Ar reikia stiprinti Konstitucinio Teismo įgaliojimus išvadų teikimo srityje?

Lyginant su kitų Europos valstybių konstituciniams teismams suteiktais įgaliojimais (ne teisės aktų konstitucingumo tikrinimo srityje) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija yra gana siaura. Visuomenės apklausų duomenys rodo, kad didelė visuomenės dalis yra pasiruošusi Konstitucinio Teismo kompetencijos plėtimui, papildomų funkcijų suteikimui, šios institucijos galių stiprinimui ir prieinamumo didinimui. Todėl reikėtų kalbėti apie Konstitucinio Teismo galių stiprinimą ne tik įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo institutą, bet ir stiprinant šios institucijos įgaliojimus išvadų teikimo srityje.

Tokias išvadas savo mokslo studijoje pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė.

Neseniai dienos šviesą išvydusioje studijoje „Konstitucinio teismo įgaliojimų teikti išvadas objektai ir subjektai: teisinio reguliavimo problemos ir jų sprendimo galimybės“ mokslininkė priėjo prie išvados, kad tiek paklausimų dėl išvados nagrinėjimo objektų srityje, tiek paklausimų dėl išvados nagrinėjimo subjektų srityje esama tam tikrų teisinio reguliavimo koregavimo reikalaujančių problemų.

D.Pūraitė-Andrikienė pateikia išvadas dėl Konstitucinio Teismo  įgaliojimų stiprinimo išvadų teikimo srityje. Pavyzdžiui,  Lietuvos Konstitucinio Teismo  nagrinėjimo objektų sąraše nėra Europos valstybių konstitucinės justicijos institucijų gana dažnai turimų įgaliojimų a priori vertinti referendume keliamo klausimo konstitucingumą. Suteikus Konstituciniam Teismui  šiuos įgaliojimus, galėtų būti užkirstas kelias neprotingam valstybės lėšų, skiriamų referendumui organizuoti ir vykdyti, eikvojimui.

Mokslininkė taip pat pastebi, kad Konstitucijoje nustatytas pareigūnų, kurie gali būti pašalinti iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka, sąrašas galėtų būti plečiamas, į jį įtraukiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką ir teisėjus. Tuo metu, kai buvo kuriama Konstitucija, jos kūrėjai negalėjo numatyti poreikio ir juos įtraukti į šį sąrašą, tačiau pagal savo statusą šio teismo teisėjai tikrai nenusileidžia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, todėl jų įtraukimas į aptariamąjį sąrašą būtų logiškas.

Studijoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pareigūnas, kuriam pradėtas apkaltos procesas, naudoja administracinius išteklius, neretai priima ir valstybinės reikšmės sprendimus (Respublikos Prezidentas, Seimo nariai), vykdo teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai), taigi bylose dėl Seimo narių ir kitų valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, veiksmų konstitucingumo reikėtų suteikti Konstituciniam Teismui įgaliojimus taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atitinkamo pareigūno įgaliojimų sustabdymą. Toks institutas būtų veiksminga priemonė, neleidžianti atsirasti tam tikriems neigiamiems padariniams.

D.Pūraitė-Andrikienė taip pat siūlo plėsti Konstitucijoje nustatytą paklausimų dėl išvados nagrinėjimo inicijavimo subjektų ratą. Seimo ir Prezidento rinkimuose dalyvavusiems kandidatams, kandidatus iškėlusiems subjektams siūloma suteikti teisę kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per rinkimus.

Siūloma koreguoti Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, įtvirtinant, kad suinteresuotu asmeniu bylose dėl rinkimų įstatymų pažeidimų yra Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat tai, kad tais atvejais, kai dėl tarptautinės sutarties konstitucingumo kreipiamasi po tarptautinės sutarties ratifikavimo Seime, suinteresuotu asmeniu turėtų būti laikomas Seimas, kaip tarptautinę sutartį ratifikavęs subjektas.

Šiuos ir kitus pasiūlymus dr. D. Pūraitė-Andrikeinė aptaria savo mokslo studijoje, kurios visą tekstą nemokamai galima surasti čia.

Lietuvos teisės instituto informacija