KT: įstatymo nuostata dėl tam tikro amžiaus asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą neprieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ neprieštarauja Konstitucijai.
Pareiškėja Seimo narių grupė abejojo Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos atitiktimi Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą, 46 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai asmens ūkinės veiklos laisvę, ir 5 daliai, kurioje nustatyta valstybės pareiga ginti vartotojų interesus. Pareiškėjos manymu, į pensijų kaupimą įtraukiant tik jaunesnius kaip 40 metų amžiaus pilnamečius asmenis, jie diskriminuojami dėl amžiaus. Be to, pasak pareiškėjos, tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai varžoma šių asmenų, kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo, laisvė patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti pensijų kaupime, ir taip ribojama jų sutarčių sudarymo laisvė, vartotojų teisės.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos įpareigoja valstybę paisyti socialinio pobūdžio garantijų realumo imperatyvo. Pagal konstitucinius visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos valstybei kylančių įpareigojimų. Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti; įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti senatvės pensijas ir turi pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms, kaupimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi plačią diskreciją pasirinkti pensijų sistemą, jis gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, įgyvendindamas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančią valstybės pareigą laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją ir pasirinkęs senatvės pensijų sistemos modelį, grindžiamą, be kita ko, būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupimu specialiuose pensijų fonduose, įstatymų leidėjas turi įstatyme įtvirtinti dalyvavimo pensijų kaupime pagrindus ir sąlygas. Paisydamas, be kita ko, konstitucinių valstybės socialinės orientacijos, socialinio solidarumo principų, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvų, pagal kuriuos valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį dalyvavimo pensijų kaupime pagrindų teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos ir paskatos visuomenės nariams patiems pasirūpinti savo gerove dalyvaujant senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime ir taip prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, be kita ko, iš jos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, taip pat konstitucinių socialinės darnos ir teisingumo imperatyvų, ir atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, tarp jų ir į valstybės materialines ir finansines galimybes, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų sukuriamos paskatos, rūpinantis savo gerove, kuo anksčiau priimti sprendimus dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą, prisidedant prie visos visuomenės gerovės.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas nustato, jog senatvės pensija ar jos dalis kaupiama specialiuose ūkio subjektų administruojamuose pensijų fonduose, iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies jam kyla pareiga reguliuoti ūkinę veiklą pensijų kaupimo srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Pensijų fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinė veikla susijusi su vienos svarbiausių asmens socialinių teisių – teisės gauti senatvės pensiją įgyvendinimu, todėl ši veikla turi būti valstybės reguliuojama ir prižiūrima. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą pensijų kaupimo srityje, privalo derinti asmens ir visuomenės interesus, įvairias konstitucines vertybes, be kita ko, socialinę apsaugą, vartotojų interesų apsaugą, asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, apimančią, be kita ko, sutarčių sudarymo laisvę.
Spręsdamas dėl ginčytos Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą yra nustatytas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų, kurių duomenys apie draustumą yra Registre, įtraukimas į pensijų kaupimą siekiant paskatinti juos dalyvauti pensijų kaupime, kartu užtikrinant efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje kuo didesniam skaičiui gyventojų. Šiems asmenims turi būti pateikiama informacija, be kita ko, apie visas jų pasirinkimo galimybes (atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime; sudaryti pensijų kaupimo sutartį; nesudarius pensijų kaupimo sutarties ir nepateikus atsisakymo, dalyvauti pensijų kaupime įstatymo pagrindu), kurios pagrindu per nustatytą terminą jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime. Toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant, be kita ko, į šalies demografinę padėtį ir prognozes.
Taigi Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytu ginčytu ir su juo susijusiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, derindamas asmens ir visuomenės interesus, siekė paskatinti tam tikro amžiaus visuomenės narių grupę (jaunesnius kaip 40 metų amžiaus pilnamečius asmenis) kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą. Įstatymų leidėjo pasirinkta 40 metų amžiaus riba, kaip matyti iš šios bylos medžiagos, vertintina kaip optimali, kad būtų galima sukaupti lėšų didesnei būsimai senatvės pensijai. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama kiekvienam asmeniui ir visai visuomenei reikšmingų, konstituciškai pagrįstų tikslų – sudaryti prielaidas ir paskatas visuomenės nariams patiems pasirūpinti savo gerove ir taip prisidėti prie visuomenės gerovės. Be to, yra nustatyta pareiga minėto amžiaus grupės asmenims pateikti informaciją, be kita ko, apie visas jų pasirinkimo galimybes, kurios pakanka per nustatytą terminą savarankiškai priimti sprendimui, ar dalyvauti pensijų kaupime.
Vadinasi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, toks Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ginčytas teisinis reguliavimas, siekiant jaunesnius kaip 40 metų amžiaus pilnamečius asmenis paskatinti dalyvauti pensijų kaupime, kartu suteikiant jiems teisę pateiktos informacijos pagrindu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, nelaikytinas diskriminuojančiu dėl amžiaus, varžančiu šių asmenų sutarčių sudarymo laisvę, ribojančiu vartotojų teises.
Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu ginčytu teisiniu reguliavimu, kuriuo tam tikro amžiaus grupės asmenys (jaunesni kaip 40 metų) skatinami kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime, nepažeidžiami iš Konstitucijos 29 straipsnio kylantys asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo imperatyvai, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarčių sudarymo laisvė, Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatytas vartotojų teisių apsaugos imperatyvas.
Šioje byloje yra pareikštos teisėjų Danutės Jočienės ir Janinos Stripeikienės atskirosios nuomonės.
Konstitucinio Teismo informacija
