ESTT: ES teisei prieštarauja nacionalinis teisinis reguliavimas, leidžiantis konfiskuoti sąžiningai trečiajai šaliai priklausančią transporto priemonę, kuri buvo panaudota darant kontrabandos nusikaltimą
OM dirbo Turkijoje įsteigtoje transporto bendrovėje ir jai priklausančiu vilkiku su priekaba gabendavo krovinius tarptautiniais maršrutais. 2018 m. birželio 11 d. ruošdamasis reisui iš Stambulo į Delmenhorstą (Vokietija) OM priėmė nepažįstamo asmens pasiūlymą už atlygį neteisėtai nuvežti į Vokietiją 2 940 senovinių monetų. 2018 m. birželio 12 d. kirtęs Turkijos ir Bulgarijos sieną OM buvo atliktas muitinės patikrinimas, per kurį buvo aptiktos vilkike paslėptos monetos. Vilkikas, priekaba, vilkiko užvedimo rakteliai ir registracijos pažymėjimas buvo paimti kaip įtariamo nusikaltimo daiktiniai įrodymai. Vykstant ikiteisminiam tyrimui Turkijos bendrovės, kuri yra OM darbdavė, direktorius paprašė grąžinti vilkiką ir priekabą; jis teigė, kad bendrovė neturi jokio ryšio su nusikalstama veika ir kad nurodyto turto grąžinimas netrukdys atlikti tyrimo. Už tyrimą atsakingas prokuroras atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad pagal Bulgarijos teisę daiktiniai įrodymai saugomi iki baudžiamojo proceso pabaigos ir kad jų grąžinimas kliudytų tyrimui.
ES Teisingumo Teismo (ESTT) sausio 14 d. priėmė prejudicinį sprendimą, kurio pasakė, kad ES teisei prieštarauja nacionalinis teisinis reguliavimas, leidžiantis konfiskuoti sąžiningai trečiajai šaliai priklausančią transporto priemonę, kuri buvo panaudota darant kontrabandos nusikaltimą. Pamatinio sprendimo 2005/212 4 straipsnis, siejamas su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias baudžiamajame procese leidžiama konfiskuoti nusikalstamos veikos nepadariusiam asmeniui priklausantį turtą, nesuteikiant šiam asmeniui veiksmingų teisių gynimo priemonių.
Pažymėta, kad atsižvelgiant į turto konfiskavimu sukeliamą reikšmingą asmenų teisių pažeidimą, nes galutinai netenkama nuosavybės teisės į turtą, kalbant apie sąžiningą trečiąjį asmenį, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo turtas buvo naudojamas nusikalstamai veikai padaryti, toks konfiskavimas siekiamo tikslo požiūriu yra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią teisės į nuosavybę esmę. Reikia konstatuoti, kad nacionalinės teisės nuostatomis, kaip antai nagrinėjamomis pagrindinėje byloje, nesilaikoma Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės į nuosavybę, nes jose numatyta, kad gali būti konfiskuotas sąžiningo trečiojo asmens turtas, naudotas stambaus masto kontrabandai vykdyti. Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad pagal Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio 1 dalį konfiskavimas negali apimti sąžiningo trečiųjų asmenų turto.
Teisė į veiksmingą gynybą reiškia, kad trečiasis asmuo, kurio turtui taikomas konfiskavimas, turi turėti galimybę ginčyti šios priemonės teisėtumą, kad susigrąžintų šį turtą, jeigu konfiskavimas nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pažymėjo, kad trečiasis asmuo, kurio turtui buvo pritaikytas konfiskavimas, pagal nacionalinės teisės aktus neturi galimybės tiesiogiai kreiptis į teismą, todėl negali tinkamai įgyvendinti savo teisių. Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad tokioje byloje, kaip pagrindinė, trečiasis asmuo, kurio turtas konfiskuojamas, netenka teisės į veiksmingą gynybą.
