{"id":8800,"date":"2018-11-05T16:17:44","date_gmt":"2018-11-05T13:17:44","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=8800"},"modified":"2018-11-05T16:17:44","modified_gmt":"2018-11-05T13:17:44","slug":"e-ruzgyte-futbolo-chuliganu-byloje-eztt-praktikos-posukis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/11\/05\/e-ruzgyte-futbolo-chuliganu-byloje-eztt-praktikos-posukis\/","title":{"rendered":"E.Ruzgyt\u0117. Futbolo chuligan\u0173 byloje \u2013 E\u017dTT praktikos pos\u016bkis"},"content":{"rendered":"

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) Did\u017eioji kolegija paskelb\u0117 sprendim\u0105<\/a> byloje S., V. ir A. prie\u0161\u00a0Danij\u0105<\/em> (peticij\u0173 Nr. 35553\/12, 36678\/12 ir 36711\/12), kuriame pripa\u017eino nesant Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (E\u017dTK) 5 straipsnio, \u012ftvirtinan\u010dio teis\u0119 \u012f laisv\u0119 ir saugum\u0105, 1 dalies pa\u017eeidimo.<\/p>\n

\u0160i byla susijusi su trij\u0173 parei\u0161k\u0117j\u0173, 2009 m. buvusi\u0173 Kopenhagoje \u017ei\u016br\u0117ti futbolo rungtynes tarp Danijos ir \u0160vedijos, prevenciniu sulaikymu. T\u0105kart numatydami galim\u0105 chuligan\u0173 grupi\u0173 i\u0161 abiej\u0173 \u0161ali\u0173 susid\u016brim\u0105, Danijos policijos pareig\u016bnai kiek ma\u017eiau nei a\u0161tuonioms valandoms be nusikalstamos veikos inkriminavimo sulaik\u0117 parei\u0161k\u0117jus, kurie konfliktavo bei ragino kitus sirgalius dalyvauti kovoje tarp Danijos ir \u0160vedijos futbolo komand\u0173 r\u0117m\u0117j\u0173. Parei\u0161k\u0117jai, neigdami ketinimus \u012fsitraukti \u012f kivir\u010dus tarp sirgali\u0173 bei tvirtindami, kad j\u0173 sulaikymas buvo prevencinis ir vir\u0161ijo \u0161e\u0161i\u0173 valand\u0173 trukm\u0119, numatyt\u0105 Danijos nacionalin\u0117je teis\u0117je, kreip\u0117si \u012f Danijos teismus d\u0117l \u017ealos atlyginimo. Byloje parodymus dav\u0117 ir vykdytos policijos operacijos strateginis vadovas, taip pat kiti policijos pareig\u016bnai. Jie paai\u0161kino, jog futbolo rungtyn\u0117s tur\u0117jo prasid\u0117ti vakare, tad sulaikymo buvo siekiama i\u0161vengti dienos prad\u017eioje. Prie\u0161ingu atveju, atsi\u017evelgiant \u012f \u0161e\u0161i\u0173 valand\u0173 sulaikymo termin\u0105, potencial\u016bs pa\u017eeid\u0117jai gal\u0117jo b\u016bti paleisti per rungtynes ar i\u0161 karto po j\u0173 ir tai gal\u0117jo lemti atsinaujinusius nesutarimus tarp sirgali\u0173. Pareig\u016bnai nurod\u0117, kad sirgaliams \u012f centrin\u0119 Kopenhag\u0105 atvykstant iki vidurdienio, policija pirmiausia bendravo su \u012fvairiomis grup\u0117mis, o sirgali\u0173 sulaikymas \u012fvyko tik v\u0117liau, kovai prasid\u0117jus po piet\u0173. Situacija buvo nuolat stebima iki vidurnak\u010dio ir, kai pad\u0117tis aprimo, nuspr\u0119sta, kad sulaikytieji gali b\u016bti paleisti.<\/p>\n

2010 m. Danijos nacionalinis teismas atmet\u0117 parei\u0161k\u0117j\u0173 pra\u0161ymus atlyginti \u017eal\u0105 argumentuodamas, jog prie\u0161ing\u0173 komand\u0173 gerb\u0117jai akivaizd\u017eiai ketino kovoti vienas prie\u0161 kit\u0105 ir taip kilo konkretus ir tiesioginis pavojus vie\u0161ajai tvarkai bei gr\u0117sm\u0117 taiki\u0173 futbolo sirgali\u0173 saugumui. Danijos teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad policijos pareig\u016bnai, sulaikydami parei\u0161k\u0117jus, neper\u017eeng\u0117 savo \u012fgaliojim\u0173, o termino vir\u0161ijimas buvo pagr\u012fstas atsi\u017evelgiant \u012f sulaikymo tiksl\u0105, neramum\u0173 mast\u0105, trukm\u0119 ir organizuot\u0105 pob\u016bd\u012f. Toks Danijos teismo sprendimas v\u0117liau buvo patvirtintas apeliacine tvarka, o parei\u0161k\u0117j\u0173 kreipimasis \u012f Danijos Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f Teism\u0105 2011 m. buvo atmestas.<\/p>\n

Taigi parei\u0161k\u0117jai, 2012 m. kreip\u0117si \u012f E\u017dTT ir remdamiesi E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalimi skund\u0117si, kad j\u0173 sulaikymas buvo neteis\u0117tas ir nepagr\u012fstas, vir\u0161ij\u0119s nacionalin\u0117je teis\u0117je numatyt\u0105 termin\u0105.<\/p>\n

\u0160iame sprendime E\u017dTT Did\u017eioji kolegija konstatavo, kad Danijos nacionaliniai teismai nustat\u0117 tinkam\u0105 pusiausvyr\u0105 tarp parei\u0161k\u0117j\u0173 teis\u0117s \u012f laisv\u0119 ir chuliganizmo prevencijos svarbos, tad parei\u0161k\u0117j\u0173 sulaikymas atitiko nacionalin\u0117s teis\u0117s normas. E\u017dTT sutiko su nacionalini\u0173 teism\u0173 i\u0161vada, jog parei\u0161k\u0117jai buvo sulaikyti pagr\u012fstai manant, kad jie skatino kitus futbolo gerb\u0117jus prad\u0117ti kov\u0105 su \u0161ved\u0173 futbolo sirgaliais, ir taip suk\u0117l\u0117 pavoj\u0173 vie\u0161ajai tvarkai ir saugumui.<\/p>\n

Pasak E\u017dTT, Danijos teismai i\u0161samiai i\u0161nagrin\u0117jo policijos strategij\u0105, kuria buvo siekiama i\u0161vengti susir\u0117mim\u0173 futbolo rungtyni\u0173 dien\u0105. E\u017dTT vertinimu, nacionaliniai teismai teisingai nustat\u0117, kad policijos pareig\u016bnai atsi\u017evelg\u0117 \u012f \u0161e\u0161i\u0173 valand\u0173 trukm\u0117s prevencin\u012f sulaikym\u0105 pagal nacionalin\u0119 teis\u0119, nors jis ir buvo \u0161iek tiek vir\u0161ytas, taip pat, prie\u0161 prad\u0117dami taikyti grie\u017etesnes priemones tokias kaip sulaikymas, pareig\u016bnai prad\u0117jo aktyv\u0173 dialog\u0105 su futbolo komand\u0173 gerb\u0117jais. E\u017dTT pasteb\u0117jo, kad policijos pareig\u016bnai siek\u0117 sulaikyti tik tokius asmenis kaip parei\u0161k\u0117jai, kurie buvo identifikuoti kaip keliantys gr\u0117sm\u0119 visuomen\u0117s saugumui, o v\u0117liau atid\u017eiai steb\u0117jo situacij\u0105, kad parei\u0161k\u0117jai gal\u0117t\u0173 b\u016bti paleisti pad\u0117\u010diai aprimus. Danijos vald\u017eios institucijos taipogi pateik\u0117 konkre\u010di\u0173 \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 chuliganizmo laik\u0105, viet\u0105 ir aukas, kurios veikiausiai b\u016bt\u0173 \u012ftrauktos, jei parei\u0161k\u0117jai neb\u016bt\u0173 sulaikyti. E\u017dTT pripa\u017eino, kad parei\u0161k\u0117j\u0173 sulaikymo trukm\u0117 buvo vir\u0161yta \u012fvertinant galim\u0105 rizik\u0105 bei i\u0161vengiant v\u0117lesnio chuliganizmo veiksm\u0173 kurstymo. Galiausiai E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, kad parei\u0161k\u0117j\u0173 sulaikymas pagr\u012fstai gali b\u016bti laikomas \u201eb\u016btinu\u201c, tod\u0117l ma\u017eiau grie\u017etos priemon\u0117s b\u016bt\u0173 nepakankamos siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 nusikalstamai chuligan\u0173 kovai.<\/p>\n

Gr\u012fsdamas savo pozicij\u0105, E\u017dTT pirmiausia nurod\u0117, kad parei\u0161k\u0117j\u0173 sulaikymas nepateko \u012f E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies b punkto, pagal kur\u012f asmuo sulaikomas siekiant garantuoti kokios nors \u012fstatymo nustatytos prievol\u0117s vykdym\u0105, taikymo sfer\u0105. Anot E\u017dTT, \u012fprastas dideli\u0173 policijos paj\u0117g\u0173 dalyvavimas bet kuriame masiniame renginyje negali b\u016bti lyginamas su itin specifin\u0117mis priemon\u0117mis, kuri\u0173 buvo imtasi byloje Ostendorf prie\u0161 Vokietij\u0105<\/em> informuojant atitinkamus asmenis apie konkre\u010dius veiksmus, nuo kuri\u0173 darymo jie privalo susilaikyti. Taigi toks platus E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies b punkto ai\u0161kinimas reik\u0161t\u0173 pasekmes, nesuderinamas su teisin\u0117s valstyb\u0117s samprata. E\u017dTT primin\u0117, kad byloje Ostendorf prie\u0161 Vokietij\u0105<\/em> policija, prie\u0161 suimdama parei\u0161k\u0117j\u0105, jam konkre\u010diai nurod\u0117 likti futbolo sirgali\u0173 grup\u0117je ir ai\u0161kiai \u012fsp\u0117jo apie tvarkos nesilaikymo pasekmes. Be to, min\u0117toje byloje parei\u0161k\u0117jo grup\u0117 buvo ie\u0161koma, taip pat nustatyta, kad ji turi \u012frankius, \u012fprastai naudojamus chuligan\u0173 kovose. \u0160ioje byloje prie\u0161ingai, \u2013 prie\u0161 parei\u0161k\u0117j\u0173 sulaikym\u0105 jiems nebuvo pateikta joki\u0173 konkre\u010di\u0173 nurodym\u0173, \u012fsp\u0117jim\u0173 ar rasta \u012franki\u0173.<\/p>\n

E\u017dTT sprend\u0117, kad \u0161ioje byloje parei\u0161k\u0117j\u0173 sulaikymas atitiko E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto dal\u012f <\/em>(angl. limb<\/em>), pagal kuri\u0105 sulaikymas galimas \u201epagr\u012fstai \u012ftariant j\u012f padarius nusikaltim\u0105 ar kai pagr\u012fstai manoma, jog b\u016btina neleisti jam padaryti nusikaltimo\u201c. Ta\u010diau E\u017dTT i\u0161skyr\u0117, kad E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto antroji dalis <\/em>(angl. second limb<\/em>), t. y. \u201ekai pagr\u012fstai manoma, jog b\u016btina neleisti jam padaryti nusikaltimo\u201c, gali b\u016bti laikoma atskiru laisv\u0117s at\u0117mimo pagrindu, savaranki\u0161ku nuo E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto pirmosios<\/em> dalies <\/em>(angl. first limb<\/em>), t. y. \u201epagr\u012fstai \u012ftariant j\u012f padarius nusikaltim\u0105\u201c ne baud\u017eiamojo persekiojimo kontekste. \u0160ia prasme E\u017dTT pasisak\u0117, kad tiek vienareik\u0161m\u0117 E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto formuluot\u0117 (\u201ekai pagr\u012fstai manoma, jog b\u016btina neleisti padaryti nusikaltimo\u201c), tiek atitinkamas policijos parengiamasis darbas ai\u0161kiai parod\u0117, kad tur\u0117jo b\u016bti remiamasi konkre\u010diu laisv\u0117s at\u0117mimo pagrindu, atskiru nuo E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos nuostatos (\u201epagr\u012fstai \u012ftariant j\u012f padarius nusikaltim\u0105\u201c). Sprendime skelbiama, jog siekiant, kad policijos pareig\u016bnai tinkamai u\u017etikrint\u0173 vie\u0161osios tvarkos ir visuomen\u0117s apsaug\u0105, jiems tur\u0117t\u0173 b\u016bti leista sulaikyti asmen\u012f pagal E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkt\u0105 ne baud\u017eiamojo persekiojimo tvarka, ta\u010diau su s\u0105lyga, kad bus laikomasi pagrindinio E\u017dTK 5 straipsnio principo, t. y. individo apsaugos nuo savavali\u0161k\u0173 veiksm\u0173.<\/p>\n

Be kita ko, E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, kad \u0161iame punkte \u012ftvirtintas \u201etikslo\u201c reikalavimas, nurodantis, kad asmuo b\u016bt\u0173 teis\u0117tai sulaikomas ar \u012fkalinamas siekiant pristatyti kompetentingai teismo institucijai, n\u0117ra kli\u016btis trumpalaikiam asmens sulaikymui pagal E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto antr\u0105j\u0105 dal\u012f<\/em>, tod\u0117l \u0161iuo po\u017ei\u016briu, tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas tam tikras lankstumas. Grie\u017etas \u201etikslo\u201c reikalavimo ai\u0161kinimas, pasak E\u017dTT, gal\u0117t\u0173 lemti nepagr\u012fst\u0105 sulaikymo prat\u0119sim\u0105 ir netinkam\u0105 vie\u0161osios tvarkos bei visuomen\u0117s apsaugos u\u017etikrinim\u0105. E\u017dTT vertinimu, \u201etikslo\u201c reikalavimo laikomasi, jei sulaikytasis buvo nedelsiant pristatytas siekiant, kad teis\u0117jas per\u017ei\u016br\u0117t\u0173 jo sulaikymo teis\u0117tum\u0105, arba jis buvo skubiai paleistas iki tokio per\u017ei\u016br\u0117jimo.<\/p>\n

Visgi, remiantis E\u017dTT i\u0161ai\u0161kinimu, bet koks lankstumas \u0161ioje srityje tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017etikrintas tam tikrais saugikliais pagal E\u017dTK 5 straipsnio 3 ir 5 dalis, \u012fskaitant reikalavim\u0105, kad laisv\u0117s at\u0117mimas b\u016bt\u0173 teis\u0117tas, laikantis individo apsaugos nuo savavali\u0161k\u0173 veiksm\u0173 tikslo; kad inkriminuojama nusikalstama veika b\u016bt\u0173 konkreti, o vald\u017eios institucijos pagr\u012fst\u0173 asmens tik\u0117tin\u0105 \u012fsitraukim\u0105 \u012f nusikalstam\u0105 veik\u0105 bei b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta asmens teis\u0117 \u012f kompensacij\u0105. E\u017dTT motyvavo, kad toks lankstumas taip pat ribojamas sulaikymo b\u016btinumo reikalavimu. Be to, prevencinio sulaikymo kontekste asmens paleidimas prie\u0161 greit\u0105 teismin\u0119 kontrol\u0119 tur\u0117t\u0173 b\u016bti valand\u0173, o ne dien\u0173 klausimas. Remiantis E\u017dTT i\u0161ai\u0161kinimu, laikotarpis nuo asmens sulaikymo prevenciniais tikslais ir jo skubaus pristatymo kompetentingai teismo institucijai turi b\u016bti trumpesnis nei sulaikymo baud\u017eiamojo persekiojimo atveju. E\u017dTT atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad prevenciniam sulaikymui pagal E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto antr\u0105j\u0105<\/em> dal\u012f<\/em> (\u201ekai pagr\u012fstai manoma, jog b\u016btina neleisti jam padaryti nusikaltimo\u201c), be kita ko, taikoma 5 straipsnio 5 dalyje numatyta apsauga. Sulaikymo teis\u0117tumo teismin\u0117 kontrol\u0117 neatsiejama nuo kompensacinio reikalavimo nagrin\u0117jimo nacionaliniuose teismuose. E\u017dTT Did\u017eiosios kolegijos sprendime pa\u017eymima, kad konkretus pa\u017eeidimas, patenkantis \u012f E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto antrosios dalies<\/em> taikymo srit\u012f b\u016bt\u0173 proporcingas tokiai priemonei kaip laisv\u0117s at\u0117mimas, turi b\u016bti rimto pob\u016bd\u017eio, sukelti gr\u0117sm\u0119 gyvybei ar didel\u0119 materialin\u0119 \u017eal\u0105. E\u017dTT nurod\u0117, kad atsi\u017evelgiant \u012f sulaikymo trukm\u0117s svarb\u0105, sulaikymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti nutrauktas i\u0161kart po to, kai rizika, reikalaujanti nuolatin\u0117s situacijos steb\u0117senos, i\u0161nyksta.<\/p>\n

I\u0161skirtina, kad \u0161ioje byloje E\u017dTT Did\u017eioji kolegija i\u0161ai\u0161kino ir pritaik\u0117 savo praktik\u0105 (Lawless prie\u0161 Airij\u0105<\/em>, Airija prie\u0161 Jungtin\u0119 Karalyst\u0119, Guzzardi\u00a0prie\u0161 Italij\u0105 <\/em>ir kt.) E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto aspektu, padarydama svarbi\u0105 i\u0161vad\u0105, kad E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto antroji dalis <\/em>gali b\u016bti laikoma savaranki\u0161ku laisv\u0117s at\u0117mimo pagrindu ne baud\u017eiamojo persekiojimo kontekste, t. y. grynai prevencinio pob\u016bd\u017eio sulaikymas gali b\u016bti teis\u0117tas E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto antrosios dalies<\/em> pagrindu.<\/p>\n

Reik\u0161minga ir tai, kad \u0161iame sprendime E\u017dTT \u012ftvirtino kriterijus, leid\u017eian\u010dius \u012fvertinti chuliganizmo rizik\u0105. Galima sakyti, kad \u0161is sprendimas \u017eymi tam tikr\u0105 E\u017dTT praktikos pos\u016bk\u012f, nes iki \u0161io sprendimo prevencinis sulaikymas, kuriuo siekiama u\u017ekirsti keli\u0105 gresian\u010diam smurtui, laikomas teis\u0117tu i\u0161 esm\u0117s remiantis dviem pagrindais. Pirma, pagal E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies b punkt\u0105, jei sulaikymas buvo \u012fvykdytas siekiant garantuoti kokios nors \u012fstatymo nustatytos prievol\u0117s vykdym\u0105, arba, antra, pagal E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkt\u0105, jei jis patenka \u012f baud\u017eiamojo persekiojimo kontekst\u0105. \u0160ioje byloje, atsi\u017evelgdamas \u012f grynai prevencin\u012f sulaikymo pob\u016bd\u012f, E\u017dTT pasuko kiek kitokia, nei min\u0117ti atvejai, ai\u0161kinimo linkme. Prie\u0161ingai negu byloje Ostendorf prie\u0161 Vokietij\u0105<\/em>, \u0161ioje byloje parei\u0161k\u0117jai nebuvo informuoti apie konkre\u010dius veiksmus, nuo kuri\u0173 darymo jie privalo susilaikyti. Visgi lemiamas dalykas, d\u0117l kurio sprendime Ostendorf prie\u0161 Vokietij\u0105<\/em> netaikyta E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto antroji dalis<\/em>, yra tas, kad laisv\u0117s at\u0117mimas buvo galimas d\u0117l taikytos baud\u017eiamojo persekiojimo proced\u016bros.<\/p>\n

\u0160iame sprendime E\u017dTT k\u0117l\u0117 ir kit\u0105 aktual\u0173 klausim\u0105 \u2013 ar E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkte \u012ftvirtintas \u201etikslo\u201c reikalavimas, pagal kur\u012f sulaikymas b\u016bt\u0173 teis\u0117tas tik tuo atveju, jei siekiama asmen\u012f pristatyti kompetentingai teismo institucijai, yra kli\u016btis prevenciniam asmens sulaikymui pagal E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkto antr\u0105j\u0105 dal\u012f<\/em>. Sprendime Lawless prie\u0161 Airij\u0105<\/em> E\u017dTT padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad min\u0117tas \u201etikslo\u201c reikalavimas s\u0105lygoja asmens sulaikym\u0105 pagal E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkt\u0105. Visgi v\u0117lesn\u0117se bylose (Brogan ir kiti prie\u0161 Jungtin\u0119 Karalyst\u0119<\/em>, Erdag\u00f6z prie\u0161 Turkij\u0105<\/em>, Petkov ir Profirov prie\u0161 Bulgarij\u0105<\/em>) E\u017dTT pripa\u017eino ir \u0161ios bylos kontekste pritaik\u0117 lankst\u0173 po\u017ei\u016br\u012f, motyvuodamas, kad \u012fsakmus r\u0117mimamsis \u201etikslo\u201c reikalavimu gali sukelti nepageidaujamas pasekmes. \u0160iame kontekste atkreiptas d\u0117mesys \u012f siek\u012f tinkamai u\u017etikrinti policijos pareig\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 vie\u0161osios tvarkos ir visuomen\u0117s apsaugos kontekste ir j\u0173 diskrecij\u0105 sulaikyti asmen\u012f pagal E\u017dTK 5 straipsnio 1 dalies c punkt\u0105, ta\u010diau su s\u0105lyga, kad laikomasi individo apsaugos nuo savavali\u0161k\u0173 veiksm\u0173 principo. Taigi \u0161ioje byloje E\u017dTT i\u0161skyr\u0117 b\u016btinas apsaugos priemones, u\u017etikrinan\u010dias, kad toks prevencinis sulaikymas neb\u016bt\u0173 savavali\u0161kas bei atitikt\u0173 proporcingumo reikalavim\u0105.<\/p>\n

Egl\u0117 Ruzgyt\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Baud\u017eiamosios justicijos katedros doktorant\u0117<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) Did\u017eioji kolegija paskelb\u0117 sprendim\u0105 byloje S., V. ir A. prie\u0161\u00a0Danij\u0105 (peticij\u0173 Nr. 35553\/12, 36678\/12 ir 36711\/12), kuriame pripa\u017eino nesant Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (E\u017dTK) 5 straipsnio, \u012ftvirtinan\u010dio teis\u0119 \u012f laisv\u0119 ir saugum\u0105, 1 dalies pa\u017eeidimo. \u0160i byla susijusi su trij\u0173 parei\u0161k\u0117j\u0173, 2009 m. buvusi\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8801,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1055,164,163,1054,1053],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8800"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8800"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8800\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8802,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8800\/revisions\/8802"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8801"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8800"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8800"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8800"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}