LAT: pateikimo vykdyti terminas užsienio teismo sprendimams pradedamas skaičiuoti nuo kompetentingo Lietuvos Respublikos teismo procesinio sprendimo, kuriuo pripažįstamas užsienio teismo (arbitražo) sprendimas, įsiteisėjimo
Pareiškėjas prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Švedijos Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą (arbitražo sprendimas) bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą (JAV teismo arba užsienio teismo sprendimas), taip pat pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo ir JAV teismo sprendimus išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 833 295,49 Eur ir 8,25 proc. metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki užsienio arbitražo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad pareiškėjas praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, dėl to sprendė, kad minėto termino praleidimas sudaro pagrindą konstatuoti arbitražo teismo sprendimo prieštaravimą viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija birželio 15 dienos nutartyje su tokiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nesutiko ir pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kita.
Kasacinis teismas Lietuvos apeliacinio teismo argumentus pripažino teisiškai nepagrįstais. CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra pagrindo vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis, pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas, be to, tik pripažintas užsienio arbitražo teismo sprendimas įgyja res judicata galią Lietuvos Respublikoje ir suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminas užsienio teismo (arbitražo) sprendimams vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo kompetentingo Lietuvos Respublikos nacionalinio teismo procesinio sprendimo, kuriuo pripažįstamas užsienio teismo (arbitražo) sprendimas, įsiteisėjimo, kaip tai reglamentuota CPK 811(1) straipsnyje.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad užsienio valstybėje priimto teismo (arbitražo) sprendimo vykdymo senatis ir senatis kreiptis į teismą, siekiant inicijuoti arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procesą, yra skirtingi dalykai. Lietuvoje galiojantys įstatymai tiesiogiai nenustato termino, per kurį gali būti kreipiamasi į kompetentingą Lietuvos Respublikos nacionalinį teismą dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo.
Be to, nutartje pasisakyta, kad faktinės aplinkybės dėl suinteresuoto asmens skolos dydžio pareiškėjui pagal Stokholmo arbitražo teismo sprendimą nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl jos nesudaro kliūčių pripažinti arbitražo teismo sprendimą. Minėtos aplinkybės spręstinos pripažintinų arbitražo ir teismo sprendimų vykdymo procese.
