Aplinkybė, kad buvo kreiptąsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, šalių sudarytos arbitražinės išlygos nepanaikina
Lietuvos apelicinis teismas (Lapt) spalio 25 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo ir teisėtumo, nes ginčo šalys yra sudariusios arbitražinę išlygą.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ PVM sąskaitą faktūrą negaliojančia; pripažinti šilumos apskaitos rodmenų aktą už tam tikrą laikotarpį pagrįstu ir galiojančiu, pagal kurį nustatomos faktinės aplinkybės, iš kurių šalims kildinamos prievolės. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atsisakė priimti ieškinį, pasiūlydamas ieškovei dėl ginčo išsprendimo kreiptis į Vilniaus komercinio arbitražo teismą. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog jeigu šalims nepavyksta susitarti derybų būdu per 30 dienų, ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu bei galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitraže pagal Vilniaus komercinio arbitražo taisykles. Aplinkybė, kad atsakovė dėl ginčo sprendimo kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos nepanaikina.
Ieškovė atskirajame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad viena iš proceso šalių yra savivaldybės įmonė, o arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija.
Lapt nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nei viena iš proceso šalių nėra savivaldybės įmonė – ieškovės teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, o atsakovės – akcinė bendrovė, todėl Komercinio arbitražo įstatymo (KAĮ) 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apskritai šiuo atveju netaikytina. Šios išvados niekaip nepaneigia ir ta aplinkybė, kad viena didžiausių atsakovės akcininkių yra Klaipėdos miesto savivaldybė, nes atsakovė neatitinka pirmiau nurodytos įstatyme įtvirtintos savivaldybės įmonės sampratos, tuo labiau kad KAĮ nėra nustatyta, kokia forma turi būti išreikštas valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas dėl arbitražinio susitarimo sudarymo, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog toks sutikimas gali būti žodinis, rašytinis arba išreikštas konkliudentiniais veiksmais, taigi, rašytinio sutikimo byloje nebuvimas nebūtinai lemia apskritai jo nebuvimą.
