturtinės žalos atlyginimo, sukeltos valstybės ir savivaldybės veiksmų (neveikimo), bylos teismingumo.

Ieškovai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, teigdami, kad išimtinai, dėl jų kaip tėvų negalios, ieškovams nebuvo užtikrinta nuolatinė pagalba jų gyvenamojoje vietoje, padedant auginti mažametį vaiką, ko išdavoje vaikas iš jų buvo atskirtas (paimtas).

Ieškovas nurodė, kad Lietuvos valstybė neįvykdė pareigos priimti reikalingus teisės aktus, reguliuojančius specializuotų paslaugų negalią turintiems tėvams sąlygas ir tvarką, nesudarė teisinių prielaidų, reikalingų gauti pagalbą auginant mažametį vaiką, pan.

Atsakovės, prašydamos atmesti patikslintą ieškinį, pateikė argumentus, kurie iš esmės susijusius su jų kompetencijos ribomis.

Specialioji teisėjų kolegija pakartojo nuosekliai formuojamą praktiką, pagal kurią ginčai, kylantys iš globos (bei rūpybos) teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai (šeimos) teisiniai santykiai, reglamentuojami, visų pirma, Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ nuostatomis, nepriklausomai nuo to, kad juose dalyvauja ir atitinkamos valstybės bei savivaldybės institucijos, ir negali būti „susiaurinti“ tik iki tam tikrų administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo.

Kolegija taip pat nurodė, kad šios kategorijos bylos apima socialiai jautrius klausimus, jose nagrinėjami klausimai yra susiję su viešojo intereso apsauga, todėl globos (ir rūpybos) srityje kylantys ginčai, taip pat reikalavimai atlyginti žalą, kompleksiškai turėtų būti nagrinėjami vieningai – bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė nei administracinio teismo

Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje visumoje, visų pirma, yra kilę iš šeimos teisinių santykių (arba šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste, yra tampriai su jais susiję). Todėl Kolegija, nepaisydama to, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas Civilinio kodekso 6.271 str., padarė išvadą, kad ieškinio išnagrinėjimui aktualios teisinės aplinkybės yra platesnės, negu Civilinio kodekso 6.271 str. reglamentavimo sritis ir administracinio teismo kompetencija.

Remdamasi aukščiau išdėstytu, Specialioji teisėjų kolegija nutarė, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme ir grąžino bylą Kauno apylinkės teismui.

—-

Specialioji teisėjų kolegija teismingumo byloje Nr. T-3/2022 sprendė dėl bylos, kurioje ginčytas viešojoje įstaigoje „Regitra“ laikyto teorijos egzamino BE kategorijos transporto priemonės vairuotojo teisėms gauti rezultatas, teismingumo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad teorijos egzaminas vertintas kaip neišlaikytas dėl to, kad dalis atsakymų į testo klausimus buvo aiškiai klaidinantys, neatitinkantys tikslų, keliamų teorijos egzaminui, visiškai nederantys su teisinio tikrumo ir apibrėžtumo reikalavimais, nekylantys iš teisės, reglamentuojančios vairuotojo pareigas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, kadangi suabejota, ar atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atlieka apygardų administracinių teismų išorinio administravimo funkcijas, bylą nagrinėjant administraciniame teisme, proceso dalyviams kiltų pagrįstos abejonės teismo nepriklausomumu ir nešališkumu.

Specialioji teisėjų kolegija, nurodydama, kad siekiant geriau užtikrinti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principo įgyvendinimą vykdant teisingumą ir atsižvelgiant į funkcinį-organizacinį bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų savarankiškumą, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju dėl pareiškėjo statuso ginčo nagrinėjimas turi būti priskirtas bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialioji teisėjų kolegija nutarė, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Parengė VU Teisės fakulteto IV kurso studentas Vytautas Vaicekauskas