LVAT po ESTT išaiškinimo išnagrinėjęs ginčą dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, pakeitė pritaikytą poveikio priemonę
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. birželio 19 d. priėmė nutartį, kuria išnagrinėjo ginčą tarp pareiškėjo UAB „ABC Projektai“ ir atsakovo Lietuvos banko. Išnagrinėjęs bylą, LVAT pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino šio nutarimo 8 punktą, o nutarimu pritaikytą poveikio priemonę – išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo panaikinimą – pakeitė išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo sustabdymu iki 2024 m. liepos 1 d.
Nagrinėdamas šią administracinę bylą, LVAT dėl Lietuvos banko nutarimo 8 punkte nustatyto pažeidimo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą ir kreipęsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: „Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, kai mokėjimo įstaiga priima pinigines lėšas be konkretaus mokėjimo nurodymo jas pervesti tą pačią arba kitą darbo dieną ir lėšos lieka mokėjimo įstaigos sąskaitoje, skirtoje mokėjimo operacijoms atlikti, ilgiau negu teisės aktuose apibrėžtą mokėjimo paslaugos atlikimo terminą, mokėjimo įstaigos veiksmai laikytini: a) mokėjimo įstaigos atliekamos mokėjimo paslaugos ar mokėjimo operacijos, kaip jos apibrėžtos Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 3 ir 5 punktuose, dalimi; ar b) elektroninių pinigų, kaip jie apibrėžti Direktyvos 2009/110 2 straipsnio 2 punkte, leidimu?“.
ESTT 2024 m. vasario 22 d. priimtame prejudiciniame sprendime (byla C-661/22) nusprendė, kad Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 3 punktas ir Direktyvos 2009/110 2 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinami taip: mokėjimo įstaigos veikla, kurią sudaro lėšų iš mokėjimo paslaugos vartotojo gavimas, kai nedelsiant kartu su šiomis lėšomis nepateikiamas mokėjimo nurodymas ir dėl to jos lieka mokėjimo sąskaitoje, kaip ji apibrėžta Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 12 punkte, kurią tvarko ši įstaiga, yra šios mokėjimo įstaigos teikiama mokėjimo paslauga, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 3 punktą, o ne elektroninių pinigų leidimo operacija, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2009/110 2 straipsnio 2 punktą.
LVAT, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir šalių procesinius dokumentus, atmetė pareiškėjo argumentus dėl nustatytų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (nutarimo 1–7 punktai) bei Mokėjimų įstaigų įstatymo (nutarimo 9–10 punktai) pažeidimų. Tačiau LVAT panaikino nutarimo 8 punktą, atsižvelgęs į minėtą ESTT priimtą prejudicinį sprendimą. LVAT padarė išvadą, jog šiame sprendime ESTT paneigė nutarimo 8 punkte padarytą išvadą, kad pareiškėjas, nebūdamas elektroninių pinigų leidėju, leido elektroninius pinigus, todėl pažeidė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, taip pat pateikė neteisingą informaciją, siekdamas gauti mokėjimo įstaigos licenciją. LVAT vertinimu, tai reiškia, kad Lietuvos bankas netinkamai taikė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigos įstatymą ir nepagrįstai vertino pareiškėjo veiksmus kaip šio teisės akto pažeidimą, o mokėjimo paslaugai teikti pareiškėjas turėjo išduotą licenciją.
Spręsdamas dėl Lietuvos banko nutarimu taikytos poveikio priemonės, LVAT akcentavo, jog pareiškėjui taikyta griežčiausia poveikio priemonė – išduotos mokėjimo įstaigos licencijos panaikinimas. Įvertinęs tai, jog nutarimo 8 punktas buvo panaikintas bei atsižvelgęs į ginčui reikšmingą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką dėl juridiniams asmenims taikytinų poveikio priemonių proporcingumo, LVAT padarė išvadą, kad Lietuvos banko vykdomos finansų įstaigų veiklos priežiūros ir įstatymuose numatytų poveikio priemonių tikslai bus pasiekti pareiškėjui pritaikius laikiną licencijos galiojimo sustabdymą iki 2024 m. liepos 1 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
