Naujausia LAT praktika privatinės teisės srityje apie ieškinio senaties taikymą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, proceso atnaujinimą ir kitus klausimus
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų valdžios apribojimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pasisakė, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Sprendžiant su vaiku susijusius klausimus svarbiausia yra tinkamai nustatyti vaiko interesų turinį, nes priklausomai nuo to gali kisti ginamų teisių pusiausvyra. Sutiktina, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų subjektų – vaiko ir tėvo, motinos galimybių pusiausvyra, jie visi (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovų tėvų valdžia apribota laikinai, teisėjų kolegija šioje byloje neneigia vaiko teisės į biologinę šeimą, tik pažymi, kad tokia vaiko teisė turi būti užtikrinama nedarant žalos pačiam vaikui.
_____
Nagrinėjamoje byloje nustatyta joje atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymui ir jų atlyginimo priteisimui, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga aplinkybė, kad, ieškovui pateikus ieškinį, atsakovės atstovas kreipėsi į ieškovą ir siūlė išspręsti ginčą taikiai, grąžinant už ginčo prekę sumokėtus pinigus, tačiau ieškovas su tokiu ginčo išsprendimu nesutiko. Taigi ieškovas turėjo galimybę rinktis kitokį ginčo sprendimo būdą, tačiau siekė ginčo nagrinėjimo teisme inicijuodamas civilinę bylą ir pareikšdamas ieškinį atsakovei dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, procesinių palūkanų ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Jeigu ieškovas būtų sutikęs su atsakovės siūlymu išspręsti ginčą taikiai, be jo nagrinėjimo teisme, bylinėjimosi išlaidų (be kita ko, ir atsakovės turėtų advokato padėjėjos pagalbai) apskritai nebūtų susidarę. Bylos duomenimis, ieškovas, praleidęs terminą apeliaciniam skundui šioje byloje paduoti ir siekdamas jo atnaujinimo, teikė procesinius dokumentus, tarp jų – ir savo paties rašytą dokumentą, įvardytą „Skundas“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo atsakovei šios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, argumentuodamas, jog „tikisi rasti teisybę ir jam viena ranka duoda, o keliomis rankomis atima ir dar įpareigoja grąžinti bylinėjimosi išlaidas UAB „Kesko Senukai Digital“. Vėliau, teikdamas advokatės surašytą apeliacinį skundą ir prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškovas kartu prašė panaikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteista atsakovės naudai 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą kėlė ir apeliacinės instancijos teisme, tik, siekdamas reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkinimo, klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendimą siejo su nurodyto reikalavimo jo naudai išsprendimu. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad ieškovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu neginčijo atsakovės naudai iš jo priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
_____
Nutartyje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo tvarką ir sąlygas, pasisakyta, kad nors teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis dėl to, kad ieškovas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo jokių naujų įrodymų ir pareiškimo rezoliucinėje dalyje nenurodė jokių prašymų, išskyrus tiesiogiai susijusius su sprendimo už akių panaikinimu, vien šios aplinkybės savaime nesudaro teisinio pagrindo netenkinti ieškovo pareiškimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas išdėstė ir nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadą dėl to, kad ieškovas neįrodė esąs ginčo garažo savininkas, taip pat aplinkybes dėl byloje jau esančių (tiek ieškovo, tiek atsakovo) pateiktų įrodymų (notarinių ir ranka surašytų pirkimo–pardavimo sutarčių, dokumentų dėl garažui tiektos elektros energijos apmokėjimo) prieštaringumo. Taip pat pareiškime ieškovas nurodė, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, prašys trečiojo asmens dalyvavimą pripažinti būtinu, apklausti kaip liudytoją buvusią atsakovo sutuoktinę dėl garažo įsigijimo, taip pat turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje aplinkybių, taip pat prašys ištirti pateiktų pirkimo–pardavimo sutarčių autentiškumą. Tačiau teismai, nagrinėdami ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šių aplinkybių netyrė, nors jos gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, byloje kilusio ginčo pobūdį, sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovas neturėjo galimybės pateikti naujų įrodymų kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o byloje jau esantys įrodymai yra prieštaringi ir fragmentiški.
_____
Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartyje, atsisakydamas atnaujinti procesą byloje, pagrįstai nurodė, jog J. B. nurodytos aplinkybės dėl buto pagerinimo nėra proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje dalykas, t. y. šios aplinkybės, net jeigu ir egzistuotų, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl proceso atnaujinimo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Taikos sutarties patvirtinimo metu J. B. teisių į ginčo objektą neturėjo ir dėl to neturėjo teisinio intereso bei pagrindo išreikšti savo valią, taikos sutarties šalims nustatant teisinį režimą ginčo butui. Nurodytu momentu J. B. nebuvo pareiškusi ir siekių įgyvendinti CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytą savo teisę. Todėl negalima teigti, kad taikos sutarties patvirtinimu buvo nuspręsta dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalimi laiduojamų jos teisių ar dėl kompensacijos, susijusios su atliktais ginčo buto pagerinimais, įgyvendinimo (ne)galimumo. Teisėjų kolegija nusprendė, jog, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamoje byloje patvirtinta taikos sutartis neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui J. B. savo galimai pažeistas teises dėl ginčo bute atliktų pagerinimų ginti kitais įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, kiek tai susiję su jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusia buto dalimi, reikšti reikalavimus sutuoktinio testamentinėms įpėdinėms – teisių ir pareigų paveldėjimo būdu perėmėjoms (pareiškėjoms), ginčo teisena įrodinėti CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygas (buto esminį pagerinimą gyvenant santuokoje sutuoktinių bendromis lėšomis) bei reikalauti atitinkamos kompensacijos priteisimo (CK 3.98 straipsnis); suinteresuotas asmuo, siekdamas patirtų buto pagerinimo išlaidų, kiek jos susijusios su pareiškėjoms taikos sutartimi perduota buto dalimi, kompensavimo, gali kreiptis į teismą dėl patirtų išlaidų atlyginimo iš pareiškėjų, įgijusių dalį nuosavybės teisės į butą paveldėjimo būdu po motinos I. B. mirties ir taikos sutarties pagrindu. Taigi, nepagrįstas suinteresuoto asmens J. B. atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas argumentas, kad esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis ir kuri neskundžiama apeliacine tvarka, neatnaujinus byloje proceso, J. B. negali pareikšti ieškinio pareiškėjoms dėl bendromis sutuoktinių lėšomis buto esminiam pagerinimui patirtų išlaidų kompensavimo.
_____
Nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, pažymėta, kad CK 1.133 straipsnio norma sudaro vientisą darnią sistemą su kitomis prieš tai aptartomis ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis ir todėl CK 1.126 straipsnio 2 dalies norma, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to prašo, 1.131 straipsnio 1 dalies norma, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, turi būti taikomos kartu su CK 1.133 straipsnio norma. Todėl jei skolininkas įvykdo prievolę kreditoriui po ieškinio senaties termino pasibaigimo ir nebegali išsireikalauti tokio turto, ieškinio senaties termino taikymas praranda prasmę, dėl šios priežasties šis terminas nebegali būti taikomas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas, spręsdamas skolininko reikalavimo taikyti ieškinio senatį pagrįstumą, turi patikrinti, (1) koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimui, (2) kada jis prasidėjo ir kada pasibaigė, (3) ar reikalavimas pareikštas po ieškinio senaties termino pasibaigimo, (4) ar nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, (5) taip pat ar nėra prievolė įvykdyta po ieškinio senaties termino pasibaigimo ir ar nėra įstatyme įtvirtinto ribojimo taikyti ieškinio senatį, įskaitant CK 1.133 straipsnyje nustatytą ribojimą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog skolininkas, mokėdamas įmokas kreditoriui ir neturėdamas kreditoriaus sutikimo dėl kitokio įmokų paskirstymo, nei nustatyta įstatyme ar šalių susitarimu, iš esmės sutinka su įmokų paskirstymu pagal įstatymą arba pagal šalių susitarimą, ir todėl toks mokėjimas vertintinas kaip savanoriškas valinis mokėjimas. Teisėjų kolegija, išaiškino, kad CK 1.125 straipsnio, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.131 straipsnio 1 dalies normos aiškintos taip, jog skolininkas turi teisę pareikšti teisme savarankišką reikalavimą kreditoriui dėl ieškinio senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams, tačiau teismas taikyti tokį teisių gynybos būdą (taikyti ieškinio senatį) turi teisę, atsižvelgdamas į CK 1.133 straipsnį, tik jeigu skolininkas nėra prievolės įvykdęs kreditoriui. Atsakovės veiksmai atliekant mokėjimų įskaitymą pagal sutartyje nustatytą eiliškumą yra teisėti, nes tik teismas turi teisę taikyti ieškinio senatį. Todėl šie ieškovės mokėjimai ir atsakovės pagal sutartį atliktas įmokų paskirstymas negali būti vertinami kaip atlikti prieš ieškovės valią ar neteisėti. Dėl šios priežasties ieškovė, jau įvykdžiusi prievolę atsakovei, sumokėdama atsakovės priskaičiuotas netesybas, negali išsireikalauti iš atsakovės sumokėtų, ieškinio senaties terminą viršijančių netesybų.