Teismai

LVAT: Inspekcija nepagrįstai nusprendė, kad biometrinių duomenų tvarkymas universitete vykdant nuotolinius atsiskaitymus ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 laikotarpiu pažeidė BDAR

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (Inspekcija) sprendimo (Sprendimas), kuriuo nurodyta Vilniaus universitetui nedelsiant nutraukti studentų biometrinių duomenų tvarkymą siekiant užtikrinti nuotolinių atsiskaitymų sąžiningumą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 laikotarpiu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vilniaus universitete mokymosi sistemoje buvo pradėtas naudoti sąžiningumo užtikrinimo nuotoliniuose atsiskaitymuose įskiepis, kuris sudaro laikiną atsiskaitančiojo veido atpažinimo modelį, kuris naudojamas nustatant atsiskaitančiojo asmens vaizdo pasikeitimus. Šio asmens duomenų tvarkymo tikslas – užtikrinti nuotolinių atsiskaitymų sąžiningumą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 laikotarpiu. Vilniaus universitetas nurodė, jog asmens duomenys šiuo tikslu tvarkomi esant duomenų subjekto sutikimui (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str. 2 d. a p.).

Ginčijamame Sprendime buvo konstatuota, jog nagrinėjamu atveju biometrinių duomenų tvarkymas iš esmės neatitiko Bendrojo duomenų apsaugos reglamente įtvirtinto teisėtumo principo ir nebuvo proporcingas norimiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors santykiams tarp universiteto ir studentų yra būdingas galios disbalansas, nagrinėjamu atveju studentams buvo suteikta veiksminga galimybė pasirinkti, ar leisti tvarkyti savo biometrinius duomenis, dalis studentų pasirinko nesutikti su biometrinių duomenų tvarkymu, o vien tai, jog nesutikusiems su biometrinių duomenų tvarkymu studentams egzamino data buvo nukelta, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie studentai galėjo patirti neigiamų pasekmių, kadangi ši aplinkybė pati savaime nelemia prastesnės atsisakiusiųjų sutikti su savo biometrinių duomenų tvarkymu studentų padėties lyginant su studentais, kurie tokį sutikimą davė. Taigi, Inspekcijai ginčijamame Sprendime nenurodžius aplinkybių, kurios pagrįstų, kad studentai dėl kitos egzamino datos galėjo patirti neigiamas pasekmes, išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, kad Inspekcija nepagrįstai nusprendė, jog studentų sutikimas, atsižvelgiant į šio konkretaus atvejo aplinkybes, nebuvo duotas laisva valia.

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus universitetas biometrinius duomenis – veido atpažinimo modelį – numatė tvarkyti susiklosčius išimtinėms aplinkybėms, t. y. valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 laikotarpiu. Taigi buvo siekiama užtikrinti studijų tęstinumą visuomenės sveikatos krizės metu. Be to, tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad biometriniai duomenys buvo tvarkomi labai trumpą laiką, t. y. biometrinis veido modelis buvo automatiniu būdu programinės įrangos sunaikinamas po duomenų subjekto atsijungimo nuo egzaminavimo aplinkos.

Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad biometrinių duomenų tvarkymas, dėl kurio priimtas ginčijamas Sprendimas, gali būti laikomas proporcingu (tinkamu ir būtinu) susiklosčiusių išimtinių aplinkybių, t. y. ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos, kontekste. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija

Back to top button