Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo sutuoktinių turto balanso sudarymo aiškinimo iki antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl sutuoktinių turto balanso sudarymo, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, priminta, kad tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę.
Nagrinėjamoje byloje AB Šiaulių bankas laikėsi pozicijos, kad ieškovės ir atsakovo solidarioji prievolė negali būti modifikuojama. Bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija pagrindžia, jog byloje nebuvo ginčo dėl šios solidarios prievolės modifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad, nė vienai iš ginčo šalių nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl nurodytos prievolės AB Šiaulių bankui vykdymo tvarkos tarp šalių nustatymo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ginčo šalių pareikštus reikalavimus, neturėjo pagrindo šio klausimo išspręsti nei ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu, nei kitu būdu, todėl pagrįstai dėl šios aplinkybės nepasisakė. Tačiau nors byloje šalys nepalaikė reikalavimo dėl solidariosios prievolės pagal Paskolos sutartį vykdymo tvarkos nustatymo vidiniuose santykiuose, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl prievolės pagal paskolos sutartį vykdymo ir patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nustatydamas, kad santykiuose tarp šalių prievolė nuo pirmosios instancijos teismo įsiteisėjimo dienos atsiskaityti pagal Paskolos sutartį tenka atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nei šalių kreditorė, nei atsakovas iš esmės neprieštaravo dėl vidinio šalių prievolės paskirstymo.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.118 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, nustatančias turto balanso ir kompensacijų balanso sudarymo taisykles. Pagal šias taisykles pirmiausia turi būti sudarytas turto balansas (nustatytas turto aktyvas ir pasyvas), o vėliau sudaromas kompensacijų balansas. Tokios turto ir kompensacijų balansų sudarymo taisyklės reiškia, kad byloje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo turi būti laikomasi minėtų balansų sudarymo eiliškumo, be to teismui keičiant sudėtines turto balanso dalis, atitinkamai turi būti peržiūrėtas ir kompensacijų balansas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl sutuoktinių solidariosios prievolės pagal Paskolos sutartį vykdymo naikintina, nes, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bendros sutuoktinių prievolės vykdymo vidinės tvarkos, nebuvo iš naujo sudarytas sutuoktinių dalytino turto balansas, kuriame būtų atsižvelgta į tai, kad, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – šalių solidariosios prievolės įvykdymą pripažįstant tik atsakovo pareiga, turėjo atitinkamai būti peržiūrėtas ir kompensacijų balansas.
______
Nutartyje dėl procesinių palūkanų skaičiavimo tuo atveju, kai reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę yra reiškiamas dalimis, nurodyta, kad procesinės palūkanos yra susijusios su konkrečia teismo kreditoriui priteista pinigų suma ir skolininko pareiga ją sumokėti, t. y. jos yra skirtos paskatinti skolininką sumokėti būtent šią sumą ir atlyginti kreditoriui būtent tuos nuostolius, kurie atsirado dėl to, kad skolininkas nesumoka iš jo priteistos sumos per bylos nagrinėjimo laikotarpį ir vėliau, teismui šią sumą priteisus iš skolininko. Todėl tuo atveju, jeigu kreditorius, kuriam buvo priteistos procesinės palūkanos, reikalauja papildomai atlyginti ir kitus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo vykdymo metu jis negalėjo naudotis priteistais pinigais, procesinės palūkanos turėtų būti įskaitytos į tokius kreditoriaus prašomus atlyginti nuostolius. Kita vertus, tai, kad teismas, tenkindamas kreditoriaus reikalavimą įvykdyti dalį piniginės prievolės, priteisė jam procesines palūkanas, nekliudo kreditoriui reikalauti įvykdyti kitą prievolės dalį, dėl kurios reikalavimai anksčiau nebuvo pareikšti, ir sumokėti procesines palūkanas nuo šios sumos.
______
Nutartyje dėl įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, kai šiuo pagrindu siekiama įgyti nuosavybės teisę į objektus, kuriuos atsisakyta įregistruoti kaip nekilnojamuosius daiktus, pabrėžta, kad CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tačiau, kai pareiškėjas siekia nustatyti kaip juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pareiškime nurodytus statinius kaip pastatytus teisėtai, ši taisyklė negali būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai valstybės institucijos atsisako atlikti statybos įteisinimo procedūrą, analogišką administracinės procedūros teigiamam rezultatui, tikslą statinio savininkas gali pasiekti po administracinės procedūros ir jos teisminės patikros kreipdamasis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl statybos teisėtumo.
Įvertinusi tai, kad įgyjamąja senatimi gali būti įgytas tik teisėtai sukurtas turtas, o ši aplinkybė bylą nagrinėjusių teismų nenustatyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendžia, jog teismai nagrinėjamoje byloje pagrįstai nepripažino, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo būtent nekilnojamojo turto objektus. Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad ir aplinkybė, jog pareiškėjas įgijo poilsio namelius nesilaikydamas nekilnojamojo turto sandoriams taikomos formos reikalavimų, taip pat leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad, viena vertus, pareiškėjas namelių įgijimo metu neturėjo teisėto lūkesčio valdyti juos kaip nekilnojamojo turto objektus, o tik kaip statybines medžiagas, kita vertus, minėta aplinkybė paneigia ir pareiškėjo valdymo sąžiningumą nekilnojamųjų daiktų aspektu, nes jis, įsigydamas poilsio namelius, žinojo ir negalėjo nežinoti apie nekilnojamojo turto sandoriams taikomus formos reikalavimus, tačiau jų nepaisė. Kaip minėta, sąžiningas valdymas yra būtina daikto įgijimo senatimi sąlyga, todėl sąžiningo valdymo nebuvimas šiuo atveju yra savarankiškas pagrindas netaikyti šio teisių gynimo būdo.
______
Nutartyje dėl biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo išaiškinta, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą ieškovo A1 lygio pareigybės koeficientui taikomas bazinis 20 proc. padidinimas, o 30 proc. padidinimas yra specialusis ir taikomas tik socialinių paslaugų srities darbuotojams, apskaičiuojamas nuo įstatyme nustatyto minimalaus koeficiento ir pridedamas prie jau turimos sumos. Kasacinis teismas pabrėžė, kad pagal įstatymą valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų koeficientai negali būti didesni nei įstatyme nustatyta maksimali jų riba.
______
Nutartyje dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų procese ir jo civilinės atsakomybės už tokių darbų defektų pašalinimo pasisakyta, kad daugiabučio namo administratorius privalo veikti butų ir kitų patalpų savininkų interesais ir turi pareigą reikalauti, kad rangovas pašalintų darbų trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, veikimas butų ir kitų patalpų savininkų interesais reiškia kontrolės, kad statybos rangos sutartis būtų tinkamai įvykdyta ir pasiektas tinkamas jos rezultatas, užtikrinimą. Tik tokiu atveju bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pripažintas tinkamai vykdančiu pareigas. Vadinasi, paaiškėjus, kad atlikti statybos darbai turėjo trūkumų, namo administratorius turi pareigą veikti taip, kad trūkumai būtų pašalinti. Nutarta, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog daugiabučio namo administratorius yra netinkamas atsakovas pagal ieškinį dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo.
______
Nutartyje dėl antstolio pareigos perduoti vykdomąjį dokumentą skolininkui priklausančios individualios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka administruojančiam subjektui, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka teisėtumo, ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsakovo patvarkymo užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomojo dokumento perdavimo bankroto administratoriui nevertino kaip neteisėto veiksmo atsakovo deliktinės atsakomybės požiūriu. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad, pagal Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ) įtvirtintą imperatyvų teisinį reglamentavimą, vykstant individualios įmonės bankroto procesui (nepriklausomai nuo to, ar šis procesas vyksta teismo, ar ne teismo tvarka), paraleliai vykstantis individualus išieškojimas iš šios įmonės savininko yra negalimas. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų perdavęs vykdomąjį dokumentą bankroto administratoriui (kreditorių susirinkimui) ar ne, vykstant individualios įmonės bankroto procesui vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje jis negalėjo atlikti, nepažeisdamas imperatyvaus ĮBĮ įtvirtinto individualaus išieškojimo draudimo.
Taip pat pažymėta, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl neteisėtu atsakovo neveikimu (nereagavimu į ieškovės prašymą areštuoti skolininkės turtą) ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio, netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo naštą. Ieškovei įrodžius, kad dėl neteisėto antstolio neveikimo išieškojimas nebuvo nukreiptas į skolininkės banko sąskaitoje buvusias lėšas, našta įrodyti, kad iš šių lėšų negalėjo būti išieškoma arba kad iš jų ieškovės naudai jų būtų buvę išieškota mažiau, nei nurodo ieškovė, teko ne ieškovei, o nuo pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo besiginančiam antstoliui. Pripažinta, kad tuo atveju, jei priverstinis skolos išieškojimas tebėra vykdomas, išieškotojui, kuris dėl neteisėto antstolio neveikimo neteko galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš konkretaus skolininko turto, padaryta žala gali būti siejama tik su pavėlavimu atsiskaityti. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tokiu atveju išieškotojui padaryta žala (netiesioginiai nuostoliai) gali būti apskaičiuojama ir kaip prarastos galimybės vertė (skirtumas tarp išieškotojo naudai dėl antstolio neteisėtų veiksmų (neveikimo) neišieškotos sumos ir atitinkamo dydžio išieškotojo reikalavimo teisės į skolininko turtą tikrosios vertės, kurios dydis, be kita ko, priklauso nuo išieškojimo iš skolininko perspektyvos).
______
Nutartyje dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių nurodyta, kad pagal CK 6.464 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį ir dėl to yra nutraukiama išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, yra taikoma vienašalė restitucija – rentos gavėjo reikalavimu teismas priteisia (grąžina) jam iš rentos mokėtojo šiam perduotą nekilnojamąjį turtą (arba priteisia jo išperkamąją kainą), o rentos mokėtojui išlaidų, susijusių su rentos gavėjo išlaikymu, atlyginimas nepriteisiamas. Tais atvejais, kai, nutraukiant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nenustatomas rentos mokėtojo esminis išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas, rentos mokėtojas turi teisę reikalauti, kad teismas, nutraukdamas šią sutartį, priteistų iš rentos gavėjo išlaidų, susijusių su rentos gavėjo išlaikymu, atlyginimą, todėl teismas tokiu atveju taiko dvišalę restituciją CK 6.222 straipsnio pagrindu. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
Teisėjų kolegija nurodė, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo atveju tam, kad būtų taikoma restitucija, šalys turi būti išreiškusios savo valią ir suformulavusios teismui prašymą taikyti restituciją, nurodydamos, kaip tai, jų nuomone, turi būti padaryta, t. y. kas konkrečiai joms turi būti priteista (grąžinta) teismo sprendimu. Konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė išlaikymo iki gyvos galvos instituto nuostatas, dėl to faktiškai nebuvo atskleista bylos esmė dėl dvišalės restitucijos taikymo tarp šalių sudarytų išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių nutraukimo atveju, kai nenustatytas rentos mokėtojo esminis sutarties pažeidimas. Nors priešieškiniu atsakovai, be kita ko, akcentavo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarčių vykdymo uždarbio remontuojant automobilius praradimą, tačiau taip pat nurodė, kokį išlaikymą ir priežiūrą teikė ieškovei, kiek laiko per dieną tai užtrukdavo, kokius darbus atliko ir suteikė paslaugas, kas buvo perkama ir kieno sąskaita ieškovės pragyvenimui bei gydymui ir pan. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovės išlaikymą ir priežiūrą atsakovai vykdė tinkamai, nustatinėjo, kokie konkrečiai darbai buvo atliekami, tačiau priešieškinio reikalavimo priteisti jiems iš ieškovės kompensaciją už teiktą išlaikymą ir priežiūrą iš esmės nesprendė, nepagrįstai konstatavę, kad atsakovų priešieškinio aptariamos dalies esmė buvo tik nuotolių dėl prarasto darbo laiko atlyginimas.
_____
Nutartyje dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo kasacinis teismas, išanalizavęs nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Civilinio proceso kodekso nuostatas bei jų aiškinamuosius raštus, nurodė, kad teismams nustačius, jog yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, turi būti sprendžiamas klausimas dėl baudos skolininkui skyrimo nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatytų skolininkui privalomų atlikti veiksmų pobūdžio bei išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos galimybės pačiai įvykdyti teismo sprendimą. Kasacinis teismas akcentavo, kad, paskyrus baudą, skolininko pareiga įvykdyti teismo sprendimą (pašalinti neteisėta pripažintos statybos padarinius) vis tiek išlieka. Dėl to kasacinis teismas panaikino apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesines nutartis ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Bylą nagrinėdamas iš naujo, teismas turės patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti skolininką nuo baudos skyrimo, nes bauda už sprendimo, įpareigojusio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu.
