Naujausios LAT nutartys: nuo proceso atnaujinimo dėl EŽTT sprendimo iki kreipimosi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą
Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl proceso atnaujinimo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai procesą prašoma atnaujinti civilinėje byloje, kurioje Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą. EŽTT konstatavo, kad nacionaliniai teismai, spręsdami gyvenamojo namo stoginės kolonų savavališkos statybos klausimą, tinkamai neįvertino įrodymų dėl žemės sklypo ribų, namo statybą pripažino savavališka vadovaudamiesi 2004 metų koordinatėmis. LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir atnaujinti procesą dėl civilinės bylos dalies, išnagrinėtos pagal Kauno apygardos prokuratūros patikslintą ieškinio reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Tuo pačiu pasisakyta, kad EŽTT sprendime nėra konstatuota, kad nacionaliniai teismai atsakovui skyrė padarytam pažeidimui pašalinti neproporcingą sankciją – įpareigojo pertvarkyti visą namą pagal parengtą naują projektą ir gauti naują leidimą. Remiantis EŽTT išvada, atsakovas vis tiek turės įvykdyti nacionalinių teismų sprendimus, susijusius su reikalavimu nugriauti kolonas, nes jų negalima įteisinti pagal esamą padėtį. EŽTT tik pabrėžė, kad Lietuvos teismai nepagrįstai nusprendė, jog neteisėtos statybos padarinių šalinimo atsakomybė ir našta tenka tik gyvenamojo namo savininkams, kai šie asmenys įpareigoti savo lėšomis nugriauti statinius, ir teismas nesprendė bei nepasisakė dėl valstybės institucijų kaltės išduodant gyvenamojo namo statybai bei jos įteisinimui reikalingus dokumentus. Gyvenamojo namo savininkams būtų uždėta per didelė finansinė našta šalinant neteisėtos statybos, atsiradusios ir dėl valstybės institucijų kaltės, padarinius.
_____
Nutartyje dėl administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo proceso pasisakyta, kad teisėjų kolegija sutinka su teismų vertinimu. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Nesant objektyvių duomenų, kad toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas, jis negali būti vertinamas kitaip nei vengimas įvykdyti administracinę nuobaudą, taigi teismai padarė pagrįstą išvadą, jog baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, jam nevykdant CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų.
_____
Nutartyje dėl kreditoriaus teisės apskųsti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimą įgyvendinimą, kai kreditorius nebuvo tinkamai informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jame nedalyvavo, pabrėžta, kad teismai neatsižvelgė į teisės aktų nustatytus teisės normų sisteminius ryšius: pagal ĮBĮ kiekvieno bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai turėjo teisę nustatyti individualią mažiau garantijų kreditoriams suteikiančią kreditorių susirinkimų šaukimo tvarką, tačiau kreditorių susirinkimo nutarimus galėjo apskųsti visi įmonės kreditoriai; tuo tarpu pagal JANĮ skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus turi teisę ne visi kreditoriai (jų negali skųsti už kreditorių susirinkimo sprendimą balsavęs kreditorius, taip pat susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu jis apie susirinkimą buvo tinkamai informuotas), tačiau kreditoriams įstatymas suteikia patikimas teisės dalyvauti kreditorių susirinkime įgyvendinimo garantijas – apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditoriams turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki susirinkimo dienos, nustatyti pranešimo apie susirinkimą būdai ir pranešimo turinys. Nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju kreditorė nebuvo tinkamai informuota apie 2020 m. rugsėjo 15 d. šaukiamą BUAB „Index“ sporto centro kreditorių susirinkimą ir jame nedalyvavo, teisėjų kolegija darė išvadą, kad, vadovaujantis JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ji įgijo teisę skųsti šio kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti byloje procesą, pradėtą pagal pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teisme.
_____
Nutartyje dėl tyčinio bankroto instituto taikymo atkreiptas dėmesys, kad vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo ilgą laiką delsė perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą, nesudaro pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą kyla po bankroto bylos iškėlimo ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas savarankiškai negali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis. Pažymėta, kad sankcija už valdymo organams nustatytos pareigos perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, nevykdymą nustatyta ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Be to nors ir pavėluotai, tačiau suinteresuotas asmuo perdavė bendrovės dokumentus bankroto administratoriui. Tai, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks materialusis turtas, nenustačius, jog toks turtas egzistavo, o valdymo organai jo neperdavė siekdami apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti susidariusius finansinius reikalavimus, t. y. nenustačius valdymo organo siekio pabloginti jau nemokios bendrovės turtinę padėtį ir taip apriboti kreditorių galimybes, taip pat negali būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis.
_____
Byloje dėl teisės normų, reglamentuojančių daugianarį tiekėją sudarantiems ūkio subjektams taikomus padarinius už netinkamai vykdytą ir dėl esminio pažeidimo nutrauktą viešojo pirkimo sutartį, aiškinimo ir taikymo, buvo nuspręsta kreiptis į ES Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:
1. Ar Direktyvos 2014 18 straipsnio 1 dalį, 57 straipsnio 4 dalies g punktą ir 6 dalį bei Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą ir 3 dalį (kartu ar atskirai, bet šiomis nuostatomis neapsiribojant) reikia aiškinti taip, kad perkančiosios organizacijos sprendimas įtraukti atitinkamą ūkio subjektą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir taip tam tikrą laiką suvaržyti jo galimybes dalyvauti vėliau skelbiamuose pirkimuose dėl to, jog šis ūkio subjektas esmingai pažeidė su šia perkančiąja organizacija sudarytą sutartį, yra aktas, kurį galima apskųsti teismui?
2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar pirmiau nurodytas ES teisės nuostatas (kartu ar atskirai, bet jomis neapsiribojant) reikia aiškinti taip, kad pagal jas draudžiamas nacionalinis reguliavimas ir jo taikymo praktika, pagal kuriuos: a) perkančioji organizacija, nutraukdama viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, nepriima jokio formalaus (atskiro) sprendimo dėl ūkio subjektų įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; b) apie būsimą įrašymą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektas nėra informuojamas iš anksto, todėl negali pateikti reikšmingų paaiškinimų, o vėliau veiksmingai jo apskųsti; c) perkančioji organizacija neatlieka jokio individualaus sutarties netinkamo vykdymo aplinkybių tyrimo, todėl, jei viešojo pirkimo sutartis buvo teisėtai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, už šį pažeidimą de jure atsakingas ūkio subjektas automatiškai įtraukiamas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą?
3. Jei atsakymai į pirmus du klausimus yra teigiami, ar pirmiau nurodytas ES teisės nuostatas (kartu ar atskirai, bet jomis neapsiribojant) reikia aiškinti taip, kad dėl esminio pažeidimo teisėtai nutrauktą viešojo pirkimo sutartį vykdę jungtinės veiklos partneriai (subjektai, sudarę bendrą tiekėją) gali pagrįsti savo patikimumą ir taip būti neįtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, inter alia, vykdytos sutarties dalies (vertės) dydžio, pagrindinio partnerio nemokumo, šio partnerio veiksmų ir perkančiosios organizacijos prisidėjimo prie sutarties neįvykdymo pagrindais?
