LVAT išnagrinėjo ,,Achema“ skundą dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalui 2013 metams
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 29 d. nutartimi (bylos Nr. A-685-968/2021) atmetė pareiškėjo AB „Achema“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje, kurioje bendrovė ginčijo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. spalio 26 d. priimtus nutarimus, kuriuose nustatytos lėšos, skirtos suskystintų gamtinių dujų terminalui (SGDT), jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti ir padengti, taip pat nustatytas SGDT priedo (papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos) dydis 2013 metams.
Bendrovė savo skunduose, be kita ko, nurodė, kad dėl priimtų nutarimų gamtinių dujų perdavimo paslaugos kaina didėja daugiau nei 80 proc., lyginant su 2012 m., šie nutarimai taip pat prieštarauja aukštesnę galią turintiems Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams, atsižvelgiant į tai, kad, pasak pareiškėjo, įstatymai draudžia į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą įtraukti su perdavimo paslauga nesusijusias sąnaudas, t. y. SGDT priedą, kuris skirtas padengti AB „Klaipėdos nafta“ sąnaudas su gamtinių dujų perdavimo veikla nesusijusio SGDT projekto įgyvendinimui, atsakovė viršijo savo kompetenciją, o SGDT priedo nustatymas yra su Europos Komisija nesuderintos valstybės pagalbos teikimas AB „Klaipėdos nafta“.
Byla, ją nagrinėjant LVAT, sustabdyta, nustačius, kad Europos Sąjungos teismuose pareiškėjas ginčijo bylai aktualų Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą C(2013) 7884, kuriame nutarta, kad Lietuva, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 3 dalį, pradėjo taikyti pagalbos priemonės dalį, susijusią su investicijomis (t. y. SGDT priedą 2013–2014 m.), tačiau su SGDT įrengimu ir eksploatavimu susijusi valstybės pagalba AB „Klaipėdos nafta“ laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą – dėl investicinės pagalbos ir pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį – dėl veiklos pagalbos. Europos Sąjungos Bendrajame Teisme (2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. T-417/16) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (2021 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Nr. C-847/19 P) pareiškėjo skundai atmesti.
LVAT konstatavo, kad atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) kompetencija priimti byloje ginčytus nutarimus pagrįsta, be kita ko, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kuria remdamasis jis pakeitė Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką ir, be kita ko, pagal ją priėmė ginčo nutarimus. LVAT atkreipė dėmesį, kad dėl minėto įstatymo nuostatų (įskaitant šio įstatymo 5 str. 2 d.) konstitucingumo pasisakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarime.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nutarimų neteisėtumo tuo aspektu, kad jais valstybės pagalba AB ,,Klaipėdos nafta“ buvo suteikta ankščiau, nei ji buvo suderinta su Europos Komisija, LVAT atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką šiuo klausimu ir pažymėjo, kad net ir Europos Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo valstybės pagalbos priemonės pripažįstamos suderinamomis su vidaus rinka, nacionaliniams teismams neužkertamas kelias įvertinti SESV 108 straipsnio 3 dalį pažeidžiančios valstybės pagalbos priemonės teikimo padarinius. Tai reiškia, kad nacionaliniai teismai gali įvertinti, ar konkrečiu atveju ginčijamas teisės aktas (ar jo dalis), kuriuo valstybės pagalba suteikta, turi būti panaikintas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, pagrindo konstatuoti, jog aptariamas procedūros pažeidimas lėmė tai, kad atsakovas priėmė neteisėtus nutarimus, nebuvo. LVAT pirmiausiai atsižvelgė į Europos Komisijos sprendime padarytą išvadą, SGDT priedas yra kompensacija AB „Klaipėdos nafta“ už jai nustatytus įpareigojimus teikti šią paslaugą. Jeigu šis specialus mokestis yra aiškiai įvardytas ir neatitenka perdavimo sistemos operatoriui kaip perteklinis pelnas už perdavimo užduoties vykdymą, Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžia, kad įgalioti perdavimo sistemos operatoriai rinktų valstybės nustatytus specialius mokesčius iš dujų naudotojų. Europos Komisija padarė išvadą, kad numatomoms priemonėms suteikiama valstybės pagalba neviršija mažiausios būtinos pagalbos ir apskritai yra proporcinga. Antra, svarbu buvo ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra įvertinęs nagrinėtoje byloje aktualių nuostatų atitiktį Konstitucijai, išsamiai pasisakydamas dėl Lietuvos pasirinkto SGDT finansavimo modelio. Trečia, ginčyti nutarimai priimti, vadovaujantis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, yra motyvuoti ir pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad dėl valstybės pagalbos priemonių teikimo AB „Klaipėdos nafta“, nepranešus apie tai Europos Komisijai, priimtais nutarimais buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
LVAT taip pat konstatavo, kad SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudų įtraukimas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą yra įtvirtintas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo abejonės dėl AB „Klaipėdos nafta“ teisės gauti SGDT priedo lėšas taip pat atmestos, atsižvelgus į tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ statusas SGDT vystymo projekte apibrėžtas, be kita ko, Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 199, kurio 1 punkto atitiktį Konstitucijai įvertino Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarime, o AB „Klaipėdos nafta“ veiklos, vystant SGDT projektą, teisinės padėties, sietinos su jam Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 199 suteiktais įgaliojimais, vertinimas nebuvo šios administracinės bylos dalyku.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
