Seime paminėtas Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų įsteigimo 30-metis
Sausio 24 d. teismų bendruomenę į Seimą subūrė Apeliacinio teismo ir apygardų teismų 30-mečio šventinis renginys. Susirinkusiuosius sveikino valdžios atstovai, Teisėjų tarybos pirmininkė, pranešimus skaitė esami ir buvę teisėjai, kviestiniai svečiai.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis savo kalboje ypač akcentavo opią šių dienų aktualiją – teisėjų saugumo užtikrinimą ir patikino, kad ši tema kur kas plačiau bus aptarta vasarį vyksiančio susitikimo su Teisėjų taryba metu. Teisingumo ministras Rimantas Mockus teismų bendruomenei taip pat pažadėjo, kad bus dedamos visos pastangos užtikrinant saugias darbo sąlygas teismuose.
Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Danguolė Bublienė savo kalboje ne tik apžvelgė teismų sistemas, jų reformas Lietuvoje, bet ir išskyrė iškilius teisėjus, akademinio pasaulio atstovus, kurių pastangos padėjo tvirtą pamatą dabartinei teisingumo sistemai. Tai Seimo nariai profesorius Pranciškus Vaitkevičius, Aloyzas Sakalas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Mindaugas Lošys, buvęs LAT pirmininkas Pranas Kūris, prof. Jonas Prapiestis.
Pirmininkė D. Bublienė paminėjo, kad prieš tris dešimtmečius pradėta įgyvendinti reforma padėjo stiprų pamatą teisingumo vykdymui, tačiau, keičiantis teisėjų darbo ypatumams, dabartinė tvarka ir toliau turi būti tobulinama.
„Nors būta visko – ir nedidelių nesusipratimų, ir principinių klaidų, – reformuota sistema, kaip ir sakiau, veikia pakankamai sėkmingai. Tai nebūtų pasiekta be profesionalaus, sutelkto teisėjų, jų padėjėjų, viso personalo darbo bet kurios grandies teisme. Beje, jau kurį laiką kyla naujos iniciatyvos svarstant, ar keturių grandžių teismų sistemos tebėra racionali, nėra atgyvenusi, ar ji nesubrendo naujam reformavimui. Taip, gyvenimas nestovi vietoje, jis reikalauja ir mūsų judesio. Tačiau būtų sveika visada atminti, kad reforma nėra revoliucija. Ji yra pažangos įrankis, leidžiantis tobulėti negriaunant praeities pamato“, – kalbėjo D. Bublienė.
Garbingos šventės proga sveikino ir Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis: „Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų įsteigimo 30-metis yra reikšminga sukaktis, simbolizuojanti Lietuvos teismų sistemos raidą ir brandą. Tai ne tik proga prisiminti mūsų nueitą kelią, bet ir įvertinti dabarties pasiekimus bei ateities iššūkius. Suburdama daugiau nei 300 teismų bendruomenės narių ir partnerių, ši šventė atspindi stiprų profesinį solidarumą ir apeliacinės instancijos teismų svarbą demokratinei visuomenei.“
Renginio metu nagrinėta teisinė dilema dėl lenkiškų raidžių oficialiuose dokumentuose, akcentuoti svarbiausi darbai įsteigus apeliacinės instancijos teismus, pažvelgta į teismus kaip valstybės valdžią ir Lietuvos teismų vaidmenį Europos Sąjungos kontekste. Šiuos pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas, pirmasis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytas Milius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto prof. dr. (HP) Egidijus Kūris ir buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas Rimvydas Norkus.
Teisėjų tarybos narys, Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas savo pranešime nagrinėjo teismų nepriklausomumo klausimą, Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos viceprezidentė, Žmogaus studijų centro viceprezidentė dr. Edita Dereškevičiūtė retrospektyviai aptarė teismų veiklos vertinimo rezultatus. Jau įgyvendintus teismų prieinamumo rodiklius ir galimybes pristatė Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė, o Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis apžvelgė tolesnių reformų poreikį apeliacinės instancijos teismams.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1992 m. sausio 16 d. buvo priimtas įstatymas, oficialiai šalyje įtvirtinęs keturių grandžių teismų sistemą: apylinkių, apygardų, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 1994 m. buvo įsteigti ir nuo 1995 m. sausio 1 d. pradėjo veikti visi Konstitucijoje numatyti teismai.
Lietuvos teismų informacija
