Naujausia LAT praktika civilinėse bylose: nuo sutarčių teisės klausimų iki antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš lėšų, esančių kredito institucijose

Nutartyje dėl statytojo teisės nuomojamame valstybinės žemės sklype Lietuvos Aukščiausojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pripažino pagrįstu kasatorių argumentą, kad ginčo pastato – autoserviso – statyba pagal valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas buvo galima. Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas buvo keičiami statinio statybos tikslu ir kompetentingoms valstybės institucijoms tai buvo žinoma. Iki žemės sklypo dalies naudojimo būdo pakeitimo į komercinės paskirties objektų teritoriją sklype nebuvo šį naudojimo būdą atitinkančių komercinės paskirties statinių ar pastatų, taigi, toks žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas reiškė įgaliotų valstybės institucijų sutikimą, kad komercinės paskirties pastatai ar statiniai sklype būtų pastatyti; NŽT – viešojo administravimo institucija, kompetentinga sudaryti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu laikėsi pozicijos, kad, pakeitus nuomos sutarties sąlygas ir įrašius žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, naujų statinių statyba ar esamų rekonstrukcija sklype buvo leidžiama be atskiro valstybinės žemės nuomotojo sutikimo, tačiau nuomininkas turėjo nepažeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo.  Taip pat pasisakyta, kad valstybinės žemės naudojimą ir statybos santykius reglamentuojantys įstatymai nedraudžia siekti sklypo naudojimo režimo pakeitimo ir leidimo statyti naujus statinius. Bendrijos ir ieškovo susitarimas pastatyti nuomojamame sklype autoserviso pastatą nenulėmė ir negalėjo nulemti ginčijamų administracinių aktų išdavimo ir paties statinio atsiradimo, priešingai – nuo kompetentingų valstybės institucijų sprendimų dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priklausė jungtinės veiklos sutarties tikslų įgyvendinimas.

_____

Nutartyje dėl turtą vertinančios įmonės, jos vadovo ir turto vertintojo civilinės atsakomybės užsakovui pabrėžta, kad tokios įmonės civilinė atsakomybė kyla dėl šios srities profesionalų netinkamai atliktų pareigų sukeltos žalos. Turtą vertinanti įmonė, sutikdama vykdyti užsakymą ir pavesdama užduotį atlikti tos srities profesionalui, prisiima riziką ir atsakomybę už profesinį aplaidumą. Taigi turtą vertinanti įmonė prisiima atlyginti žalą ne tik už savo, bet ir už turto vertintojo netinkamai atliktus įsipareigojimus. Sprendžiant, ar teisiniai santykiai su žalą patyrusiu užsakovu sieja tik turtą vertinančią įmonę ar ir turto vertintoją, dėmesys atkreiptinas ne tik į CK 6.264 straipsnį, bet ir į specialųjį teisinį reglamentavimą, kuriuo nustatoma turtą vertinančios įmonės atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltus darbuotojus, kurie privalo atlyginti įmonei žalą darbo įstatymų nustatytu dydžiu ir tvarka (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatym 14 straipsnis), ir turtą vertinančios įmonės, išskyrus Vyriausybės arba miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotas institucijas, privalomą civilinės atsakomybės draudimą, kurio dydis nustatomas, atsižvelgiant į įmonės pajamas, gautas už turto vertinimą, ir turto vertintojų kvalifikaciją (TVVPĮ 15 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad už užsakovui padarytą žalą atsako turtą vertinanti įmonė, kuri, esant pagrindui, gali pareikšti atgręžtinį reikalavimą turto vertinimą atlikusiam turto vertintojui, bet taikyti solidariosios turtą vertinančios įmonės ir turto vertintojo atsakomybės nėra pagrindo.

_____

Nutartyje dėl nenugalimos jėgos instituto taikymo sąlygų priminta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, dėl kurių derlius būna didesnis ar mažesnis. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas byloje įrodė, jog 2017 m. vasaros pabaigoje iki spalio mėnesio imtinai klimato sąlygos buvo itin nepalankios, lėmusios didelės dalies atsakovo derliaus sunykimą, o ne šiaip prastą derlių, kaip teigia ieškovė, taip pat užaugusios dalies derliaus neatitiktį su ieškove sudarytų sutarčių reikalavimams. Kadangi atsakovas dėl Švenčionių rajone, kur yra jo pasėliai, buvusių ekstremalių klimato sąlygų sugebėjo nukulti tik nedidelę dalį viso planuoto derliaus ir, minėta, byloje nėra duomenų, kad jis būtų nurinkęs didesnį derlių, nei nustatyta, tai darytina išvada, kad dėl susidariusių aplinkybių sutarčių objektyviai nebuvo galima įvykdyti. Gamtinio reiškinio – liūčių Švenčionių rajone, kur augo atsakovo pasėliai, jis negalėjo kontroliuoti ar užkirsti jam kelio. Aplinkybė, kad prastesnės kokybės grūdus atsakovas pardavė kitiems asmenims, nelemia priešingos išvados, nes ieškovė atsisakė priimti iš atsakovo grūdus, kurių kokybė jos netenkino. Pabrėžta, kad tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, tai jis atleidžiamas tiek nuo netesybų mokėjimo, tiek ir nuo nuostolių atlyginimo.

_____

Nutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasisakyta, kad kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingus nepatogumus, pavyzdžiui: padalijus žemės sklypą į kelis, bent vienas iš jų lieka be jokio privažiavimo; padalytas (-i) žemės sklypas (-i) yra ypač netaisyklingos formos, neracionalių ribų; arba padalyti žemės sklypai yra taisyklingos formos, tačiau bent vieno iš jų plotį išimtinai sudaro siaura juosta, griovys arba šlaitai; kt. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šios bylos ypatybė ta, kad byloje kilo ginčas dėl dviejų žemės sklypų ir viename iš jų esančių statinių atidalijimo, todėl sprendžiant dėl šio turto atidalijimo turi būti sprendžiama kompleksiškai, o ne dėl kiekvieno turtinio vieneto atskirai. 

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą šiam nevykdant mokumo atkūrimo plano, pasisakyta, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi pareiškėjos kasaciniu skundu nurodomi argumentai dėl jos sąžiningumo bankroto procese: pareiškėjos nesąžiningas elgesys teismų buvo aptariamas tik santykio su kreditoriais ir administratore kontekste – kad ji nebendradarbiavo, nedėjo pastangų atkurti mokumą, nesiekė gauti daugiau pajamų atsiskaityti su kreditoriais, bet ne FABĮ normų, įgalinančių teismą atsisakyti iškelti bankroto bylą ar ją nutraukti, nustačius bankrutuojančio ar ketinančio bankrutuoti asmens nesąžiningus veiksmus, kontekste. FABĮ 7 straipsnio 5 dalį plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai. Įstatyme įtvirtintas trejų metų plano įgyvendinimo terminas yra imperatyvus ir jo privalu laikytis, tam tikrais išskirtiniais atvejais teismas gali šį terminą pratęsti (FABĮ 7 straipsnio 5 dalis). Bankroto procese įtvirtinti terminai nėra savitiksliai, jie skirti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrai išlaikyti ir stabilumui užtikrinti, bankroto procesas negali tęstis neapibrėžtą terminą, tai neatitiktų bankroto teisės normų keliamų tikslų. Todėl šiuo atveju negali būti laikoma reikšminga kasaciniu skundu nurodoma aplinkybė, kad teismai neatsižvelgė į pareiškėjos bankroto proceso trukmę, kaip neva teikiančią pagrindą nenutraukti toli pažengusio bankroto proceso.

_____

Kaip jau anksčiau portale pranešta, LAT išplėstinė teisėjų kolegija šią savaitę išaiškino, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai. Vien aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė. Kilus ginčui, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą. Pastarajai aplinkybei įrodyti teismui gali būti teikiamas pakvitavimas kaip prievolės įvykdymo fakto įrodymas, kuris nėra vienintelis leistinas rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti sumokėjimo faktą, taip pat gali remtis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

_____

Taip pat portale jau buvo rašyta apie civilinę bylą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje esančių teiginių, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą. Papildomai galima pažymėti, kad teisėjų kolegija pabrėžė, kad CPK 177 straipsnio 4 dalies norma nustato įrodinėjimo ribojimą, siejamą tik su įrodymų turiniu. Informacija, sudaranti valstybės arba tarnybos paslaptį, jau pati savaime negali būti įrodymu civilinėje byloje, nepaisant to, kokioje įrodinėjimo priemonėje ji būtų: neleidžiami nei šalių ar trečiųjų asmenų paaiškinimai, nei liudytojų parodymai, nei rašytiniai ar daiktiniai įrodymai, nei kitos įrodinėjimo priemonės, jeigu jose esanti informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį. Teismas, gavęs įrodymus, kuriuose yra duomenų, sudarančių valstybės ar tarnybos paslaptį, taip pat prašymą išreikalauti tokius įrodymus dėl to, kad šalis negali jų gauti, ex officio privalo kreiptis į įslaptintos informacijos rengėją, prašydamas pranešti, ar duomenys nėra išslaptinti. Gavęs patvirtinimą, kad valstybės ar tarnybos paslaptį sudarantys duomenys nėra išslaptinti, taip pat kai nėra galimybės juos išslaptinti, teismas atsisako priimti tokius įrodymus bei tenkinti prašymą dėl jų išreikalavimo. Pareiga įrodyti, kad paskleista žinia atitinka tiesos kriterijų, tenka ją paskleidusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo, VSD, nepagrindė paskleistos informacijos leistinais įrodymais, nes įslaptintų dokumentų, kaip neva pagrindžiančių paskleistos žinios apie ieškovą pagrįstumą, pateikimas neatitinka civilinio proceso tikslų. Apeliacinės instancijos teismas susipažinti su pateiktais duomenimis prašė, siekdamas išsiaiškinti, ar šie duomenys yra išslaptinti ir ar jie gali turėti reikšmės byloje. Nustatęs, kad šie duomenys nėra išslaptinti, teismas jų netyrė ir nevertino. Vien tai, kad teisėjų kolegija susipažino su VSD pateiktais dokumentais, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės.

_____

Nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, pabrėžta, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio atsisakymo priežastis ir susijusi su atsakovės inicijuota kita byla, tačiau situacija negali būti tapatinama su tais atvejais, kai ieškinio atsisakoma, atsakovui pripažinus ir patenkinus ieškinį, kas iš esmės reiškia, kad atsakovas bylą pralaimėjo. Kita vertus, nors pagal reikštą prevencinį ieškinį atsakovėms atsakyti neteks, šalims aktualaus ginčo baigtis nėra aiški, dėl jo galimi kiti teisminiai ginčai. Atsižvelgiant į tai ir į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad byloje nenustatyta šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju būtų teisinga ir sąžininga bylinėjimosi išlaidų neskirstyti.

_____

Nutartyje dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu pasisakyta, ka nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl sudaryto sandorio apsimestinumo, pagal įrodymų vertinimo taisykles neanalizavo apsimestinio sandorio sudarymo tikslo, nepasisakė dėl pridengiamojo sandorio atitikties teisės aktams, moralei, todėl negalimos ir pagrįstos teisinės išvados dėl tokiu sandoriu sukeliamų teisinių padarinių taikymo. Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės. Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina situacija, kuri pasireiškia sutarties objekto (dalyko) simuliacija, kai slaptas sandoris pakeičia prievolių, kylančių iš matomo sandorio, apimtį, nekeisdamas pačios to sandorio teisinės prigimties, konkrečiai nagrinėjamu atveju tai susiję su akcijų kaina, nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Siekiant įrodyti, kad sandoris apsimestinis, reikia įrodyti tokio sandorio motyvus, t. y. pagrįsti sandorio tikslą, ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį. Šioje byloje apsimestinio sandorio įrodinėjimas iš esmės buvo grindžiamas tik akcijų kainos ir jų realios vertės sutarties sudarymo metu skirtumu, nors šioje byloje sprendžiant dėl sandorio, kurį buvo siekiama pridengti, teisėtumo svarbus tapo būtent apsimestinio sandorio tikslo nustatymas ir, priklausomai nuo to, padarinių taikymas ar netaikymas.

_____

Nutartyje dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje, pripažinta teisiškai pagrįstu pareiškėjos kasacinio skundo argumentą, kad teismų išvada dėl galimybės PLAIS dalyvaujančiai kredito įstaigai, siekiant išieškoti iš lėšų, esančių kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, pateikti antstolio nurodymus tiesiogiai, o ne per šią sistemą, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus CPK 689 straipsnis expressis verbis neišskiria atvejų, kai egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina proceso įstatymo normas. Išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas paaiškintinas tuo, kad išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje. Antstolis, kuris pirmiausia ex officio privalo užtikrinti efektyvų išieškojimo proceso įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kurių, nesant įdiegtos atitinkamos PLAIS funkcijos, reikia nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka pateikti.

Teismai nustatė, kad šiuo atveju antstolis siekia vykdyti išieškojimą iš lėšų sąskaitose, esančiose užsienio kredito įstaigose „Revolut Bank“ ir „N26 Bank“, kurios nėra prisijungusios prie PLAIS. Pareiškėja įsitikinusi, kad ji negali būti atsakinga už tai, kad antstolis negali patvarkymo tinkamai finansų įstaigai pateikti per PLAIS. Net jei finansų įstaiga veiktų ne Lietuvos Respublikoje ar nebūtų PLAIS dalyvė, tai neužkirstų kelio antstoliui teikti patvarkymus tiesiogiai kredito įstaigai, atidariusiai sąskaitą, vadovaujantis tarptautinės teisės aktų nustatyta tvarka ar kitu antstoliui ir kredito įstaigai priimtinu būdu. Antstolis, siekdamas kuo greičiau įvykdyti skolos išieškojimą ir gauti užmokestį už tai, pažeidžia pareiškėjos teises, iš esmės įpareigodamas ją šalia oficialios bankų sąskaitose esančių lėšų išieškojimo sistemos (PLAIS) papildomai sukurti ir palaikyti dar vieną informacinę sistemą.  Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo formuojamą praktiką,  konstatavo, kad tuo atveju, kai antstolis siekia išieškoti iš piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose PLAIS dalyvaujančiose kredito įstaigose, ar apriboti disponavimą tokiomis lėšomis, tinkamai vadovaudamasis aktualiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, vykdymo veiksmus jis turi atlikti per PLAIS. Jei kredito įstaiga vykdo veiklą Lietuvoje, turėdama tam atitinkamą licenciją, tačiau dėl kokių nors priežasčių nesijungia prie PLAIS, būtent jai galėtų būti adresuojamas antstolio patvarkymas ne per PLAIS, o tiesiogiai, nurodant vykdyti išieškojimą kitu būdu.