\u0160\u012f kart\u0105 trumpai apie Komercinio arbitra\u017eo \u012fstatymo (KA\u012e) 12 straipsnio 1 dal\u012f, arba apie Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo gali\u0105 keisti ai\u0161ki\u0105 \u012fstatymo norm\u0105. Problema sena, bet aktuali.<\/p>\n
Teisin\u0117s valstyb\u0117s pamat\u0105 sudaro vald\u017ei\u0173 padalijimo principas tarp \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios, vykdomosios ir teismin\u0117s vald\u017eios. \u0160is principas, tyrin\u0117tas demokratijos pradinink\u0173 Solono, Periklio, Cicerono ir aptinkamas Loko, Monteskje darbuose, garantuoja asmens teises ir laisves, u\u017etikrina vald\u017eios sutelkimo vienose rankose, diktat\u016bros ar net despotizmo, vengim\u0105. Tod\u0117l \u0161is vald\u017ei\u0173 padalijimo principas \u012ftvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija<\/strong>) 5 straipsnio 1 dalyje (Valstyb\u0117s vald\u017ei\u0105 Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb\u0117, Teismas).<\/p>\n Konstitucija \u012ftvirtina trap\u0173 bet efektyv\u0173 vald\u017ei\u0173 padalijimo kontrol\u0117s mechanizm\u0105. Seimas leid\u017eia \u012fstatymus (Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktas). O Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinis Teismas) sprend\u017eia, ar \u012fstatymai neprie\u0161tarauja Konstitucijai (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis). Teismai, kurie mano, jog \u012fstatymas, tarkim, KA\u012e 12 straipsnio 1 dalis, prie\u0161tarauja Konstitucijai, turi teis\u0119 kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105, kuris patikrint\u0173 tokio \u012fstatymo atitikim\u0105 Konstitucijai (Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalis). Patys teismai keisti \u012fstatym\u0173 negali.<\/p>\n \u017dinoma, teis\u0117s norm\u0173 ai\u0161kinimo metodai \u012fgalina teismus ai\u0161kinti \u012fstatymus, jei j\u0173 nuostatos neai\u0161kios. Ta\u010diau, jei \u012fstatymas labai ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eia teisin\u012f santyk\u012f, teismai negali ai\u0161kinti tokios normos kitaip (dura lex sed lex<\/em>), o nesutikdami su ja, turi kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105.<\/p>\n Arbitra\u017eas, kaip privatus gin\u010d\u0173 reguliavimo mechanizmas, grind\u017eiamas asmens autonomijos principu, kuris yra fundamentalus arbitra\u017eo teis\u0117je ir yra humanizmo manifesto i\u0161rai\u0161ka. \u0160is principas taip pat koreliuoja su Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalimi, pagal kuri\u0105 Lietuvos \u016bkis grind\u017eiamas, be kit\u0105 ko, asmens \u016bkin\u0117s veiklos laisve ir iniciatyva. \u017dinoma, tokia laisv\u0117 n\u0117ra absoliuti. Valstyb\u0117 \u012fgyvendina gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo arbitra\u017ee kontrol\u0119 per tris banginius: s\u0105\u017eining\u0105 proces\u0105, vie\u0161\u0105j\u0105 tvark\u0105 ir gin\u010d\u0173 priskirtinum\u0105 arbitra\u017eui (arbitruotinumas). Pastarasis, \u012fvertinant globalizacij\u0105 ir palank\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f arbitra\u017e\u0105 kaip komercini\u0173 gin\u010d\u0173 sprendimo mechanizm\u0105, yra ribojamas, bet tik \u012fstatymu.<\/p>\n Tokias tendencijas atspind\u0117jo ir KA\u012e 12 straipsnio 1 dalis. Ji numato: \u201e[v]isi gin\u010dai gali b\u016bti sprend\u017eiami arbitra\u017ee, i\u0161skyrus \u0161iame \u012fstatyme<\/u> numatytas i\u0161imtis\u201c. [Pa\u017eym\u0117ta autoriaus]. \u017dod\u017eiai \u201e\u0161iame \u012fstatyme\u201c yra labai ai\u0161k\u016bs ir referuojantys tik<\/u> \u012f KA\u012e, o ne \u012f kitus \u012fstatymus. Taip yra ir tod\u0117l, kad KA\u012e yra lex specialis<\/em> arbitra\u017eo teisiniams santykiams (KA\u012e 1 straipsnis).<\/p>\n Arbitruotinumas yra arbitra\u017eo teisini\u0173 santyki\u0173 kategorija. Ne vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173, ar juridini\u0173 asmens veiklos tyrimo. Deja, mes matome ai\u0161ki\u0105 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo KA\u012e 12 straipsnio 1 dalies normos ai\u0161kinim\u0105 prie\u0161 \u0161ios normos tiksl\u0105 ir net gi lingvistin\u0119 \u0161ios normos formuluot\u0119. Pateikime konkret\u0173 pavyzd\u012f.<\/p>\n Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas 2013 m. lapkri\u010dio 20 d. nutartyje civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-548\/2013 nurod\u0117, kad 2012 m. bir\u017eelio 30 d. \u012fsigaliojus naujos redakcijos Komercinio arbitra\u017eo \u012fstatymo redakcijai, jos 12 straipsnio 1 dalyje buvo \u012ftvirtinta bendroji taisykl\u0117, kad visi gin\u010dai gali b\u016bti sprend\u017eiami arbitra\u017ee, i\u0161skyrus \u0161iame straipsnyje nustatytas i\u0161imtis, taip pat prapl\u0117stas arbitruotin\u0173 gin\u010d\u0173 s\u0105ra\u0161as ir nurodyta, kad gin\u010dai, kylantys i\u0161 darbo ir vartojimo sutar\u010di\u0173, gali b\u016bti perduoti arbitra\u017eui, jei arbitra\u017einis susitarimas yra sudarytas po to, kai kilo gin\u010das. Ta\u010diau teisinis reguliavimas, susij\u0119s su juridinio asmens veiklos tyrimo proced\u016bra, nesikeit\u0117, taigi nepakito nei tokios proced\u016bros pob\u016bdis, nei jos nesuderinamumas su komercinio arbitra\u017eo principais, t. y. teisinis reguliavimas, kuris sudar\u0117 pagrind\u0105 suformuoti teism\u0173 praktik\u0105 d\u0117l juridinio asmens veiklos tyrimo proced\u016bros nearbitruotinumo i\u0161liko toks pat. Pats Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas toje pa\u010dioje nutartyje pripa\u017eino, kad \u012fstatymo nuostatos, kuriose \u012ftvirtinti nearbitruotini gin\u010dai, yra imperatyvios. O imperatyvios normos negali b\u016bti ai\u0161kinamos ple\u010diamai.<\/p>\n Taigi, matome, kad Teismas nepais\u0117 KA\u012e 12 straipsnio 1 dalies ai\u0161kios formuluot\u0117s ir neleistinai i\u0161pl\u0117t\u0117 nearbitruotin\u0173 gin\u010d\u0173 s\u0105vok\u0105, tuo, kaip ir baisiai tai skamb\u0117t\u0173, pa\u017eeisdamas Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtint\u0105 pamatin\u012f teisin\u0117je valstyb\u0117je vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105. Kitaip tariant, tik \u201e\u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, nor\u0117damas susiaurinti [ar i\u0161pl\u0117sti] nearbitruotin\u0173 gin\u010d\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, tur\u0117t\u0173 pakeisti KA\u012e [12] straipsn\u012f\u201c (Mikel\u0117nas Valentinas, Nekro\u0161ius Vytautas, Zemlyt\u0117 Egl\u0117. Lietuvos Respublikos Komercinio Arbitra\u017eo \u012estatymo Komentaras, V\u012e Registr\u0173 centras, 2016, p.\u00a054).<\/p>\n Taigi, toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kai teismai pamina vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105 ir de\u00a0facto<\/em>, be Konstitucinio Teismo \u012fsiki\u0161imo kei\u010dia \u012fstatymus, netur\u0117t\u0173 b\u016bti teisin\u0117je valstyb\u0117je. Tik\u0117kim\u0117s, kad taip ir nebus.<\/p>\n Albertas \u0160ek\u0161telo yra advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos \u201eMotieka & Audzevi\u010dius\u201c vyriausiasis teisininkas<\/em><\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160\u012f kart\u0105 trumpai apie Komercinio arbitra\u017eo \u012fstatymo (KA\u012e) 12 straipsnio 1 dal\u012f, arba apie Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo gali\u0105 keisti ai\u0161ki\u0105 \u012fstatymo norm\u0105. Problema sena, bet aktuali. Teisin\u0117s valstyb\u0117s pamat\u0105 sudaro vald\u017ei\u0173 padalijimo principas tarp \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios, vykdomosios ir teismin\u0117s vald\u017eios. \u0160is principas, tyrin\u0117tas demokratijos pradinink\u0173 Solono, Periklio, Cicerono ir aptinkamas Loko, Monteskje darbuose, garantuoja asmens …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":9573,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[203,859,198,409],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9572"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9572"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9572\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9574,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9572\/revisions\/9574"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9573"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9572"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9572"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9572"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}