Naujausia LAT praktika civilinėse bylose: nuo sandorių negaliojimo iki tėvų teisės santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarti dėl pilnametystės sulaukusio vaiko išlaikymo

Rugsėjo 30 d. nutartyje dėl ėl vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių reikalavimą neareštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, pasisakyti, kad ieškovų areštuoto nekilnojamojo turto verčių suma pati savaime dar neleidžia spręsti, ar buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Esminė aplinkybė, turinti reikšmės vertinant, ar buvo pažeistas šios normos reikalavimas, yra ta, kad išieškojimas buvo nukreiptas tik į vieną iš ieškovų, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturėjo, todėl buvo būtina nukreipti išieškojimą į skolininkės turto dalį, įeinančią į bendrą turtą. CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis. Todėl jau pats teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kad areštuoto turto vertė gerokai viršys vykdymo procese išieškotinos sumos dydį. Tuo atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį ir ta dalis nėra nustatyta, antstolio pareiga įkainoti areštuotą turtą turi būti vykdoma tada, kai remiantis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis. 

_____

Nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimą negaliojančiais, pasisakyta, kad tiek rašytinė sutartis, tiek tokią sutartį pasirašiusių asmenų parašai laikytini išorine sutartinių santykių įforminimo, t. y. valios sudaryti sandorį, išraiškos forma. Tačiau dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą. Vienas tokių faktų yra sutarties vykdymas, leidžiantis padaryti išvadą, kad šalys sutiko su tokios sutarties sąlygomis. Kai sutartyje nėra sutartinių santykių šalies parašo arba sutartis pasirašyta ne to asmens, kuris nurodytas (kaip susiklostė nagrinėjamoje civilinėje byloje), ši aplinkybė savaime nelemia tokio sandorio negaliojimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad faktas, jog šalis nepasirašė sutartyje ar nenustatytomis aplinkybėmis ją pasirašė tokių įgaliojimų neturėjęs asmuo, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, jog sutartis negalioja, jeigu yra duomenų, kad ši sutartis nepasirašiusios šalies buvo vykdoma, taip pritariant jos sąlygoms.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus tiesioginį ieškinį atlyginti žalą iš bendrovės vadovo už bendrovės mokestinių prievolių neįvykdymą, pasisakyta, kad civilinės ir administracinės atsakomybės rūšys bei pagrindai joms taikyti yra skirtingi, todėl administracinės atsakomybės taikymas dar nėra pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Byloje teismai pagrįstai konstatavo, kad neįrodytos aplinkybės, jog bendrovės vadovo veiksmai buvo nukreipti būtent į žalos ieškovei kaip bendrovės kreditorei padarymą, kad tokios žalos padarymo vadovas būtų kryptingai siekęs. Taip pat teismai nenustatė bendrovės vadovo didelės kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) šiam priimant sprendimą atsiskaityti su dalimi kreditorių, todėl nėra ir bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent prieš ieškovę, ir vadovo didelės kaltės kaip būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų pagal bendrovės kreditorės (ieškovės) tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui. Atsiskaitymas su tam tikrais kreditoriais pagal jų turimas reikalavimo teises, kai nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, savaime dar nereiškia, kad tokiu atsiskaitymo veiksmu daroma žala, nukreipta būtent į konkretų likusį kreditorių. Negalėjimas atsiskaityti ir atsiradęs bendrovės nemokumas sukėlė pasekmes visiems kreditoriams. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas, buvęs bendrovės vadovas, būtų padaręs nusikalstamą veiką dėl nesumokėtų mokesčių. Todėl atsakovui kaip bendrovės vadovui nekyla civilinė atsakomybė ieškovės tiesioginio ieškinio atveju, taigi nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo žalos atlyginimą.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimą, pabrėžta, kad tėvystės nuginčijimo bylose prioritetas suteikiamas nepilnamečio vaiko interesams, tačiau jie turi būti vertinami visapusiškai atsižvelgiant į vaiko patyrimą praeityje ir vaiko galimą patyrimą ateityje. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad ieškovas rūpinosi mergaite, iki jai suėjo treji metai, ieškovą ir mergaitę siejo glaudus emocinis ryšys, tačiau, remdamiesi tuo, kad šiuo metu dėl savo amžiaus mergaitė negali išreikšti savo nuomonės dėl ieškovo, teismai nevertino dabar esamo ieškovo ir mergaitės emocinio ryšio, ar vaikas prisimena ieškovą, nori su juo bendrauti ir pan. Vaiko nuomonės išklausymas yra sudėtinga, bet itin svarbi proceso dalis tokio pobūdžio bylose, todėl esant būtinybei turi būti pasitelkiami vaiko psichologiją išmanantys specialistai, kurie, nežalodami vaiko, nesukeldami jam nepagrįstų vilčių dėl asmens, kuris nenori būti jo tėčiu, išsiaiškintų vaiko nuomonę apie šį asmenį. Atitinkamai toliau vertindami vaiko interesus iš ateities perspektyvos, teismai turėtų nustatyti, kokius vaiko interesus labiau atitiks teisinės tėvystės išsaugojimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog ieškovas būtų netinkamai vykdęs tėvo pareigas, tačiau šiuo metu jam siekiama taikyti atsakomybę – apriboti tėvų valdžią už tai, kad jis atsisako rūpintis vaiku, sužinojęs nesantis jo biologiniu tėvu, nepaisant to, kad iki tol jis mergaite rūpinosi tinkamai. Sutiktina, kad vertybiniu aspektu asmuo, tikėjęs, jog rūpinasi savo vaiku, neturėtų jo taip lengvai atsisakyti, tačiau šiuo atveju turi būti siekiama išlaikyti tinkamą interesų pusiausvyrą ir tėvystė neturėtų būti bausmė, greičiau dovana asmeniui vadintis tėčiu.

Tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną).

_____

Nutartyje dėl darbo teisinių santykių pasisakyta, kad darbo sutartyje tiksliai nenurodant, dėl kokios funkcijos atlikimo susitarta, ši darbo sutarties sąlyga turi būti nustatyta, aiškinant darbo sutartį, jos turinį. DK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiškinamos, atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus. Sprendžiant, dėl kokios darbo funkcijos atlikimo susitarta su atsakovu, atsižvelgtina ne ir į asociacijoje susiklosčiusią ankstesnę praktiką dėl darbo santykių su jos vadovu, realiai atsakovo vykdytas funkcijas, jų atlygintinumą, į tai, kaip šios darbo sutarties turinį suprato sutarties šalys (pvz., atsakovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjos klausimą, kodėl priešieškinis teikiamas tiesiogiai teismui, nurodė, kad tai yra ginčas dėl vadovo atleidimo), ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Teisėjų kolegija konstatavo, kad turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami darbo ginčų komisijoje nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų spręstina pagal bendrąsias taisykles, nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvų teisę santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarti dėl pilnametystės sulaukusio vaiko išlaikymo, aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pobūdis savaime lemia, kad joje abiejų sutuoktinių bendru sutarimu išsprendžiami klausimai, be kita ko, susiję su jų vaikų išlaikymu bei kitomis turtinėmis teisėmis. Todėl atsižvelgiant į minėtos sutarties prigimtį bei pobūdį, pamatinį sutarties laisvės principą, leidžiantį privatinės teisės reguliuojamų santykių subjektams laisvai nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas, kiek tokios nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, CK 3.1921 straipsnio 4 dalį, nukreipiančią į CK 3.193 straipsnį, spręstina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tėvai savo valia gali susitarti dėl pareigos išlaikyti pilnamečius vaikus įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties. Šeimos santykių egzistavimas ir vaikams sulaukus pilnametystės, minėtos tėvų pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusius vaikus pobūdis lemia, jog toks susitarimas traktuotinas kaip tęstinių santykių tarp tėvų ir vaikų tąsa, prisidedant prie vaiko, sulaukusio pilnametystės, gerovės. Tokiu tėvų susitarimu pilnametystės sulaukusiam vaikui nėra nustatomos prievolės, pareigos, o tik teisė gauti sutartą išlaikymą, taigi nėra pagrindo teigti, jog toks susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.