ESTT: Elektroninės prekybos platforma, kaip antai Amazon, neprivalo visais atvejais nurodyti vartotojui telefono numerio iki sutarties sudarymo
Amazon EU tik per interneto svetainę, konkrečiai Vokietijoje per interneto svetainę www.amazon.de, siūlo įsigyti įvairių prekių. Vokietijos teismuose Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände, Verbraucherzentrale Bundesverband e. V. (Vokietijos vartotojų asociacijų federacija, federacija) šiai bendrovei pareiškė ieškinį. Minėta federacija siekia, kad būtų pripažinta, jog Amazon nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos užtikrinti vartotojui veiksmingas priemones su ja susisiekti, nes nepakankamai aiškiai ir suprantamai informavo vartotojus apie savo telefono ir fakso numerius. Federacija teigė, kad Amazon grįžtamojo skambučio (anglų k. „callback“) paslauga neatitiko informavimo reikalavimų, nes vartotojas turėjo pereiti nemažai etapų tam, kad galėtų susisiekti su šios bendrovės atstovu. Iš tikrųjų, pagal Vokietijos įstatymą prekiautojas privalo bet kokiomis aplinkybėmis nurodyti savo telefono numerį iki nuotolinės prekybos sutarties ar sutarties ne prekybai skirtose patalpose sudarymo.
Šiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas), nagrinėjantis bylą kaip paskutinė instancija, Teisingumo Teismo klausė, ar pagal direktyvą dėl vartotojų teisių, draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos ir ar prekiautojas privalo įrengti telefono ar fakso liniją arba sukurti naują elektroninio pašto adresą tam, kad sudarytų galimybę vartotojams su juo susisiekti. Bundesgerichtshof taip pat siekia sužinoti, ar prekiautojas, kaip antai Amazon, gali naudoti kitas komunikacijos priemones, pavyzdžiui, tikralaikio pokalbio (anglų k. „chat“) arba grįžtamojo skambučio sistemą.
Šiandien priimtame sprendime Teisingumo Teismas atsakė, kad pagal direktyvą nedraudžiamos tokios teisės normos, ir pažymi, kad pagal šią direktyvą prekiautojas neprivalo įrengti telefono ar fakso linijos arba sukurti naujo elektroninio pašto adreso tam, kad vartotojai galėtų bet kokiomis aplinkybėmis su juo susisiekti, ir kad pagal šią direktyvą pareiga pranešti apie telefono numerį ar fakso numerį arba elektroninio pašto adresą taikoma tik tais atvejais, kai šis prekiautojas jau turi šias komunikacijos su vartotojais priemones. Teisingumo Teismas taip pat konstatuoja, kad pagal direktyvą prekiautojas privalo suteikti vartotojui galimybę naudotis komunikacijos priemone, kuri atitinka tiesioginės ir veiksmingos komunikacijos kriterijus, todėl šis prekiautojas gali naudoti kitas, nei šioje direktyvoje numatytas, komunikacijos priemones tam, kad šie kriterijai būtų tenkinami.
Teisingumo Teismas konstatavo, kad direktyva siekiama užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir garantuoti jų informavimą bei saugumą sudarant sandorius su prekiautojais. Šiuo tikslu vartotojo galimybė greitai susisiekti su prekiautoju ir veiksmingai su juo bendrauti ypač svarbi siekiant apsaugoti ir veiksmingai įgyvendinti vartotojų teises, būtent teisę atsisakyti sutarties. Vis dėlto reikia užtikrinti tinkamą aukšto vartotojų apsaugos lygio ir įmonių konkurencingumo pusiausvyrą, kaip nurodyta šioje direktyvoje, kartu paisant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos laisvės užsiimti verslu.
Teisingumo Teismas mano, kad besąlygiška prekiautojo pareiga bet kokiomis aplinkybėmis nurodyti vartotojui telefono numerį ar net įrengti telefono ar fakso liniją arba sukurti naują elektroninio pašto adresą, kad vartotojai galėtų su juo susisiekti, atrodo neproporcinga. Dėl direktyvoje vartojamo žodžių junginio „jei turi“, siejamo su trimis dažniausiai naudojamomis komunikacijos tarp prekiautojo ir vartotojo priemonėmis (telefonas, faksas, elektroninis paštas), reikia pažymėti, kad, nepaisant kalbinių versijų skirtumų, Teisingumo Teismas mano, jog šis junginys apima atvejus, kai prekiautojas turi tokią priemonę ir sudaro galimybę vartotojams ja naudotis.
Be to, pagal direktyvą nedraudžiama, kad prekiautojas suteiktų galimybę naudotis kitomis komunikacijos priemonėmis (kaip antai elektroninėmis užklausos formomis ar tikralaikio pokalbio arba grįžtamojo skambučio sistemomis), jeigu šios priemonės leidžia prekiautojui ir vartotojui tiesiogiai ir greitai susisiekti; tai reiškia, kad informacija apie šias komunikacijos priemones vartotojui turi būti prieinama aiškiai ir suprantamai.
Teisingumo Teismas nurode, kad nacionaliniai teismai turi patikrinti, ar prekiautojo suteiktomis komunikacijos priemonėmis vartotojas gali greitai susisiekti su prekiautoju ir veiksmingai su juo bendrauti ir ar informacija apie šias komunikacijos priemones yra aiškiai ir suprantamai prieinama. Dėl pastarojo aspekto Teisingumo Teismas pažymėjo, jog tai, kad telefono numeris prieinamas tik po kelių spustelėjimų interneto svetainėje, savaime nereiškia, kad informacija vartotojui pateikiama neaiškiai ir nesuprantamai.
ES Teisingumo Teismo informacija
