LAT: FIFA statute esanti arbitražinė išlyga saisto agentą ir futbolo klubą ginče dėl komisinio atlyginimo už futbolininko perleidimą
Birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) statute esanti arbitražinė išlyga taikytina tarp FIFA licencijuoto agento ir futbolo klubo „Dainava“ kilusiam ginčui dėl komisinio atlyginimo už futbolininko perleidimą išspręsti. Byloje buvo nustatyta, kad, pagal FIFA statuto 56 straipsnį, FIFA pripažįsta nepriklausomą Sporto arbitražo teismą (CAS), kurio būstinė įsikūrusi Lozanoje (Šveicarija) ir kuris sprendžia FIFA, asociacijų narių, konfederacijų, lygų, klubų, žaidėjų, pareigūnų, tarpininkų ir licencijuotų agentų ginčus. Pagal FIFA statuto 58 straipsnio 1 dalį, konfederacijos, asociacijos narės ir lygos susitaria pripažinti CAS kaip nepriklausomą teisminę instituciją ir užtikrinti, kad jų nariai, asocijuoti žaidėjai ir pareigūnai vykdytų CAS priimtus sprendimus. Tas pats įsipareigojimas taikomas futbolo agentams ir rungtynių agentams, kurie turi FIFA licenciją. Pagal FIFA statuto 58 straipsnio 2 dalį, draudžiama kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus, išskyrus atvejus, kai tai konkrečiai nustatyta FIFA taisyklėse.
Ieškovu byloje buvo FIFA licencijuotas agentas, o atsakove – viešoji įstaiga Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“, kuri yra Alytaus apskrities futbolo federacijos narė, o pastaroji yra Lietuvos futbolo federacijos (LFF) narė. Atsižvelgdamas į FIFA statutą, LFF ir Alytaus apskrities futbolo federacijos įstatus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovas, kaip FIFA licencijuotas agentas, tiek atsakovė yra įsipareigoję laikytis ir vykdyti FIFA statute įtvirtintą įsipareigojimą dėl Tarptautinio sporto arbitražo jurisdikcijos pripažinimo, sprendžiant bet kokius iš su futbolo sportu susijusios veiklos kilusius ginčus.
Lietuos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad FIFA statuto 56 ir 58 straipsnių nuostatose nėra nuorodos į arbitruotino CAS ginčo pobūdį, todėl įtvirtinta arbitražinė išlyga siejama ne su ginčo pobūdžiu, o su subjektais, tarp kurių kyla ginčas. Tai reiškia, kad FIFA statute įtvirtinta plataus pobūdžio arbitražinė išlyga, t. y. bet kokie tarp asmenų, pripažįstančių ir besilaikančių ar įsipareigojusių laikytis FIFA statuto, kilę ginčai iš futbolo sporto veiklos turi būti sprendžiami CAS. Ši išlyga netaikoma tik tokiems ginčams, kurie tiesiogiai kaip nearbitruotini CAS nurodomi FIFA statute.
Anot teisėjų kolegijos, abiejų ginčo šalių įsipareigojimas laikytis FIFA statute įtvirtintų nuostatų, kuriose yra nuoroda į visų ginčų arbitruotinumą, yra pakankamas sutartinių teisinių santykių dėl arbitražinės išlygos egzistavimui konstatuoti.
Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ginčų sprendimas CAS vieninteliame arbitraže dėl sporto ginčų specifikos (pvz., poreikio išnagrinėti ginčą itin operatyviai, specializacijos ir kt., pačių teisinių santykių specifikos, poreikio užtikrinti vienodos praktikos taikymą sprendžiant iš sporto veiklos kylančius tarptautinius ir nacionalinius ginčus, taip pat užtikrinti konfidencialumą) yra nagrinėjamai sričiai įprastas ginčų sprendimo būdas.
Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko byloje nepakeistus teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriais ieškovo ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
