{"id":8667,"date":"2018-10-31T18:44:04","date_gmt":"2018-10-31T15:44:04","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=8667"},"modified":"2018-10-31T18:47:20","modified_gmt":"2018-10-31T15:47:20","slug":"v-vaicaitis-vaiko-teises-ir-konstitucija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/10\/31\/v-vaicaitis-vaiko-teises-ir-konstitucija\/","title":{"rendered":"V. Vai\u010daitis. Vaiko teis\u0117s ir Konstitucija"},"content":{"rendered":"<p>Neseniai Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultete pra\u016b\u017e\u0117 \u201eKonstitucijos dien\u0173\u201c renginiai, tradici\u0161kai vadinami KoDi. Vieno renginio, pavadinto \u201eKonstitucijos skaitymais\u201c metu studentas paklaus\u0117, kaip suprasti Konstitucijos 38 straipsnio\u00a0 6 dalies nuostat\u0105 apie t\u0117v\u0173 pareig\u0105 aukl\u0117ti savo vaikus dorais \u017emon\u0117mis ir i\u0161tikimais pilie\u010diais. Tiksliau, ar tai n\u0117ra tik deklaracija? Tuomet kalba nukrypo apie vaik\u0173 ir t\u0117v\u0173 teisi\u0173 bei tarpusavio pareig\u0173 balans\u0105, ta\u010diau po Kauno \u012fvyki\u0173, kuri\u0173 metu i\u0161 \u0161eimos buvo paimti vaikai, leid\u017eia \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 pa\u017evelgti kiek kitu kampu. Manau, kad po tam tikro laiko, tai galima padaryti \u201ebe pyk\u010dio\u201c, kaip sakydavo vienas garsus filosofas.<\/p>\n<p>Vis\u0173 pirma, man atrodo, kad ne\u017ei\u016brint \u012f tai, kad Lietuvoje Konstitucija galioja jau 26 metus, visuomen\u0117s, \u017einiasklaidos ir politik\u0173 ji n\u0117ra traktuojama, kaip pagrindin\u0117 m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s tarpusavio sutartis. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 darau tod\u0117l, kad diskutuojant d\u0117l vaiko teisi\u0173 niekas (nei \u017eurnalistai, nei valstyb\u0117s pareig\u016bnai, nei visuomen\u0117s atstovai ar teisininkai) net nebando pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f Konstitucij\u0105 ir \u0161iame diskurse remtis Konstitucijos nuostatomis. Tam gal\u0117t\u0173 b\u016bti keletas prie\u017eas\u010di\u0173: tai gal\u0117t\u0173 s\u0105lygoti inercinis m\u0105stymas, kad Konstitucija yra daugiau politinis dokumentas ir nereik\u0161mingas kasdieniame \u017emogaus\u00a0 gyvenime (kaip kad buvo sovietme\u010diu) arba, kad Konstitucij\u0105 suprasti ir ai\u0161kinti gali tik teismai, ar Konstitucinis Teismas, o paprastiems \u017emon\u0117ms galima j\u0105 paskaityti tik prie\u0161 Konstitucijos egzamin\u0105. Dar viena prie\u017eastis gal\u0117t\u0173 b\u016bti ta, kad visuomen\u0117 kartai mato, jog politikai Konstitucija da\u017enai manipuliuoja, t. y. ji naudojama tik savo politiniams interesams prie\u0161 oponentus pagr\u012fsti. Kaip ten beb\u016bt\u0173, vietoj to, kad pasiliktume prie apgailestavimo, geriau gr\u012f\u017ekime prie Konstitucijos teksto ir pasi\u017ei\u016br\u0117kime, kaip jis gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie min\u0117tos diskusijos d\u0117l vaiko teisi\u0173 apsaugos sistemos, \u012fsigaliojusios \u0161i\u0173 met\u0173 liepos 1 dien\u0105.<\/p>\n<p>Konstitucija Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijoje yra tokia visuomenin\u0117 sutartis, kuri remiasi kompleksine (konstitucini\u0173) vertybi\u0173 sistema, i\u0161 kuri\u0173 svarbiausios yra teisin\u0117 valstyb\u0117, demokratija ir \u017emogaus teis\u0117s. Pana\u0161iai yra su 1992 m. Lietuvos Konstitucija, kurios vienas i\u0161skirtini\u0173 bruo\u017e\u0173 yra ai\u0161kus ir nedviprasmi\u0161kas \u017emogaus teisi\u0173 prigimtinio pob\u016bd\u017eio konstatavimas. Ta\u010diau \u0161alia \u0161i\u0173 (gal\u0117tume vadinti pamatini\u0173) konstitucini\u0173 vertybi\u0173 jau min\u0117tas Konstitucijos 38 straipsnis \u012ftvirtina ir \u0161eimos institut\u0105, kaip m\u016bs\u0173 \u201evisuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrind\u0105\u201d. Beje, \u0161iame straipsnyje yra \u012ftvirtintos taip pat min\u0117tos t\u0117v\u0173 bei vaik\u0173 teis\u0117s ir pareigos, ta\u010diau ne atskiri \u0161eimos nariai, o pati \u0161eima yra \u012fvardijama visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindu. Nesiekiant kaip nors nuvertinti kit\u0173 Konstitucijos nuostat\u0173, reikia pasakyti, kad Konstitucija tokio titulo nesuteikia daugiau jokiam kitam socialiniam institutui. Kitaip tariant, Konstitucija \u201evalstyb\u0117s ir visuomen\u0117s pagrindu\u201c laiko ne (nuo \u0161eimos izoliuotus) vaikus, motinas ar t\u0117\u010dius, o pa\u010di\u0105 \u0161eim\u0105, kurioje geriausiai atsiskleid\u017eia \u0161eimos nari\u0173 teis\u0117s ir pareigos vienas kitam ir pa\u010diai visuomenei. Taigi, galime dr\u0105siai teigti, kad Konstitucija pabr\u0117\u017eia ypating\u0105 \u0161eimos instituto svarb\u0105 ir leid\u017eia suprasti, kad \u0161eima yra esminis m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s elementas, be kurio nei pati visuomen\u0117je, nei valstyb\u0117 negal\u0117t\u0173 egzistuoti. Tod\u0117l \u010dia matome neatsiejam\u0105 \u0161eimos instituto ry\u0161\u012f su jau min\u0117tomis pamatin\u0117mis konstitucin\u0117mis vertyb\u0117mis: teisine valstybe (\u0161eima yra jos pagrindas), demokratija (\u0161eima yra ir visuomen\u0117s pagrindas) bei \u017emogaus teis\u0117mis (\u0161eimos institutas arba \u0161eimyninis gyvenimas Konstitucijoje siejamas su asmens priva\u010diu gyvenimu).<\/p>\n<p>Ta\u010diau \u010dia svarbu pabr\u0117\u017eti, kad ne\u017ei\u016brint \u0161eimos konstitucinio instituto neatsiejam\u0173 s\u0105saj\u0173 su min\u0117tomis vertyb\u0117mis ir ypa\u010d \u2013 su \u017emogaus (\u012fskaitant vaik\u0173 ir t\u0117v\u0173) teis\u0117mis \u2013 \u0161eima Konstitucijoje atskleid\u017eiama, kaip savaranki\u0161ka konstitucin\u0117 vertyb\u0117. Pana\u0161iai ir \u201evaiko\u201d samprata Konstitucijoje yra atskleid\u017eiama ne kaip nors izoliuotai, o siejama su t\u0117v\u0173 ir glob\u0117j\u0173 pareiga aukl\u0117ti vaikus, o vaik\u0173 pareiga \u2013 globoti juos senatv\u0117je (26 ir 38 str.) bei valstyb\u0117s \u012fsipareigojimu globoti \u0161eimas, auginan\u010dias ir aukl\u0117jan\u010dias vaikus namuose (39 str.). Kitaip tariant, pagal Konstitucij\u0105, \u017emogus (ar vaikas) n\u0117ra suprantamas tik kaip atskiras <em>in-dividuum<\/em>, bet ir kaip asmuo (<em>per-sona<\/em>), t. y., kaip \u0161eimos, visuomen\u0117s, valstyb\u0117s ir kit\u0173 socialini\u0173 darini\u0173 dalis, be kuri\u0173 jis negal\u0117t\u0173 egzistuoti socialin\u0117je tikrov\u0117je. O valstyb\u0117, pagal Konstitucij\u0105, \u012fsipareigoja pad\u0117ti \u0161eimoms auginti ir aukl\u0117ti vaikus.<\/p>\n<p>Tod\u0117l \u012fstatymuose \u012ftvirtinta vaiko teisi\u0173 apsauga turi b\u016bti tokia, kuri neprie\u0161taraut\u0173 \u0161eimos institutui, o jam pad\u0117t\u0173 ir j\u012f stiprint\u0173. Kitaip tariant, pagal m\u016bs\u0173 Konstitucij\u0105, vaiko teis\u0117s geriausiai gali b\u016bti realizuojamos b\u016btent \u0161eimoje. Dar daugiau, pagal Konstitucij\u0105, vaiko teisi\u0173 apsaugos sistema turi teikti pirmenyb\u0119 pagalbai \u0161eimai, susidurian\u010diai su vaik\u0173 aukl\u0117jimo ir kitomis problemomis, o jo pa\u0117mimo i\u0161 \u0161eimos (kaip visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindo) institutas turi b\u016bti ne tik paskutin\u0117 priemon\u0117 (<em>ultima ratio<\/em>), bet ir tokia, kuri pasitarnaut\u0173 kuo greitesniam vaiko gr\u0105\u017einimui \u012f \u0161eim\u0105, jei tik tai yra \u012fmanoma. Prie\u0161ingu atveju, vaikui gali b\u016bti padaryta didesn\u0117 \u017eala, nei nauda.<\/p>\n<p>Tod\u0117l diskutuojant apie <em>Vaiko teisi\u0173 apsaugos pagrind\u0173 \u012fstatymo<\/em> nuostat\u0173 ir j\u0173 taikymo, \u012f \u0161i\u0105 diskusij\u0105 b\u016btina \u012fvesti konstitucin\u0119 dimensij\u0105, kitaip mes labai greitai pamesime diskusijos krypt\u012f ir b\u016bsime u\u017ego\u017eti \u012fvairi\u0173 (nevisada deran\u010di\u0173 su Konstitucija) ideologij\u0173. Tod\u0117l \u0161iame kontekste galime klausti, ar \u012estatymo nuostatos skatina, vis\u0173 pirma, teikti \u0161eimai pagalb\u0105, o gal atvirk\u0161\u010diai \u2013 sudaro s\u0105lygas izoliuoti vaik\u0105 nuo \u0161eimos ir tik po to ie\u0161koti pagalbos priemoni\u0173. Beje, ne tik vaiko teisi\u0173 ir \u0161eimos interes\u0173 prie\u0161inimo, bet ir nekaltumo prezumpcijos bei proporcingumo konstitucini\u0173 princip\u0173 laikymosi at\u017evilgiu galima b\u016bt\u0173 vertinti \u012estatyme numatytus Valstyb\u0117s vaiko teisi\u0173 apsaugos ir \u012fvaikinimo tarnybos pareig\u016bn\u0173 (ir kit\u0173 institucij\u0173) \u012fgaliojimus, susijusius su galimu vaiko teisi\u0173 pa\u017eeidimo tyrimo atveju, pvz.: antrojo gr\u0117sm\u0117s vaikui lygio nustatymas; sprendimo d\u0117l vaiko laikino apgyvendinimo pri\u0117mimas; vadinamojo atvejo vadybos proceso inicijavimas ir pra\u0161ymas d\u0117l mobiliosios komandos sudarymo bei policijos pareig\u016bno pasitelkimas; kreipimasis \u012f teism\u0105 d\u0117l leidimo paimti vaik\u0105 i\u0161 jo t\u0117v\u0173 i\u0161davimo (ir teismo sprendimo pri\u0117mimas ra\u0161ytinio proceso metu, nesuteikus galimyb\u0117s i\u0161sakyti savo pozicij\u0105 abiem pus\u0117ms); nurodymo teikimas savivaldyb\u0117s administracijos direktoriui ir pastarojo sprendimas d\u0117l vaikui laikinosios globos nustatymo ir t.t. ir pan.<\/p>\n<p>\u0160io trumpo teksto pabaigoje nor\u0117\u010diau priminti, kad min\u0117t\u0173 Kauno \u012fvyki\u0173 kontekste daugiausiai buvo diskutuojama apie \u012estatymo \u012fgyvendinan\u010di\u0173 tarnyb\u0173 veiksm\u0173 adekvatum\u0105, ta\u010diau per ma\u017eai buvo kreipiama d\u0117mesio \u012f pa\u010dios sistemos, nustatytos \u012estatyme, vertinim\u0105. Bet kuri gera reforma (o kova su smurtu prie\u0161 vaikus, kaip tik tokia ir yra) gali save diskredituoti, jei ji nebus tinkamai i\u0161diskutuota su \u012fvairiomis visuomen\u0117s grup\u0117mis, o svarbiausiai \u2013 nebus pastatyta ant Konstitucijos pagrind\u0173. Bet kuriuo atveju, m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je n\u0117ra labiau autoritetingo bendro ra\u0161ytinio (ne tik teisinio, bet ir) socialinio vertybinio teksto, kuris gal\u0117t\u0173 mus visus suburti bendram tikslui ir b\u016bti m\u016bs\u0173 vis\u0173 vystymosi kelrodis. O prisimenant \u0161i\u0173 met\u0173 KoDi renginius VU Teis\u0117s fakultete, manau, kad vaiko teis\u0117s gal\u0117t\u0173 b\u016bti puiki tema kit\u0173 met\u0173 \u201eKonstitucijos dien\u0173\u201c organizatoriams. O iki to kvie\u010diu prisiminti dar vien\u0105 \u0161i\u0173metini\u0173 KoDi rengini\u0173 metu nuskamb\u0117jusi\u0105 mint\u012f, pagal kuri\u0105 Konstitucija yra ne tiek <em>daikta<\/em>-vardis, kiek <em>veiksma<\/em>-\u017eodis, nes ji pati i\u0161 sav\u0119s neveikia, jei mes visi jos ne\u012fgyvendiname kasdieniais savo veiksmais.<\/p>\n<p><em>Vaidotas Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Neseniai Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultete pra\u016b\u017e\u0117 \u201eKonstitucijos dien\u0173\u201c renginiai, tradici\u0161kai vadinami KoDi. Vieno renginio, pavadinto \u201eKonstitucijos skaitymais\u201c metu studentas paklaus\u0117, kaip suprasti Konstitucijos 38 straipsnio\u00a0 6 dalies nuostat\u0105 apie t\u0117v\u0173 pareig\u0105 aukl\u0117ti savo vaikus dorais \u017emon\u0117mis ir i\u0161tikimais pilie\u010diais. Tiksliau, ar tai n\u0117ra tik deklaracija? Tuomet kalba nukrypo apie vaik\u0173 ir t\u0117v\u0173 teisi\u0173 bei tarpusavio &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8669,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[157,312,677,595],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8667"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8667"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8667\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8668,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8667\/revisions\/8668"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8669"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8667"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8667"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8667"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}