Art\u0117jantys 2019 met\u0173 rinkimai ir galimyb\u0117 kartu su jais suorganizuoti referendum\u0105 d\u0117l Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, siekiant prapl\u0117sti dvigubos pilietyb\u0117s \u012fgijimo galimybes, vis dar kelia tam tikras \u012ftampas ir nesutarimus tarp politik\u0173, teisinink\u0173, u\u017esienio lietuvi\u0173 bei platesn\u0117je visuomen\u0117je Lietuvoje. Ta\u010diau prie\u0161 pradedant bet kuri\u0105 diskusij\u0105 \u0161iuo klausimu b\u016btina atsispirti nuo 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir joje pateiktos referendumo instituto sampratos, nes kitokiu atveju susikalb\u0117ti b\u016bt\u0173 tikrai nelengva.<\/p>\n
\u010cia b\u016bt\u0173 galima i\u0161skirti kelet\u0105 esmini\u0173 referendumo instituto konstitucin\u0117s sampratos element\u0173 \u2013 Konstitucijos, kaip tris pamatines konstitucines vertybes (teisin\u0117s valstyb\u0117s, demokratijos ir \u017emogaus teisi\u0173) garantuojan\u010dio akto, kontekste:<\/p>\n
1. Referendum\u0105 gali inicijuoti Seimas arba ne ma\u017eiau kaip 300 000 rink\u0117j\u0173.<\/p>\n
2. Referendume gali balsuoti (ir j\u012f inicijuoti) Lietuvos pilie\u010diai, turintys rinkim\u0173 teis\u0119 (t. y. 18 met\u0173 pilie\u010diai);<\/p>\n
3. Referendumu gali b\u016bti priimama ir kei\u010diama Konstitucija, priimami \u012fstatymai bei sprend\u017eiami svarbiausi (o ne bet kurie) tautos ir valstyb\u0117s gyvenimo klausimai.<\/p>\n
4. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti buvo taikomas daugiau kaip pus\u0117s vis\u0173 Lietuvos Respublikos pilie\u010di\u0173, turin\u010di\u0173 rinkim\u0173 teis\u0119, pritarimo reikalavimas.<\/p>\n
5. Referendumo organizavimas b\u016btinas, norint pakeisti Konstitucijos Pirmojo ir Keturioliktojo (paskutinio) skirsnio nuostatas.<\/p>\n
Apibendrinant \u0161iuos elementus galima teigti, jog referendumo kartu su rinkim\u0173 (skirtingai nei plebiscito) institutai yra tautos suvereni\u0173 gali\u0173 tiesiogin\u0117 i\u0161rai\u0161kos forma. Referendumo santykis su demokratijos vertybe yra stipriausias i\u0161 min\u0117t\u0173 trij\u0173 pamatini\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173. Tuo tarpu su teisin\u0117s valstyb\u0117s principu j\u012f sieja tai, kad jo metu buvo priimta pati Konstitucija ir tai, kad referendumu turi b\u016bti sprend\u017eiami svarbiausi ne tik tautos, bet ir valstyb\u0117s gyvenimo klausimai; o su \u017emogaus teis\u0117mis referendumo institutas yra siejamas vis\u0173 pirma per pilietyb\u0117s ir rinkim\u0173 teis\u0117s institutus.<\/p>\n
Ar pagal Konstitucij\u0105 gali b\u016bti \u201epatariamieji referendumai\u201c?<\/strong><\/p>\n Kaip \u017einoma, dabar galiojan\u010diame Referendumo \u012fstatyme yra numatyta, jog \u0161alia \u201eprivalom\u0173\u201c referendum\u0173 galima organizuoti ir \u201ekonsultacinius (patariamuosius)\u201c referendumus, o klausimas d\u0117l pastarojo referendumo sprendimo \u012fgyvendinimo \u201eturi b\u016bti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka\u201c. Pastaroji \u012fstatymo nuostata tarsi leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, jog \u0161io referendumo rezultatai gali b\u016bti ne\u012fpareigojantys. Taigi, Referendumo \u012fstatyme numatytas \u201ekonsultacinis (patariamasis)\u201c referendumas yra ne kas kita, o 1991 m. konstituciniame \u012fstatyme (kuris, beje, yra Konstitucijos sudedamoji dalis) numatytas plebiscitas arba visuotin\u0117 pilie\u010di\u0173 apklausa, kuri turi tik patariam\u0105j\u012f pob\u016bd\u012f parlamentui, priimant konkret\u0173 sprendim\u0105. Taigi, Konstitucija nedraud\u017eia Lietuvoje organizuoti visuotini\u0173 pilie\u010di\u0173 apklaus\u0173, ta\u010diau b\u016bt\u0173 nekorekti\u0161ka jas vadinti \u201ereferendumu\u201c, nes pagal Konstitucij\u0105 referendumas yra viena i\u0161 tautos suvereniteto i\u0161rai\u0161kos form\u0173, kurio metu klausimai yra \u201esprend\u017eiami\u201c, o ne \u201ekonsultuojamasi\u201c d\u0117l j\u0173. Tod\u0117l pagal Konstitucij\u0105 referendumai negali b\u016bti nei \u201ekonsultaciniai\u201c, nei \u201epatariamieji\u201c.<\/p>\n Ar referendumas gali vykti kelet\u0105 dien\u0173?<\/strong><\/p>\n Konstitucijoje n\u0117ra nurodyta, kiek laiko gali vykti rinkimai ar referendumai, tai nustatyti yra \u012fstatymo leid\u0117jo prerogatyva, ta\u010diau dabartin\u0117s m\u016bs\u0173 Konstitucijos oficialioje publikacijoje nurodyta, jog ji buvo priimta referendume 1992 m. spalio 25 dien\u0105, o 2004 m. konstitucinio akto \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje\u201c (kuris yra sudedamoji Konstitucijos dalis) preambul\u0117je yra teigiama, jog Seimas \u0161\u012f konstitucin\u012f akt\u0105 pri\u0117m\u0117, \u201evykdydamas Lietuvos Respublikos pilie\u010di\u0173 vali\u0105, pareik\u0161t\u0105 2003 m. gegu\u017e\u0117s 10 ir 11 dienomis \u012fvykusiame referendume\u201c. Taigi, i\u0161 \u0161i\u0173 trump\u0173, bet svarbi\u0173 nuostat\u0173 galima daryti i\u0161vad\u0105, jog Konstitucijoje yra numatytas referendumo nepertraukiamumo principas, rei\u0161kiantis, kad jis gali vykti vien\u0105 arba dvi dienas i\u0161 eil\u0117s, ta\u010diau toks referendumo organizavimas, kai jis vykt\u0173 du kartus su keli\u0173 savai\u010di\u0173 pertrauka, pvz., kartu su Prezidento ar Seimo rinkim\u0173 pirmu ir antru balsavimo ratu, neatitikt\u0173 konstitucin\u0117s referendumo sampratos.<\/p>\n Ar Konstitucija numato dalyvavimo referendume ir sprendimo pri\u0117mimo jame kvorum\u0105?<\/strong><\/p>\n Jau buvo min\u0117ta, jog Konstitucijos 151 straipsnyje teigiama, jog pa\u010diai Konstitucijai priimti ir \u012fsigalioti yra reikalaujama daugiau kaip pus\u0117s vis\u0173 Lietuvos rink\u0117j\u0173 pritarimo. \u0160i\u0105 konstitucin\u0119 nuostat\u0105 ai\u0161kinant kartu su Konstitucijos 148 straipsnyje numatyta ypatinga Konstitucijos pirmojo (bei keturiolikto) skirsnio apsauga, galima b\u016bt\u0173 konstatuoti, jog, norint referendume pakeisti Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostatas (i\u0161skyrus 1 straipsn\u012f) yra b\u016btina, kad tam pritart\u0173, min\u0117tame 151 straipsnyje numatyta ne ma\u017eesn\u0117 nei pus\u0117s vis\u0173 Lietuvos rink\u0117j\u0173 bals\u0173 dauguma. Taip yra tod\u0117l, kad b\u016btent pirmasis ir paskutinis Konstitucijos skirsnis (kartu su preambule) yra visos Konstitucijos, kaip teisin\u0117s valstyb\u0117s, demokratijos ir \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos akto, \u0161erdis.<\/p>\n Ta\u010diau organizuojant referendum\u0105 kitais (\u201esvarbiausiais valstyb\u0117s bei tautos gyvenimo\u201c) klausimais, Konstitucija jokios kvalifikuotos dalyvavimo ar sprendim\u0173 pri\u0117mimo pilie\u010di\u0173 daugumos nenumato, o tokio referendumo vykdymo tvark\u0105 paveda numatyti \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui, kuris \u010dia turi pla\u010di\u0105 diskrecij\u0105.<\/p>\n Tiesiogin\u0117s ir atstovaujamosios demokratijos form\u0173 konstitucinio balanso paie\u0161kos<\/strong><\/p>\n Diskusija d\u0117l Konstitucijos 12 straipsnio keitimo mums leid\u017eia \u0161\u012f klausim\u0105 matyti platesniame demokratijos pasirei\u0161kimo Lietuvoje kontekste. Vis\u0173 pirma galima atkreipti skaitytojo d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad m\u016bs\u0173 Konstitucijoje yra puikiai subalansuotas ne tik min\u0117t\u0173 trij\u0173 pamatini\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 (teisin\u0117 valstyb\u0117, demokratija ir \u017emogaus teis\u0117s) tarpusavio santykis, ta\u010diau joje puikiai dera ir pa\u010dios demokratijos abu elementai: t. y. tiesiogin\u0117s ir atstovaujamosios demokratijos instrumentai. Jau buvo min\u0117ta, kad Konstitucijos 4 straipsnyje teigiama, jog tauta suvereni\u0105 gali\u0105 vykdo tiesiogiai ar per demokrati\u0161kai i\u0161rinktus savo atstovus. \u0160i nuostata rei\u0161kia, jog tauta, kaip suverenas, sprendimus priimin\u0117ja dviem tarpusavyje susijusiais b\u016bdais: tiesioginiu pilie\u010di\u0173 balsavimu arba paveda juos priimti savo atstovams \u012fstatym\u0173 leidybos metu. M\u016bs\u0173 Konstitucija numato tik du tautos suvereniteto tiesiogin\u0117s i\u0161rai\u0161kos b\u016bdus \u2013 referendum\u0105 ir rinkimus (visuotin\u0117 pilie\u010di\u0173 apklausa arba plebiscitas n\u0117ra tautos suvereniteto tiesiogin\u0117 i\u0161rai\u0161kos forma). Ta\u010diau ir pats rinkim\u0173 institutas parodo, kaip neatsiejamai abu tautos suvereniteto pasirei\u0161kimo b\u016bdai yra tarpusavyje susij\u0119, nes atstovaujamoji demokratija parlamente gali funkcionuoti tik d\u0117ka tiesiogin\u0117s demokratijos \u2013 t. y. visuotini\u0173 rinkim\u0173.<\/p>\n Konstitucijos V skirsnio nuostat\u0173 i\u0161skyrimas, kuris skirtas Seimui, kaip Tautos atstovybei ir \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui apib\u016bdinti, leid\u017eia teigti, jog Lietuvos valstyb\u0119 (kaip ir prakti\u0161kai visas kitas \u0161iuolaikines demokratines valstybes) galima b\u016bt\u0173 priskirti prie atstovaujamosios demokratijos modeli\u0173. Tod\u0117l nieko nestebina, jog Lietuvoje b\u016btent parlamentas per \u012fstatym\u0173 leidyb\u0105 (o ne tauta tiesiogiai) priima sprendimus d\u0117l svarbi\u0173 m\u016bs\u0173 gyvenimo klausim\u0173. Ta\u010diau tai, kad Konstitucijos 4 straipsnyje b\u016btent tiesiogin\u0117s (o ne atstovaujamosios) demokratijos institutas pamin\u0117tas pirmu numeriu, mums signalizuoja tai, jog pagal Konstitucij\u0105 Lietuvos politin\u0117je praktikoje tiesiogin\u0117s demokratijos mechanizmai (vis\u0173 pirma referendumai) tur\u0117t\u0173 daug esmingiau atsispind\u0117ti, priimant svarbiausius sprendimus, nes j\u0173 per dvide\u0161imt penkerius Konstitucijos galiojimo metus buvo tik keletas.<\/p>\n Ar \u0161iuo metu \u012fstatymuose \u012ftvirtinta referendumo organizavimo tvarka atitinka Konstitucijoje numatyt\u0105 tiesiogin\u0117s ir atstovaujamosios demokratijos balans\u0105?\u00a0<\/strong><\/p>\n Manau, kad atsakymas yra vienareik\u0161mi\u0161kai neigiamas, o taip vis\u0173 pirma yra d\u0117l labai auk\u0161tos dalyvavimo ir balsavimo referendume kartel\u0117s. Pagal dabar galiojant\u012f Referendumo \u012fstatym\u0105, kad \u201eprivalomasis\u201c referendumas (pvz., kitais nei Konstitucijos keitimo klausimais) gal\u0117t\u0173 \u012fvykti, reikia, kad jame dalyvaut\u0173 daugiau kaip pus\u0117 rink\u0117j\u0173, o sprendimas b\u016bt\u0173 priimtas, jei jam pritart\u0173 ne ma\u017eiau kaip 1\/3 vis\u0173 Lietuvos rink\u0117j\u0173. Galb\u016bt toks rink\u0117j\u0173 dalyvavimo ir sprendimo pri\u0117mimo kvorumas referendume gal\u0117t\u0173 b\u016bti pateisinamas, priimant sprendim\u0105 d\u0117l Konstitucijos patais\u0173, ta\u010diau kitais atvejais \u2013 manytina, jog toks reikalavimas visi\u0161kai i\u0161kreipia tiesiogin\u0117s ir atstovaujamosios demokratijos instrument\u0173 konstitucin\u012f balans\u0105.<\/p>\n \u0160is disbalansas ypa\u010d matosi referendum\u0105 palyginus su kita tiesiogin\u0117s demokratijos i\u0161rai\u0161kos forma \u2013 rinkimais. Turb\u016bt b\u016bt\u0173 sunku paneigti, kad Seimo rinkimai (kurio rezultatai daro tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 Vyriausyb\u0117s sudarymui) yra svarbus valstyb\u0117s gyvenimo klausimas. Taigi, tam, kad \u012fvykt\u0173 Seimo rinkimai, u\u017etenka tik 25 % rink\u0117j\u0173 dalyvavimo, tuo tarpu Referendumo \u012fstatymo reikalavimas, kad jame (ir tuo atveju, kai nekei\u010diama Konstitucija) dalyvaut\u0173 daugiau kaip 50% rink\u0117j\u0173, sunkiai dera su konstitucine logika.<\/p>\n Tod\u0117l, u\u017ebaigiant \u0161\u012f trump\u0105 pam\u0105stym\u0105 referendumo klausimu, galima b\u016bt\u0173 pasi\u016blyti, jog \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas ateityje taip pataisyt\u0173 \u012fstatymus, kad Lietuvos pilie\u010diai per tiesiogin\u0117s demokratijos instrumentus tur\u0117t\u0173 daugiau galimybi\u0173 dalyvauti sprend\u017eiant tautai ir valstybei svarbiausius gyvenimo klausimus, kaip kad tai numatyta Konstitucijoje.<\/p>\n Vaidotas Vai\u010daitis yra Viniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Art\u0117jantys 2019 met\u0173 rinkimai ir galimyb\u0117 kartu su jais suorganizuoti referendum\u0105 d\u0117l Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, siekiant prapl\u0117sti dvigubos pilietyb\u0117s \u012fgijimo galimybes, vis dar kelia tam tikras \u012ftampas ir nesutarimus tarp politik\u0173, teisinink\u0173, u\u017esienio lietuvi\u0173 bei platesn\u0117je visuomen\u0117je Lietuvoje. Ta\u010diau prie\u0161 pradedant bet kuri\u0105 diskusij\u0105 \u0161iuo klausimu b\u016btina atsispirti nuo 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6780,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[819,157,409,818,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6779"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6779"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6779\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6781,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6779\/revisions\/6781"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6780"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6779"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6779"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6779"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}