Viza dėl ypatingų humanitarinių priežasčių: priemonė ar alternatyva prieglobsčiui?

Prašyti prieglobsčio yra teisė, ne pareiga. Niekas negali būti priverstas prašyti politinio prieglobsčio prieš jo valią. Vis dėlto asmenys, kuriems išduotas leidimas atvykti į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių ir bijantys grįžti į savo kilmės valstybę, turėtų suskubti pasinaudoti prieglobsčio teise iki šių leidimų galiojimo pabaigos.    

Laikinosios apsaugos institutas

Lietuvos teisės aktai išskiria tris skirtingas tarptautinės apsaugos kategorijas – laikinąją apsaugą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) 94 str.),  papildomą apsaugą asmenims, negalintiems grįžti į kilmės valstybę dėl persekiojimo grėsmės (UTPĮ 87 str.) ir prieglobstį (UTPĮ 86 str.).

Laikinoji apsauga nėra tapati humanitarinei apsaugai, suvokiamai papildomos apsaugos prasme, paprastai suteikiamai išduodant leidimą laikinai gyventi prieglobsčio prašytojams, kurie neatitinka reikalavimų prieglobsčiui suteikti, tačiau grąžinti į kilmės valstybę patirtų didelę žalą. Priešingai, laikinoji apsauga suteikiama iki prieglobsčio prašymo pateikimo.

Atvykimas pagal humanitarinę vizą skiriasi nuo 2001 m. ES Laikinosios Apsaugos Direktyvos (LAD) taikymo, pavyzdžiui, Ukrainos pabėgėlių atžvilgiu, nors abiem atvejais suteikiama identiška apsauga. Ši apsauga grindžiama tuo pačiu humanitariniu poreikiu leisti į valstybės teritoriją teisėtai atvykti asmenims, kuriems grėstų persekiojimas. Pažymėtina, kad LAD lygiai taip pat neapriboja teisės pateikti prieglobsčio prašymą, o skirtą šiai teisei realizuoti nesutrikdant prieglobsčio sistemos funkcionavimo didelio užsieniečių antplūdžio metu.

Europos Sąjungos valstybės, siekdamos išvengti neteisėtos migracijos pavojų, tais atvejais, kai galima manyti, kad užsieniečiui jo kilmės šalyje gresia persekiojimo rizika, sudaro galimybes teisėtai patekti į jos teritoriją tam, kad čia būtų pasinaudota teise į tarptautinę apsaugą. Asmenys, siekiantys atvykti į Lietuvos Respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą dėl Šengeno vizos išdavimo ir pateikti ypatingas humanitarines priežastis patvirtinančią informaciją. Migracijos departamento duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių išduota daugiau nei tūkstantis tokių leidimų atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau prieglobsčio ar papildomos apsaugos prašymus pateikė tik pora šimtų atvykusiųjų.

Laikinoji apsauga suteikiama iki vienerių metų, prima facie (preliminariai) įvertinus grėsmes. Humanitarinių vizų pagrindų atvykusių asmenų teisinės padėties reglamentavimas yra nepakankamas, tačiau analogija su laikina apsauga, suteikiama pagal LAD, yra akivaizdi. Laikinosios apsaugos institutas suteikia teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, užsiimti individualia veikla, gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, receptinius vaistus, socialines paslaugas, įskaitant paramą užimtumui, nemokamą mokslą nepilnamečiams, išmokas vaikams, šalpos išmoką, piniginę socialinę paramą, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tačiau šios dosnios humanitarinių vizų turėtojų teisės  skirtos vienam tikslui: užsienietis, atvykęs dėl grėsmės kilmės valstybėje turi pateikti prieglobsčio prašymą.

Humanitarinė viza, kuria suteikiama laikinoji apsauga galioja ribotą laiką ir negali būti pratęsta automatiškai. Asmuo, nepateikęs prieglobsčio prašymo ir neįgijęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kitais pagrindais (pavyzdžiui negavęs leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu ar jo netekęs dėl teisės aktuose numatytų priežasčių), turi išvykti pasibaigus jos galiojimo laikui.

Tarptautinė apsauga ar laikinas leidimas?

Užsieniečiai, atvykę į Lietuvos Respubliką su humanitarine viza,  gali tik laikinai likti Lietuvos teritorijoje iki vizos galiojimo pabaigos. Toks asmuo neprivalo pateikti prieglobsčio prašymo, nors būtent šiuo tikslu laikinoji apsauga ir yra suteikiama. Pavyzdžiui, asmuo gali bijoti, kad apie prašomą prieglobstį sužinos jo kilmės valstybės tarnybos, taip sukeldamos papildomą grėsmę, įskaitant pilietybės netekimą, todėl tokiam asmeniui saugiau pateikti prieglobsčio prašymą kitoje valstybėje, kurioje asmuo planuoja likti gyventi.

Vis dėlto, tik tarptautinė apsauga, t.y. prieglobstis ar papildoma apsauga, kaip ji apibrėžta tarptautiniuose dokumentuose, tokiuose kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Europos žmogaus teisių chartija ar Pabėgėlių konvencija, suteikia garantiją, kad asmuo nebus grąžintas į kilmės valstybę. Šios teisės įgyvendinimui nustatytas mechanizmas, kurio metu iš esmės patikrinama informaciją apie kilmės valstybėje kylančias grėsmes.

Jeigu nustatoma, kad asmuo iš tiesų paliko savo šalį dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga, jam suteikiamas prieglobstis: nuolatinis leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, keičiamas kas 5 metai, suteikiantis teisę dirbti. Po dešimties metų asmuo gali prašyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Asmeniui išduodamas pabėgėlio kelionės dokumentas.

Jei grėsmė, dėl kurios asmuo išvyko iš savo kilmės valstybės nepasitvirtina, jam gali būti suteikta papildoma apsauga  jei jis negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Užsieniečiui nesuteikus pabėgėlio statuso, tačiau suteikus papildomą apsaugą, išduodamas leidimas gyventi, kurio galiojimas – 2 metai. Jei praėjus 2 metams, išlieka pagrindai, dėl kurių buvo suteikta papildoma apsauga, šis leidimas gali būti keičiamas nauju.

Vis dėlto, tai, kad užsieniečiui prima facie įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus buvo nustatyta laikinoji apsauga, leidžia tikėtis teigiamo sprendimo dėl prieglobsčio. Reikia įvertinti ir tai, kad vėluodamas pateikti prieglobsčio prašymą užsienietis kelia papildomų abejonių jo pagrįstumui.

Pagal analogiją su Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 94 str., su humanitarinėmis vizomis atvykę užsieniečiai, pateikę prašymą suteikti prieglobstį, Lietuvos Respublikoje išsaugo teisę dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

Tekstą parengė Rytis Satkauskas, Mykolo Romerio universiteto partnerystės docentas, APB „ReLex“ vadovaujantis partneris, advokatas