{"id":9210,"date":"2018-11-15T15:49:56","date_gmt":"2018-11-15T12:49:56","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=9210"},"modified":"2018-11-16T09:21:53","modified_gmt":"2018-11-16T06:21:53","slug":"l-muller-uzsienieciai-lietuvoje-formalumu-gniauztuose-prarandamos-investicijos-ir-darbo-jega","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/11\/15\/l-muller-uzsienieciai-lietuvoje-formalumu-gniauztuose-prarandamos-investicijos-ir-darbo-jega\/","title":{"rendered":"L. Muller. U\u017esienie\u010diai Lietuvoje \u2013 formalum\u0173 gniau\u017etuose prarandamos investicijos ir darbo j\u0117ga"},"content":{"rendered":"

Nuolat kylantys \u012fvair\u016bs d\u0117l Lietuvos vykdomos migracijos politikos ar migracijos institucij\u0173 veiklos, nebestebina. Apskritai reikia pripa\u017einti, kad valstyb\u0117s migracijos politika yra sud\u0117tingas klausimas, susij\u0119s su daugybe aspekt\u0173, pradedant ekonominiais interesais, darbo rinka ir, baigiant \u017emogaus teis\u0117mis.<\/strong><\/p>\n

Lietuvoje, pasak oficialios Migracijos departamento puslapyje teikiamos statistikos, u\u017esienie\u010diai sudaro vos 1,94 procent\u0173 gyventoj\u0173, t.y. Lietuvoje yra apie 49 000 u\u017esienie\u010di\u0173. Reikia pamin\u0117ti, kad \u012f \u0161\u012f skai\u010di\u0173 taip pat \u012feina ir nuolatos Lietuvoje gyvenantys ne Lietuvos Respublikos pilie\u010diai (gyvenantys Lietuvoje ilgiau nei 6 metus, i\u0161laik\u0119 lietuvi\u0173 kalbos ir Konstitucijos pagrind\u0173 egzamin\u0105), tiek ir Lietuvoje gyvenantys kit\u0173 Europos S\u0105jungos (ir Europos laisvosios prekybos asociacijos) valstybi\u0173 nari\u0173 pilie\u010diai. Vadinasi, u\u017esienie\u010di\u0173 (tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 pilie\u010di\u0173) Lietuvoje gyvena santykinai labai ma\u017eai, nes, kaip paai\u0161kinsiu v\u0117liau, tokia yra Lietuvos migracijos politika \u2013 d\u0117l teisin\u0117je baz\u0117je sudaryt\u0173 dirbtini\u0173 administracini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, reali\u0173 galimybi\u0173 apsigyventi Lietuvoje didel\u0117 dalis u\u017esienie\u010di\u0173 neturi arba, apsigyven\u0119, gana greit netenka. Nors spauda bei de\u0161ini\u0173j\u0173 kryp\u010di\u0173 politik\u0173 pasisakymai Europos S\u0105jungos valstyb\u0117se, JAV, Kanadoje mirga nuo tem\u0173 apie migracijos keliamus i\u0161\u0161\u016bkius ir problemas, ta\u010diau atsi\u017evelgiant \u012f kai kuriuos Lietuvos socialinius ir ekonominius i\u0161\u0161\u016bkius – ma\u017e\u0117jant\u012f gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173, \u201esenstan\u010di\u0105\u201c visuomen\u0119, i\u0161vykstan\u010di\u0173j\u0173 Lietuvos pilie\u010di\u0173 skai\u010di\u0173, darbuotoj\u0173 tr\u016bkum\u0105, Lietuvos tylus \u201ekaras\u201c su atvykstan\u010diais u\u017esienie\u010diais, net ir pasirengusiais \u010dia investuoti pinigus ar dirbti kvalifikuot\u0105 darb\u0105, yra sunkiai suprantamas ir pateisinamas.<\/p>\n

Kalbant apie migracij\u0105, pirmiausia reikia suvokti, kad atvykstantys \u012f Lietuv\u0105 u\u017esienie\u010diai Lietuvoje yra neretai vie\u0161ojoje erdv\u0117je, o kartais net ir teis\u0117s akt\u0173 (kaip antai 2014 m sausio 22 d. LR Vyriausyb\u0117s nutarimo Nr. 29 \u201eD\u0117l Lietuvos Migracijos politikos gairi\u0173 patvirtinimo\u201c) suplakami \u012f vien\u0105 mas\u0119. Tokia samplaika sudaro prielaidas manipuliuoti skai\u010diais, klaidinti visuomen\u0119 ir sudaryti i\u0161kreipt\u0105 vaizd\u0105, neva Lietuvoje egzistuoja did\u017eiul\u0117 migracijos problema.<\/p>\n

Tod\u0117l nor\u0117\u010diau, \u0161io straipsnio tikslais, i\u0161skirti tris pagrindines \u012f Lietuv\u0105 atvykstan\u010di\u0173 ar, tiksliau sakant, bandan\u010di\u0173 atvykti tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 (ne Europos S\u0105jungos ir ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybi\u0173 nari\u0173) pilie\u010di\u0173 grupes:<\/p>\n

    \n
  1. Pab\u0117g\u0117liai (prieglobs\u010dio pra\u0161antys asmenys);<\/li>\n
  2. Nelegal\u016bs migrantai;<\/li>\n<\/ol>\n

    III. Leidim\u0173 gyventi Lietuvoje siekiantys asmenys.<\/p>\n

    Trumpai d\u0117l pirm\u0173j\u0173 dviej\u0173 grupi\u0173:<\/p>\n

    Pagal Migracijos departamento pateikiam\u0105 statistik\u0105, prieglobs\u010dio pra\u0161ym\u0173 Lietuvoje per 2018 m. pirm\u0105 pusmet\u012f buvo pateikta 145. Pab\u0117g\u0117liai atvyksta siekdami prieglobs\u010dio, j\u0173 teis\u0117s ir pareigos yra u\u017etikrinamos pagal Lietuvos prisiimtus tarptautinius susitarimus, Europos S\u0105junga siekia derinti ES \u0161ali\u0173 nari\u0173 veiksmus pab\u0117g\u0117li\u0173 klausimu. Pagrindinis \u0161iuos asmenis apib\u016bdinantis dalykas yra tai, kad jie b\u0117ga nuo persekiojimo, kankinim\u0173 ar kitoki\u0173 pavoj\u0173, kurie jiems kyla j\u0173 kilm\u0117s \u0161alyje. Da\u017enai pab\u0117g\u0117liai yra painiojami su nelegaliais migrantais arba, kitaip tariant, nelegal\u016bs migrantai siekia apsimesti pab\u0117g\u0117liais. Nelegal\u016bs migrantai – tai yra asmenys, kurie kerta valstyb\u0117s sien\u0105 nelegaliai, ir nors kartais taip yra priversti elgtis ir pab\u0117g\u0117liai, ta\u010diau esminis skirtumas yra tas, kad nelegal\u016bs migrantai n\u0117ra asmenys, kuriems j\u0173 kilm\u0117s valstyb\u0117je gresia persekiojimas, kankinimai ar kita tiesiogin\u0117 gr\u0117sm\u0117, nuo kurios jie b\u0117gt\u0173. \u017dinoma, neretai nelegal\u016bs migrantai b\u0117ga nuo bado, nepritekliaus, ne\u012fmanom\u0173 gyventi s\u0105lyg\u0173 kilm\u0117s valstyb\u0117je (pvz. d\u0117l diskriminacijos d\u0117l j\u0173 religini\u0173 \u012fsitikinim\u0173, j\u0173 seksualin\u0117s orientacijos, \u0161iuo metu, jau ir d\u0117l klimato kaitos). Visgi, paprastai sugauti nelegal\u016bs migrantai yra tiesiog i\u0161siun\u010diami atgal \u012f savo kilm\u0117s \u0161al\u012f. Trumpai apibendrinant, visos suverenios valstyb\u0117s turi teis\u0119 kovoti su nelegalia migracija teis\u0117tomis priemon\u0117mis, ir pareig\u0105 vykdyti tarptautinius \u012fsipareigojimus pab\u0117g\u0117li\u0173 at\u017evilgiu, tod\u0117l ties \u0161iomis dvejomis u\u017esienie\u010di\u0173 grup\u0117mis daugiau neapsistosiu.<\/p>\n

    Tre\u010dioji grup\u0117 u\u017esienie\u010di\u0173 (priminsiu, tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 (ne Europos S\u0105jungos ar Europos ekonomin\u0117s erdv\u0117s valstybi\u0173 pilie\u010di\u0173), yra asmenys, kurie atvyksta \u012f Lietuv\u0105 legaliai, t.y. tur\u0117dami i\u0161duot\u0105 galiojan\u010di\u0105 viz\u0105 ar leidim\u0105 gyventi Lietuvoje. \u0160i\u0173 u\u017esienie\u010di\u0173 grup\u0117je yra \u012fvairiais pagrindais \u012f Lietuv\u0105 atvyk\u0119 asmenys \u2013 tai ir santuok\u0105 su Lietuvos pilie\u010diais sudar\u0119 asmenys, did\u017eiuli\u0173 korporacij\u0173 vadovai, atvykstantys dirbti \u0161i\u0173 \u012fmoni\u0173 dukterin\u0117se bendrov\u0117se ar filialuose Lietuvoje, tiek ir Lietuvos \u012fmoni\u0173 darbuotojai u\u017esienie\u010diai, tiek ir smulkaus verslo (pvz. restorano, kirpyklos, autoserviso) savininkai, taip pat ir \u0161iuo metu garsiai nuskamb\u0117j\u0119 technologinius startuolius steigiantys asmenys.<\/p>\n

    B\u016btent d\u0117l \u0161ios grup\u0117s u\u017esienie\u010di\u0173 atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje i\u0161kyla labai daug problem\u0173 vertinant j\u0173 atvykimui ir gyvenimui Lietuvoje nustatyt\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 bei (!)real\u0173 praktin\u012f \u0161i\u0173 reikalavim\u0173 \u012fgyvendinim\u0105. \u0160tai \u010dia pagr\u012fstai kyla klausim\u0173 apie Lietuvos migracijos strategij\u0105 ir politik\u0105 apskritai, \u012fgyvendinam\u0105 tiek Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s, tiek ir Lietuvos teism\u0173.<\/p>\n

    U\u017esienie\u010di\u0173 atvykimo ir i\u0161vykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvoje, taip pat sprendim\u0173 d\u0117l u\u017esienie\u010di\u0173 teisin\u0117s pad\u0117ties apskundimo tvark\u0105 nustato Lietuvos Respublikos \u012fstatymas \u201eD\u0117l u\u017esienie\u010di\u0173 teisin\u0117s pad\u0117ties\u201c (toliau vadinamas – UTP\u012e) bei kiti po\u012fstatyminiai aktai.<\/p>\n

    Atmeskime atvykimo \u012f Lietuv\u0105 asmenines (\u0161eimynines) prie\u017eastis, ir aptarkime situacij\u0105 t\u0173 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 pilie\u010di\u0173, kurie atvyksta \u012f Lietuv\u0105 steigti versl\u0173 (u\u017esiimti teis\u0117ta veikla), dirbti u\u017esienio investuotoj\u0173 Lietuvoje \u012fsteigtuose versluose, arba yra toki\u0173 \u012fmoni\u0173 komandiruojami \u012f Lietuv\u0105 \u012fgyvendinti trumpalaiki\u0173 funkcij\u0173.<\/p>\n

    \u0160iuo metu pagal Lietuvos Respublikoje galiojan\u010di\u0105 UTP\u012e redakcij\u0105 yra apie 17 skirting\u0173 variant\u0173, kaip u\u017esienietis gali atvykti dirbti pagal \u012fvairias darbo sutartis \u012f Lietuv\u0105 (neskai\u010diuojant pagrind\u0173 steigiant verslus ar \u012f juos investuojant). \u010cia reikia pasakyti, kad visi \u0161ie b\u016bdai yra vienas u\u017e kit\u0105 sud\u0117tingesni, reikalaujantys ilg\u0173 bei brangi\u0173 dokument\u0173 rinkimo ir pateikimo proced\u016br\u0173. Ir nors jas yra bandoma laikas nuo laiko \u201alengvinti\u2018, ta\u010diau tai nekei\u010dia situacijos i\u0161 esm\u0117s, kadangi bendra taisykl\u0117 yra tokia, kad ne darbdavys renkasi darbuotoj\u0105, kurio jam reikia ir kuris jam tinkamas, ta\u010diau darbdavys turi \u012frodyti valstybei, kad tas darbuotojas yra vienintelis, galintis atlikti t\u0105 darb\u0105. Vertinant vis\u0173 reikaling\u0173 dokument\u0173 i\u0161davimo terminus, yra akivaizdu, jog \u012fstatymo leid\u0117jo nustatytos sud\u0117tingos ir brangiai kainuojan\u010dios proced\u016bros ne ret\u0105 darbdav\u012f atgrasys jomis u\u017esiimti. Papildomai, nuo \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u017eio m\u0117nesio v\u0117l buvo sugr\u012f\u017eta prie tvarkos, pagal kuri\u0105 tam tikrais atvejais u\u017esienie\u010diai (siekiantys gauti leidim\u0105 laikinai gyventi darbo pagrindu) gali kreiptis tik \u012f Lietuvos ambasad\u0105 \/ konsulat\u0105, kuri\u0173, kaip \u017einia, pasaulyje n\u0117ra daug ir tokia u\u017esienie\u010dio darbuotojo kelion\u0117 \u012f dar vien\u0105 papildom\u0105 \u0161al\u012f pateikti dokument\u0173 ir laukti sprendimo, darbdaviui rei\u0161kia papildomus didelius ka\u0161tus. Apsunkinta u\u017esienie\u010di\u0173 \u012fdarbinimo tvarka anaiptol n\u0117ra lietuvi\u0173 darbuotoj\u0173 naudai, kaip b\u016bt\u0173 galima pagalvoti. Darbdavys da\u017eniausiai spr\u0119s pakeisti savo verslo jurisdikcij\u0105 \u012f t\u0105, kurioje arba yra pakankamai kvalifikuotos darbo j\u0117gos, arba yra sudarytos s\u0105lygos \u012fsive\u017eti tr\u016bkstam\u0173 darbuotoj\u0173 grei\u010diau ir ma\u017eesn\u0117mis s\u0105naudomis.<\/p>\n

    Nors vie\u0161oje erdv\u0117je girdime, kad svarbus tikslas yra \u012f Lietuv\u0105 atsive\u017eti auk\u0161tos kvalifikacijos specialistus, kurie kurt\u0173 na\u0161um\u0105, efektyvum\u0105, prid\u0117tin\u0119 vert\u0119, ta\u010diau, realyb\u0117 ne tokia \u201aro\u017ein\u0117\u2018.<\/p>\n

    Auk\u0161tos kvalifikacijos specialistais yra laikomi tik turintys auk\u0161tojo mokslo diplom\u0105 arba LR \u016akio ministerijos pripa\u017eint\u0105 darbo patirt\u012f, prilyginam\u0105 auk\u0161tajam mokslui. \u010cia \u012fsijungia Studij\u0173 kokyb\u0117s vertinimo centras (turintis pripa\u017einti auk\u0161tojo mokslo diplom\u0105), kuriam reikia pateikti U\u017esienio reikal\u0173 ministerijos u\u017esienie\u010dio legalizuotus dokumentus, i\u0161verstus \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. Diplomo, kurio reikia pateikti legalizuot\u0105, \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 i\u0161verst\u0105 original\u0105 arba notaro patvirtint\u0105 kopij\u0105, pripa\u017einimas trunka kelis m\u0117nesius, o kartais yra ne\u012fmanomas.<\/p>\n

    Ma\u017ea to, auk\u0161tos kvalifikacijos specialistas turi dirbti pagal t\u0105 specialyb\u0119, kuri\u0105 \u012fgijo. Pvz. u\u017esienietis, turintis filosofijos daktaro laipsn\u012f, per paskutinius trejus metus tapo \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo guru. \u012e Lietuv\u0105 jo pakviesti dirbti negal\u0117tum\u0117te, nes tiesiog, jam reikia arba 5 met\u0173 darbo patirties, kuri\u0105 \u012fvertint\u0173 \u016akio ministerija, arba Verslo administravimo diplomo. Ir nors Lietuvos darbdav\u012f tenkina darbuotojo patirtis, ta\u010diau tai netenkina \u012fstatymo nustatyt\u0173 reikalavim\u0173. I\u0161im\u010di\u0173 n\u0117ra, individualiai niekas neturi teis\u0117s tokio atvejo spr\u0119sti kitaip. Papildomai reikia pamin\u0117ti, kad darbo patirties pagal profesijas, kurias reglamentuoja ne Lietuvos teis\u0117s aktai, o Europos S\u0105jungos teis\u0117s aktai tiesiogiai, \u016akio ministerija \u012fvertinti negali, pvz. orlaivi\u0173 pilot\u0173. Tokiam darbuotojui reikia gauti papildomai leidim\u0105 dirbti, o leidimas gyventi yra i\u0161duodamas trumpesniam laikui, kadangi toks darbuotojas n\u0117ra pripa\u017e\u012fstamas kaip turintis auk\u0161t\u0105 kvalifikacij\u0105. Taip pat yra taikomi apribojimai keisti darbdav\u012f, prat\u0119sti tam tikro tipo leidimus dirbti \u2013 kas vietoj \u017einomo darbuotoj \u012fpareigoja darbdav\u012f ie\u0161koti vis nauj\u0173. Ir motyvas yra vienintelis \u2013 nesudaryti s\u0105lyg\u0173 u\u017esienie\u010diams likti gyventi Lietuvoje. \u0160tai toks yra valdininki\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f Lietuvos pa\u017eang\u0105 turin\u010di\u0173 paspartinti \u017emoni\u0173 atvykim\u0105 \u012f m\u016bs\u0173 \u0161al\u012f ir m\u016bs\u0173 tikr\u0105sias pozicijas globalioje kovoje d\u0117l prot\u0173.<\/p>\n

    Tenka apgailestauti, kad Lietuvos teismai yra tap\u0119 didesni grie\u017etos biurokratijos gerb\u0117jai, nei patys biurokratai. Lietuvos Respublikos migracijos politik\u0105, kuri\u0105 galima pavadinti formalumo vir\u0161\u016bne prie\u0161 sveik\u0105 prot\u0105, s\u0117kmingai \u012fgyvendina arba, gal tiksliau sakyti, u\u017ekardina nuo bet kokio noro sk\u0173sti Migracijos departamento sprendimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama -Teismas) praktika. Da\u017eniausiai teismuose skund\u017eiami Migracijos departamento sprendimai, kuriais atsisakyti suteikti ar prat\u0119sti leidim\u0105 gyventi Lietuvoje privatiems investuotojams, d\u0117l \u012fmoni\u0173 neatitikimo UTP\u012e 45 str. reikalavimams. \u012e \u0161io straipsnio suregzt\u0173 reikalavim\u0173 pinkles po vieneri\u0173 met\u0173 patenka ir technologini\u0173 startuoli\u0173 steig\u0117jai, kuri\u0173 neva tai Lietuva vie\u0161ai skelbiasi itin siekianti.<\/p>\n

    Pa\u017eym\u0117tina, kad u\u017esienie\u010diai, atvykstantys \u012f Lietuv\u0105 u\u017esiimti teis\u0117ta veikla (\u012fsteigti verslo) privalo investuoti ne ma\u017eiau negu 14 000 EUR \u012f steigiamos \u012fmon\u0117s nuosav\u0105 kapital\u0105, tuo tarpu \u0161ios \u012fmon\u0117s \u012fstatinis kapitalas negali b\u016bti ma\u017eesni negu 28 000 EUR. U\u017esienietis gali kreiptis d\u0117l leidimo gyventi i\u0161davimo tik tada, kai \u012fmon\u0117 pelningai (!) veikia Lietuvoje ne trumpiau negu 6 m\u0117nesius, pagal Migracijos departamentui pateikiam\u0105 verslo plan\u0105, joje pilnai darbo dienai yra \u012fdarbintas Lietuvos Respublikos pilietis (-\u010diai) arba nuolatinis Lietuvos gyventojas (-jai), kuriems mokamas m\u0117nesinis darbo u\u017emokestis bendrai sudaro ne ma\u017eiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto\u00a0ketvir\u010dio \u0161alies \u016bkio (\u012ftraukiant ir individuali\u0173 \u012fmoni\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio duomenis)\u00a0darbuotoj\u0173 vidutinio m\u0117nesinio bruto darbo u\u017emokes\u010dio dyd\u017eius (1\u00a0775,60 Eur). Sunku \u012fsivaizduoti pradedant\u012f smulk\u0173 ar vidutin\u012f versl\u0105 \u2013 parduotuv\u0119, kavin\u0119 ar restoran\u0105, kuris gali sau leisti (ir kuriam reikt\u0173) pirma, darbuotoj\u0173 visai darbo dienai (da\u017eniausiai tokio verslo steig\u0117jai tikslu optimizuoti ka\u0161tus bent jau prad\u017eioje patys dirba savo versle), o antra, toki\u0173 brangi\u0173 darbuotoj\u0173. Iki 2017 m. sausio 1 d. \u0161is reikalavimas buvo formuluojamas taip, kad visai darbo dienai nuolat \u012fdarbinti buvo privaloma ne ma\u017eiau nei 3 Lietuvos pilie\u010dius ar nuolatinius Lietuvos gyventojus. \u0160io reikalavimo formaliai vis\u0105 laik\u0105 nei\u0161laikiusiems investuotojams, kurie band\u0117 \u012frodyti teismuose, kad \u012fmon\u0117 tur\u0117jo laikin\u0173 finansini\u0173 sunkum\u0173 (kas gali b\u016bti lemiama ir, pavyzd\u017eiui, sezoni\u0161kumo), arba darbuotojai i\u0161\u0117jo i\u0161 darbo savo noru ir buvo sunku staigiai surasti kit\u0173 (kas Lietuvoje aptarnavimo sektoriuje yra visi\u0161kai kasdien\u0117 situacija, su kuria susiduria prakti\u0161kai visi smulk\u016bs\/vidutiniai verslininkai), buvo panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje. Galima daryti i\u0161vad\u0105, jog Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, sprend\u017eia u\u017esienie\u010dio atitikt\u012f formaliems \u012fstatymo reikalavimams, o teismai tikrina, ar Migracijos departamentas pri\u0117m\u0117 teis\u0117t\u0105 sprendim\u0105 jo pri\u0117mimo dien\u0105 (teismas nebevertina \u012fmon\u0117s duomen\u0173, kuri\u0173 Migracijos departamentas nevertino priimdamas sprendim\u0105, nors juos \u012fvertinus sprendimas gal\u0117jo b\u016bti prie\u0161ingas). Per\u017evelgiant per paskutinius trejus metus priimtus Teismo sprendimus, susidaro vaizdas, kad sk\u0173sti Migracijos departamento sprendim\u0173, tiesiog n\u0117ra jokios prasm\u0117s, kadangi absoliu\u010diai dauguma sprendim\u0173 palaiko Migracijos departamento formal\u0173j\u012f po\u017ei\u016br\u012f. Nors nagrin\u0117jant pirma instancija Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra buv\u0119 atvej\u0173, kai u\u017esienie\u010diai \u012frodo, kad j\u0173 pra\u0161ymai buvo i\u0161nagrin\u0117ti nepilnai, nei\u0161samiai ar nesilaikant teis\u0117s norm\u0173, Teismo sprendim\u0173, kuriuose b\u016bt\u0173 nusvir\u0119 teismo svarstykl\u0117s u\u017esienie\u010dio naudai, kiek tai buvo susij\u0119 su leidim\u0173 laikinai gyventi nei\u0161davimu ar panaikinimu UTP\u012e 45 str. kontekste, prakti\u0161kai nepasitaiko. Skaitant Teismo sprendimus, susidaro vaizdas, kad vis\u0173 \u0161i\u0173 u\u017esienie\u010di\u0173 socialiniai ekonominiai ry\u0161iai Lietuvoje \u012fvertinami taip pat – \u201estipri\u0173 ekonomini\u0173 ry\u0161i\u0173 u\u017esienietis Lietuvoje neturi\u201c. Netgi tokiais atvejais, kai u\u017esienie\u010dio visi artimiausi \u0161eimos nariai gyveno Lietuvoje arba u\u017esienietis gyveno Lietuvoje 3-4 metus. Pvz. viename i\u0161 savo sprendim\u0173 Teismas nurodo, kad\u201a parei\u0161k\u0117jos teiginiai, kad Lietuvoje gyvena (tur\u0117dami leidimus gyventi) ir toje pa\u010dioje \u012fmon\u0117je dirba arba yra akcininkai visi jos \u0161eimos nariai \u2013 t\u0117vas, motina, brolis \u2013 Teismo nuomone, \u201eneturi reik\u0161m\u0117s sprend\u017eiant d\u0117l u\u017esieniet\u0117s gyvenimo Lietuvoje bei turim\u0173 socialini\u0173 ekonomini\u0173 ry\u0161i\u0173 Lietuvoje\u201c. Taigi, Teismo nuomone, Lietuvoje ne pirmus metus veikian\u010dio \u0161eimos verslo tur\u0117jimas nesuponuoja pakankam\u0173 socialini\u0173, ekonomini\u0173 ir \u0161eimini\u0173 ry\u0161i\u0173 Lietuvoje. Arba tur\u0117dami ilgalaikius santykius, bet ne registruot\u0105 santuok\u0105 Lietuvoje, u\u017esienie\u010diai net neturi galimyb\u0117s pateikti tokios informacijos. Migracijos institucijos tokios informacijos nerenka, nes tai n\u0117ra apra\u0161e reikalaujam\u0173 dokument\u0173, o Teismas nepriima, nes suformavo praktik\u0105, pagal kuri\u0105 \u201eu\u017esienietis tur\u0117jo pareig\u0105 \u012frodyti Migracijos departamentui visas svarbias aplinkybes pra\u0161ydamas leidimo gyventi\u201c.<\/p>\n

    Reikia pabr\u0117\u017eti, kad \u0161iose bylose skundus teikia tik jau vis\u0173 saugumo bei policijos, tiek Lietuvos, tiek Europolo bei Interpolo duomen\u0173 baz\u0117se patikrinti bei legalizuotas neteistumo pa\u017eymas i\u0161 savo kilm\u0117s valstybi\u0173 pateik\u0119 u\u017esienie\u010diai. Pagal galiojant\u012f UTP\u012e, Migracijos departamentas, kaip ne kart\u0105 savo sprendimuose pabr\u0117\u017e\u0117 ir Teismas, neturi teis\u0117s nesilaikyti imperatyvi\u0173 UTP\u012e \u012fstatymo nuostat\u0173. Trumpai tariant, migracijos politika Lietuvoje yra pagr\u012fsta principu: nesvarbu, kiek tu l\u0117\u0161\u0173 investavai Lietuvoje, nesvarbu, kad jokios gr\u0117sm\u0117s Lietuvai nei jos gyventojams nekeli, nesvarbu, kad moki mokes\u010dius (nes esant skol\u0173 Sodrai ar Valstybinei mokes\u010di\u0173 inspekcijai, leidimas gyventi neb\u016bt\u0173 buv\u0119s i\u0161duotas), nesvarbu, kad sukuri darbo vietas, ta\u010diau tavo verslas privalo atitikti \u012fstatymo nustatytus kelis formalius reikalavimus, ir j\u0173 neatitinkant tu netenki teis\u0117s gyventi Lietuvoje, nors tavo verslas ir yra s\u0117kmingas. Pavyzd\u017eiui, esate smulkus verslininkas u\u017esienietis \u2013 turite nedidel\u012f restoran\u0105. Jame dirba lietuvis vir\u0117jas ir dvi lietuv\u0117s padav\u0117jos. Nesvarbu, kad j\u016bs\u0173 vir\u0117jas at\u0117jo neblaivus \u012f darb\u0105 ir galiojantis Darbo kodeksas j\u012f leid\u017eia atleisti be \u012fsp\u0117jimo. J\u016bs negalite, nes tuomet j\u016bs\u0173 verslas neatitiks UTP\u012e 45 str. reikalavim\u0173 ir jums, ir j\u016bs\u0173 \u0161eimos nariams bus panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, nes ne\u017einia, kiek laiko u\u017etruks, kol rasite nauj\u0105 vir\u0117j\u0105. Ir jums, apskundus tok\u012f Migracijos departamento sprendim\u0105 teismams, \u0161ie paai\u0161kins, kad kadangi konkre\u010diu momentu netur\u0117jote lietuvi\u0173 darbuotojo ar darbuotoj\u0173 su 1 775,60 EUR atlyginimais sumoje, nepaisant to, kad investavote asmenines l\u0117\u0161as Lietuvoje ir visus metus mok\u0117jote mokes\u010dius valstybei, Migracijos departamentas buvo teisus, panaikindamas j\u016bs\u0173 leidim\u0105 gyventi Lietuvoje, kadangi j\u016bs neatitikote formali\u0173 \u012fstatymo reikalavim\u0173.<\/p>\n

    Ai\u0161ku, kad tokius \u012fstatymo reikalavimus \u012fgalus patenkinti tik stambus ar stambesnis verslas.<\/p>\n

    Kitas kriterijus, nors ir tiesiogiai ne\u012ftvirtintas UTP\u012e, ta\u010diau kur\u012f Migracijos departamentas da\u017enai vertina spr\u0119sdamas leidimo laikinai gyventi i\u0161davimo ar prat\u0119simo klausim\u0105 u\u017esienie\u010diui, \u012fsteigusiam versl\u0105. Migracijos departamentas sprend\u017eia, ar u\u017esienie\u010dio buvimas Lietuvoje yra b\u016btinas \u012fmon\u0117s veiklai, t.y. nors \u012fstatymas suteikia teis\u0119 \u012fmon\u0117s dalyviui pra\u0161yti leidimo gyventi Lietuvoje, ta\u010diau tai nesuponuoja tokio u\u017esienie\u010dio teis\u0117s tok\u012f gauti, net jeigu jis atitinka visus formalius \u012fstatymo reikalavimus. \u017dinoma, kad \u012fmon\u0117s dalyvio b\u016btinyb\u0117 betarpi\u0161kai dalyvauti \u012fmon\u0117s veikloje yra visi\u0161kai subjektyvus kriterijus, kur\u012f Migracijos departamento pareig\u016bnai gali vertinti \u012fvairiai ir, labai abejotina, kad yra paj\u0117g\u016bs \u012fvertinti realiai. Da\u017enai neigiamame sprendime d\u0117l u\u017esienie\u010dio leidimo gyventi nurodoma, kad, nors u\u017esienietis ir formaliai atitinka \u012fstatymo keliamus reikalavimus leidimui gauti, bet jo buvimas Lietuvoje n\u0117ra b\u016btinas jo \u012fmon\u0117s veiklai (nors u\u017esienie\u010dio nebuvo pra\u0161yta toki\u0105 b\u016btinyb\u0119 \u012frodyti kreipimosi \u012f Migracijos departament\u0105 metu). Deja, tenka pripa\u017einti, kad Teismas uoliai palaiko \u0161\u012f Migracijos departamento argument\u0105 sprendimuose be didesni\u0173 analizi\u0173 ir paai\u0161kinim\u0173, o nauji \u012frodymai teismuose nebetiriami.<\/p>\n

    Taigi, akivaizdu, kad reikalavimai atitikti absurdi\u0161kus formalius reikalavimus be jokio individualaus po\u017ei\u016brio \u012f kiekvieno \u017emogaus situacij\u0105, veikia tik viena kryptimi, tuo tarpu valstyb\u0117s pareig\u016bnai \u012fstatymo reikalavimus ai\u0161kina ple\u010diamai.<\/p>\n

    Reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad Migracijos departamentas da\u017enai \u012fmon\u0117s dalyvi\u0173 pra\u0161ymams tirti pritaiko apklausos metod\u0105, kurios rezultatai b\u016bna esminiu neigiam\u0105 sprendim\u0105 nulemian\u010diu kriterijumi. Jeigu u\u017esienietis (\u012fmon\u0117s akcininkas) apklausos metu pasako apytiksl\u012f \u012fmon\u0117s nuosavo kapitalo dyd\u012f, ne\u017eino savo darbuotoj\u0173 ankstesnio darbo patirties, o paklaustas, kokia jo funkcija \u012fmon\u0117je, atsako, kad yra akcininkas \u2013 tai yra pagrindas Migracijos departamentui panaikinti u\u017esienie\u010dio leidim\u0105 laikinai gyventi Lietuvoje, nors jis formaliai atitinka visus \u012fstatymo nustatytus kriterijus tokiam leidimui gauti, nes toki\u0173 duomen\u0173 visuma neva tai leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, jog akcininkas n\u0117ra u\u017etektinai \u012fsitrauk\u0119s \u012f \u012fmon\u0117s veikl\u0105. Kaip min\u0117ta, sk\u0173sti toki\u0105 i\u0161vad\u0105, kaip nepagr\u012fst\u0105, teismams yra beprasmi\u0161ka.<\/p>\n

    Taigi, nors oficialus siekis yra, kad \u012f Lietuv\u0105 atvykt\u0173 asmenys, turintys auk\u0161t\u0105 kvalifikacij\u0105, investuojantys Lietuvoje l\u0117\u0161as, kuriantys darbo vietas ir mokantys mokes\u010dius, ta\u010diau tiek teis\u0117s aktais, j\u0173 \u012fgyvendinimu, tiek ir teismin\u0117s kontrol\u0117s neefektyvumu, yra sukuriamas visi\u0161kas prie\u0161ingas rezultatas. Teismas savo sprendimuose nurodo, kad \u012frodin\u0117jimo na\u0161ta apie savo veikl\u0105 bei jos detales visuomet tenka u\u017esienie\u010diui. Deja, tenka pripa\u017einti, kad Migracijos pareig\u016bnai netur\u0117dami kompetencijos bei kvalifikacijos suvokti verslo veiklos niuans\u0173, netur\u0117dami realios pareigos i\u0161samiai pagr\u012fsti kiekvien\u0105 sprendim\u0105, ir tur\u0117dami ai\u0161k\u0173 teism\u0173 palaikym\u0105, turi teis\u0119 apspr\u0119sti \u017emogaus gyvenim\u0105, investicij\u0173 svarb\u0105 ir nubr\u0117\u017eti politik\u0105 tik \u012f neigiam\u0105 pus\u0119. Pvz. tyrimo metu Migracijos departamentas turi teis\u0119 sustabdyti \u012fmon\u0117s veikl\u0105 ir, prakti\u0161kai, su\u017elugdyti da\u017enai ir taip vos kv\u0117puojant\u012f ir i\u0161tisai akcinink\u0173 remiam\u0105, pradedant\u012f versl\u0105.<\/p>\n

    Itin steb\u0117tina yra ir Teismo pozicija prakti\u0161kai visuomet pasisakant, kad smulk\u0173 versl\u0105 u\u017esienie\u010diai Lietuvoje gali vykdyti per atstovus (per atstum\u0105), kai yra akivaizdu, kad tik pats akcininkas yra to verslo ir k\u016br\u0117jas, ir vienintelis id\u0117jos autorius ir puosel\u0117tojas, ir pagrindinis darbuotojas. Taip pat da\u017enai palaikomas Migracijos departamento sprendimas nurodant, kad u\u017esienietis nesugeb\u0117j\u0119s \u012frodyti Migracijos pareig\u016bnams, kad jo vykdoma veikla Lietuvoje yra reali, ta\u010diau vis\u0105 laik\u0105 Lietuvoje buv\u0119s teis\u0117tai kelia \u201enelegalios migracijos gr\u0117sm\u0119\u201c. Steb\u0117tina, kad realios veiklos nebuvimas da\u017enai konstatuojamas remiantis tuo, kad u\u017esienie\u010dio \u012fmon\u0117 neturi realaus \u012fmon\u0117s biuro (i\u0161kabos, pa\u0161to d\u0117\u017eut\u0117s, sekretor\u0117s). Ar tikrai Migracijos pareig\u016bnai, nei Teismas neatsi\u017evelgia, kad gyvename XXI am\u017eiuje ir fizinis biuras yra neb\u016btinas visiems verslams, kad \u0161iuo metu daugelis \u012fmoni\u0173, netgi ir Vilniaus miesto savivaldyb\u0117, leid\u017eia darbuotojams dirbti i\u0161 nam\u0173. Nelabai ai\u0161ku, koki\u0105 gi vis d\u0117lto nelegalios migracijos gr\u0117sm\u0119 Lietuvai kelia smulk\u016bs ir vidutiniai verslininkai, sukuriantys darbo vietas ir mokantys mokes\u010dius, netgi jei jie ir j\u0173 darbuotojai, ypa\u010d pirmus verslo metus taupant l\u0117\u0161as dirba i\u0161 nam\u0173.<\/p>\n

    Sutiktina, kad valstyb\u0117 turi teis\u0119 ir pareig\u0105 nustatyti formalius reikalavimus u\u017esienie\u010di\u0173 atvykimui ir buvimui Lietuvoje, taip pat u\u017etikrinti mechanizmus, neleid\u017eian\u010dius piktnaud\u017eiauti nustatyta tvarka, ta\u010diau ir pati valstyb\u0117 netur\u0117t\u0173 piktnaud\u017eiauti ple\u010diamai ai\u0161kindama formalius reikalavimus ir sukurdama dirbtinius pagrindus sprendimams priimti, kuri\u0173 reali apskundimo galimyb\u0117 neegzistuot\u0173 arba egzistuot\u0173 tik teori\u0161kai.<\/p>\n

    Migracijos departamentas \u012f\u017evelgia nelegalios migracijos gr\u0117sm\u0119 ir tada, kai u\u017esienietis deklaruoja gyvenam\u0105 viet\u0105 Lietuvoje jam nuosavyb\u0117s teise priklausan\u010diame bute, o ne tame, kur\u012f realiai nuomoja ir jame gyvena. Da\u017enai toki\u0173 nuomojam\u0173 but\u0173 savininkai nesutinka suteikti u\u017esienie\u010diams adreso deklaracijai, da\u017enai d\u0117l to, kad nuoma u\u017esiima neteis\u0117tai (nemoka valstybei nustatyto pajam\u0173 mokes\u010dio nuo gaunamos nuomos) arba tiesiog i\u0161 ksenofobini\u0173 nusistatym\u0173. Pa\u017eym\u0117tina, kad kai kuriose kitose ES valstyb\u0117se \u012fgytas nekilnojamasis turtas jau b\u016bt\u0173 pagrindas gauti leidim\u0105 laikinai gyventi, bet Lietuvoje neu\u017etenka tur\u0117ti nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 Vilniaus centre \u012fsigijus j\u012f u\u017e savo asmenines, o ne skolintas, l\u0117\u0161as. Esant tokio pob\u016bd\u017eio \u201epa\u017eeidimui\u201c yra konstatuojama nelegalios migracijos gr\u0117sm\u0117 pagal t\u0105 vien\u0105 vis teism\u0173 cituojam\u0105 Vyriausyb\u0117s 2014 m. sausio 22 d. nutarim\u0105 Nr. 29 \u201eD\u0117l Lietuvos migracijos gairi\u0173 patvirtinimo\u201c, pagal kur\u012f \u201eLietuvos teisin\u0117 baz\u0117 neturi sudaryti galimybi\u0173 piktnaud\u017eiauti nustatytomis proced\u016bromis, susijusiomis su u\u017esienie\u010di\u0173 atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje\u201c. Reikia pabr\u0117\u017eti, kad nuo bet kurio u\u017esienie\u010dio atvykimo \u012f Lietuv\u0105, jis tampa tik \u0161ios nelabai ai\u0161kios teis\u0117s normos subjektu ir nuo pat pirmos dienos yra vertinamas, kaip potencialiai siekiantis pa\u017eeisti ka\u017ek\u0105, ir sukelti \u201enelegalios migracijos gr\u0117sm\u0119 Lietuvai\u201c, netgi atvykdamas legaliai, investuodamas, steigdamas versl\u0105, \u012fdarbindamas asmenis.<\/p>\n

    Apibendrinant reikia pasakyti, kad taip, \u012f Lietuv\u0105 vis dar atvyksta u\u017esienie\u010di\u0173, kurie tiki, kad atvyksta \u012f ES \u0161al\u012f, kurioje, jei jie elgsis s\u0105\u017einingai ir vykdys \u012fstatym\u0173 reikalavimus, Lietuva suteiks jiems galimyb\u0119 dirbti ir gyventi \u0161alyje. Ta\u010diau, labai neretai, nebent jie sudaro santuokas su Lietuvos pilie\u010diais ir \u012fgyja kit\u0105 pagrind\u0105 gyventi Lietuvoje kaip \u0161eimos nariai, jie \u012fsitikina, kad nepaisant investuot\u0173 l\u0117\u0161\u0173 ir bandymo elgtis pagal \u012fstatymus, deja, bet j\u0173 statusas \u010dia yra \u201epotencialiai keliantis nelegalios migracijos gr\u0117sm\u0119\u201c ir nuo jo apsiginti teisin\u0117mis priemon\u0117mis yra prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. Jei Lietuvos valstyb\u0117s politika yra b\u016btent tokia: mums \u010dia nereikia joki\u0173 investuotoj\u0173, i\u0161skyrus stambias korporacijas, tai toks tikslas pasiekiamas.<\/p>\n

    Kaip viename interviu sak\u0117 sociologas tyr\u0117jas Karolis \u017dibas, brand\u017eioje visuomen\u0117je teis\u0117 bei sveikas protas vienas kitam padeda, o nebrand\u017eioje formalumas ima vir\u0161\u0173. Deja, tenka pripa\u017einti, kad Migracijos departamentui ir Teismui vertinant u\u017esienie\u010di\u0173 atvykim\u0105 ir j\u0173 buvim\u0105 Lietuvoje, prioritetas teikiamas formalumui.<\/p>\n

    Lina Muller yra advokat\u0173 kontoros \u201eMuller ir partneriai\u201c advokat\u0117, besispecializuojanti migracijos klausimuose <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Nuolat kylantys \u012fvair\u016bs d\u0117l Lietuvos vykdomos migracijos politikos ar migracijos institucij\u0173 veiklos, nebestebina. Apskritai reikia pripa\u017einti, kad valstyb\u0117s migracijos politika yra sud\u0117tingas klausimas, susij\u0119s su daugybe aspekt\u0173, pradedant ekonominiais interesais, darbo rinka ir, baigiant \u017emogaus teis\u0117mis. Lietuvoje, pasak oficialios Migracijos departamento puslapyje teikiamos statistikos, u\u017esienie\u010diai sudaro vos 1,94 procent\u0173 gyventoj\u0173, t.y. Lietuvoje yra apie 49 …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":9213,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1103,417,1102,607,1100,1101,1104,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9210"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9210"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9210\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9212,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9210\/revisions\/9212"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9213"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9210"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9210"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9210"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}