Teismai

LAT: bendrovė, išnuomojusi automobilį, pagal įstatymus nebuvo materialiai atsakinga už nuteistojo nusikalstama veika padarytą žalą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą (Nr. 2K-132-942/2021), kurioje R. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kitų dviejų žmonių sveikata.

Išnagrinėjusi bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atmetė žuvusiosios tėvo R. G. advokato kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma avarijos kaltininko padarytą nusikaltimą kvalifikuoti ne kaip neatsargų nusikaltimą (pagal BK 281 straipsnio 6 dalį), o kaip tyčinį nužudymą (pagal BK 129 straipsnio 1 dalį) ir kaip tyčinį nesunkų dviejų žmonių sveikatos sutrikdymą (pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teisingai nustatė R. S. kaltės formą, t. y. kad jis veikė neatsargia kaltės forma, ir pagrįstai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis ir kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis R. S. suvokė rizikingą savo veiksmų pobūdį, tačiau jų padarinius suvokė kaip mažai tikėtinus. Akivaizdu, kad nuteistasis aplinkybes, jo nuomone, užkirsiančias kelią kilti pavojingiems padariniams, įvertino neteisingai, lengvabūdiškai pervertino savo galimybę vairuoti, t. y. veikė esant nusikalstamam pasitikėjimui.

Kasacinės instancijos teismas taip pat netenkino žuvusiosios tėvų R. G. ir R. Gr. advokato kasacinio skundo dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos, nurodydamas, kad žemesnės instancijos teismai, nustatydami atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį, BPK ir CK normų nepažeidė.

Iš esmės tais pačiais argumentais teisėjų kolegija atmetė ir nuteistojo R. S. advokato kasacinio skundo argumentus, kuriais buvo ginčijamas nukentėjusiesiems iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija netenkino ir nuteistojo advokato kasacinio skundo dalies, kuria buvo prašoma pripažinti R. S. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas, sušvelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija tokį savo sprendimą argumentavo tuo, kad nuteistasis R. S., siekdamas sušvelninti savo padėtį ir aiškindamas eismo įvykio priežastis, savo veiksmus bandė pateisinti jam neįprastu automobilio automatinės pavarų dėžės valdymu. R. S. pateikti parodymai nevisiškai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taigi, konstatuotina, kad duodamas parodymus apie jam inkriminuojamą veiką jis nebuvo nuoširdus. Byloje taip pat nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą švelninti paskirtą bausmę, – bausmė tinkamai individualizuota ir paskirta laikantis bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų.

Teisėjų kolegija tenkino nuteistajam R. S. automobilį išnuomojusios UAB „Prime Leasing“ (Bendrovė) atstovės kasacinį skundą ir panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis iš nuteistojo ir automobilį išnuomojusios Bendrovės buvo solidariai priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Bendrovė pagal įstatymus nebuvo materialiai atsakinga už nuteistojo nusikalstama veika padarytą žalą, todėl baudžiamajame procese ji negalėjo būti pripažinta civiline atsakove.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad išsinuomotos transporto priemonės, kuria buvo padarytas eismo įvykis, valdytoju buvo pats nuteistasis R. S., todėl pagal CK nuostatas jis yra atsakingas už šia transporto priemone padarytą žalą. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė buvo naudojama nuomos sutarties pagrindu ir Bendrovė, kaip nuomotoja, niekaip negalėjo nei žinoti, nei užtikrinti, kad asmuo, kuris turi teisę vairuoti, sėstų prie automobilio vairo blaivus, todėl ji bendrosios rūpestingumo pareigos nepažeidė. Taigi šiuo atveju nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų solidariajai atsakomybei taikyti, – automobilį išnuomojusios Bendrovės neteisėtų veiksmų. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus ir sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį būtent transporto priemonės vairuotojas turi pareigą nesėsti prie vairo ir nevairuoti neblaivus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button