Teismai

LRKT pagal individualų skundą vertins Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatų, susijusių su faktinio tarnybos laiko skaičiavimu, atitiktį Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti pareiškėjo fizinio asmens prašymą ištirti, ar Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2015 m. birželio 25 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas faktinis tarnybos SSRS kariniuose, vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose laikas po 1990 m. kovo 11 d., kai asmuo tokią tarnybą atliko Lietuvos Respublikos pareigūnų nurodymu ar pavedimu ir taip vykdė Lietuvos Respublikai svarbias funkcijas, veikė Lietuvos Respublikos interesais ir Lietuvos Respublikos naudai.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir šios valdybos teritorinio skyriaus sprendimais, kuriais, apskaičiuojant pareiškėjui skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 31 d. (1 metai 5 mėnesiai 20 dienų). Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių perskaičiuoti jo tarnybos stažą ir iš naujo apskaičiuoti jam skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Šis teismas pareiškėjo skundą patenkino, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apeliacinį skundą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo teigimu, neteisinga, kad tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų asmenų tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d. tik dėl to, kad asmuo neatitinka sąlygos būti pašauktas atlikti prievartinės būtinosios karo tarnybos, jeigu minėtą tarnybą po 1990 m. kovo 11 d. pareiškėjas atliko Lietuvos Respublikos pareigūnų nurodymu ar pavedimu, jos metu vykdė Lietuvos Respublikai svarbias funkcijas, veikė Lietuvos Respublikos interesais ir Lietuvos Respublikos naudai, taigi buvo lojalus Lietuvos valstybei. Pasak pareiškėjo, ginčijamoje nuostatoje nurodytos garantijos tiems asmenims, kurie po 1990 m. kovo 11 d., atlikdami tarnybą SSRS kariniuose, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose, vykdė Lietuvos valstybei svarbias funkcijas bei veikė Lietuvos Respublikos interesais ir Lietuvos Respublikos labui, gali ir turi būti taikomos taip, kaip yra taikomos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, tarnybą atlikusiems asmenims.

Taigi, pareiškėjo manymu, ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeisti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, 52 straipsnis, pagal kurį valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose (be kita ko, 2016 m. birželio 20 d. nutarime) jis nevertino Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2015 m. birželio 25 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pareiškėjo ginčijamu aspektu, t. y. tiek, kiek pagal šį teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas toks faktinis tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d., kai asmuo nurodytose institucijose atliko ne SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinę tarnybą, o tarnybą Lietuvos Respublikos pareigūnų nurodymu ar pavedimu. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas nenagrinėjo, ar pagal Konstituciją tarnyba SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose Lietuvos Respublikos pareigūnų nurodymu ar pavedimu gali būti prilyginama tarnybai Lietuvos valstybei.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje  nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, ir priėmė jį nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Šiandien priimtas fizinio asmens prašymas yra septintasis individualus konstitucinis skundas, priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme po šio instituto įtvirtinimo Konstitucijoje 2019 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo informacija

Back to top button