{"id":6461,"date":"2018-08-31T09:44:13","date_gmt":"2018-08-31T06:44:13","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=6461"},"modified":"2018-08-31T18:54:17","modified_gmt":"2018-08-31T15:54:17","slug":"gintautas-sakalauskas-amnestija-dabartiniame-kontekste-tera-rimtu-sisteminiu-problemu-sprendimo-imitavimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/08\/31\/gintautas-sakalauskas-amnestija-dabartiniame-kontekste-tera-rimtu-sisteminiu-problemu-sprendimo-imitavimas\/","title":{"rendered":"Gintautas Sakalauskas: amnestija dabartiniame kontekste t\u0117ra rimt\u0173 sistemini\u0173 problem\u0173 sprendimo imitavimas"},"content":{"rendered":"<p><b><span lang=\"LT\">Jau kur\u012f laik\u0105 Lietuvoje <\/span><\/b><b>100 000 <span lang=\"LT\">gyventoj\u0173 tenkantis kalini\u0173 skai\u010dius yra did\u017eiausias ES, \u0161alyje tr\u016bksta kalini\u0173 resocializacijos iniciatyvos, o nuo <\/span><\/b><b>2003 m.\u00a0<span lang=\"LT\">Baud\u017eiamasis kodeksas keistas ir papildytas jau 77 kartus. Tokias baud\u017eiamosios politikos realijas vardina interviu pa\u0161nekovas, teisininkas, kriminologas, VU Teis\u0117s fakulteto d\u0117stytojas ir Teis\u0117s instituto mokslininkas Gintautas Sakalauskas. Pasak specialisto, Lietuvos valstybei \u0161imtme\u010dio proga kaip niekad reikia stabilios baud\u017eiamosios politikos ir kokybi\u0161kos bausmi\u0173 vykdymo sistemos, o si\u016blomas amnestijos projektas \u0161iame kontekste t\u0117ra politik\u0173 veidmainyst\u0117s \u017eenklas, d\u0117l kurio popie\u017eiui Pranci\u0161kui tur\u0117t\u0173 b\u016bti labai li\u016bdna. <\/span><\/b><b><span lang=\"LT\">\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n<p><em><b><span lang=\"LT\">Gal gal\u0117tum\u0117te papasakoti, kaip formavosi esminiai baud\u017eiamosios politikos bruo\u017eai Lietuvoje nuo nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo?<\/span><\/b><\/em><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Santykinai baud\u017eiamosios politikos proces\u0105 Lietuvoje po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo galima b\u016bt\u0173 skirstyti \u012f tris etapus \u2013 nuo 1990 m. iki 2003 m., t.\u00a0y. naujojo Baud\u017eiamojo kodekso \u012fsigaliojimo, kit\u0105 5\u20136 met\u0173 stabilumo laikotarp\u012f ir dabartin\u012f \u2013 pastaruosius 10 met\u0173. Iki 2003 m. taisant ir pildant sen\u0105j\u012f dar 1961 m. priimt\u0105 Baud\u017eiam\u0105j\u012f kodeks\u0105 buvo siekiama atsikratyti sen\u0173 ir nebeaktuali\u0173 nuostat\u0173, prisitaikyti prie naujos \u0161alies politin\u0117s, teisin\u0117s ir ekonomin\u0117s realyb\u0117s. Ir d\u0117l to, kad did\u0117jo nusikalstamumas, bet ir d\u0117l to, kad jis tapo kasdiene realybe \u017einiasklaidoje, j\u012f buvo bandoma inerti\u0161kai ir nes\u0117kmingai ma\u017einti grie\u017etesniu baudimu, kol kalini\u0173 skai\u010dius 100\u00a0000 gyventoj\u0173 pasiek\u0117 415 (\u0161iuo metu tiek n\u0117ra net Rusijoje \u2013 408). Ir sveikas protas, ir Europos Tarybos spaudimas bei noras tapti ES bei NATO nar\u0117mis vert\u0117 ka\u017ek\u0105 daryti, tod\u0117l 2000 m. buvo paskelbta didel\u0117s apimties amnestija. Ta\u010diau po to kalini\u0173 skai\u010dius v\u0117l \u0117m\u0117 spar\u010diai did\u0117ti, nes tam buvo u\u017eprogramuota visa baud\u017eiamoji politika, amnestija visuomet yra tik trumpalaikis sprendimas. Po naujojo Baud\u017eiamojo kodekso \u012fsigaliojimo 5\u20136 metus buvo stabilumo laikotarpis, kalini\u0173 skai\u010diaus vidurkis 100\u00a0000 gyventoj\u0173 buvo 245, o Baud\u017eiamasis kodeksas buvo kei\u010diamas ir pildomas retai. Po to stabilumas baig\u0117si ir iki dabar \u201enaujasis\u201c Baud\u017eiamasis kodeksas jau yra pakeistas ir papildytas 77 kartus \u2013 nema\u017eai \u0161i\u0173 pakeitim\u0173 buvo susij\u0119 su nauj\u0173 veik\u0173 kriminalizavimu ir baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s grie\u017etinimu. Be to, finansin\u0117 kriz\u0117 sustiprino represines nuotaikas. Jei niekas nepasikeis, tai po 5 met\u0173 \u201enaujasis\u201c Baud\u017eiamasis kodeksas bus i\u0161margintas daugiau pakeitim\u0173 ir papildym\u0173, nei i\u0161 visi\u0161kai kitokios sistemos paveld\u0117tas 1961 m. Baud\u017eiamasis kodeksas. Jau dabar pasigirsta nuomoni\u0173, kad artimiausiu metu gali tekti imti rengti nauj\u0105 Baud\u017eiam\u0105j\u012f kodeks\u0105. Tokie \u017eongliravimai Baud\u017eiamojo kodekso pakeitimais ir papildymais n\u0117ra stabilios baud\u017eiamosios politikos po\u017eymis.<\/span><\/p>\n<p><em><b><span lang=\"LT\">Lietuva yra paskutin\u0117 pagal kalini\u0173 skai\u010di\u0173 ES, nuteist\u0173j\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausme skai\u010dius \u010dia <\/span><\/b><b>du kartus didesnis u<span lang=\"LT\">\u017e ES \u0161ali\u0173 vidurk\u012f. Kokios to prie\u017eastys?<\/span><\/b><\/em><b><span lang=\"LT\">\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais yra atlikta daug tyrim\u0173 \u0161ioje srityje, kuri\u0173 pagrindin\u0117 i\u0161vada paprasta\u00a0\u2013 kalini\u0173 skai\u010dius pirmiausia priklauso nuo baudimo kult\u016bros, taip pat nuo valstyb\u0117s pasirinktos baud\u017eiamosios politikos. M. Foucault yra taikliai pasteb\u0117j\u0119s, kad baudimas bendrai ir ypa\u010d \u012fkalinimas yra politin\u0117 taktika, ir kad reikia atsikratyti iliuzijos, kad baud\u017eiamoji teisin\u0117 sistema pirmiausia yra skirta nusikalstamumui ma\u017einti. Tai n\u0117ra valstyb\u0117s likimas, bet jos pasirinkimas. \u0160alyje registruot\u0173 nusikalstam\u0173 veik\u0173 skai\u010dius, strukt\u016bra ir tendencijos tokiems kalini\u0173 skai\u010di\u0173 skirtumams \u017eymesn\u0117s \u012ftakos neturi. Be to, pastebima \u017eemo kalini\u0173 skai\u010diaus koreliacija su tokiais rodikliais, kaip didesnis gyventoj\u0173 tarpusavio pasitik\u0117jimas, pasitik\u0117jimas valstybe apskritai ir jos institucijomis, \u017eemas nelygyb\u0117s (GINI) koeficientas, auk\u0161tas socialin\u0117s gerov\u0117s indeksas. Paprastai tariant, didelis kalini\u0173 skai\u010dius pirmiausia yra susij\u0119s su prasta socialine-psichologine atmosfera \u0161alyje. Daug kas stebisi, kod\u0117l JAV ir Rusija \u2013 i\u0161 pirmo \u017evilgsnio tokios skirtingos valstyb\u0117s turi vienodai didel\u012f kalini\u0173 skai\u010di\u0173. Bet pagal nelygyb\u0117s koeficient\u0105 jos yra tame pa\u010diame krep\u0161elyje. Tam tikr\u0105 \u012ftak\u0105 turi ir baud\u017eiamieji politiniai aspektai, bausmi\u0173 skyrimo taisykl\u0117s ir kitos baud\u017eiamosios teisin\u0117s nuostatos, bet tai jau yra i\u0161vestiniai dalykai, juos taip pat formuoja vyraujanti baudimo kult\u016bra.<\/span><\/p>\n<p><em><b><span lang=\"LT\">Turint omenyje, kad, kaip j\u016bs ra\u0161ote viename i\u0161 savo straipsni\u0173, laisv\u0117s at\u0117mimo \u012fstaigos tur\u0117t\u0173 sukurti prielaidas \u012fkalint\u0173 asmen\u0173 resocializacijai ir didinti s\u0117kmingos integracijos atlikus bausm\u0119 tikimyb\u0119, ar kal\u0117jimai Lietuvoje atlieka labiau izoliacijos, ar integracijos funkcij\u0105?<\/span><\/b><\/em><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Tai, kad bet kurios bausm\u0117s, \u012fskaitant ir laisv\u0117s at\u0117mim\u0105, vykdymo tikslas yra nuteistojo asmens socialin\u0117 integracija, esu \u012fsitikin\u0119s ne vien a\u0161, apie tai ra\u0161o ir daugelis kit\u0173 mokslinink\u0173, taip para\u0161yta ir Bausmi\u0173 vykdymo kodekse, tarptautiniuose standartuose, giliau kapstant, tai i\u0161 esm\u0117s yra ir konstitucinis principas \u2013 valstyb\u0117 turi siekti, kad visi jos gyventojai gyvent\u0173 socialiai integruotai. Kita vertus, \u017einoma ir tai, kad \u012fkalinimas <i>a priori<\/i>yra \u017ealingas \u2013 \u012f tai d\u0117mes\u012f atkreipia visos tarptautin\u0117s rekomendacijos. Ta\u010diau bent jau kol kas sunku \u012fsivaizduoti bet kurios \u0161alies bausmi\u0173 sistem\u0105 be \u0161ios grie\u017e\u010diausios bausm\u0117s. Ji turi b\u016bti taikoma tik nei\u0161vengiamais atvejais, o jeigu ji jau yra paskirta, tuomet turi b\u016bti stengiamasi kiek \u012fmanoma ma\u017einti \u017ealing\u0105 jos poveik\u012f. Nepasakysiu nieko naujo teigdamas, kad Lietuvoje \u012fkalinimas atlieka tik izoliacijos funkcij\u0105 ir yra orientuotas tik \u012f ats\u0117d\u0117jim\u0105. S\u0117kminga integracija \u012fkalinimo d\u0117ka gali b\u016bti tik atsitiktinumas. Tam yra daug prie\u017eas\u010di\u0173, bet pagrindin\u0117 j\u0173 \u2013 \u017emogaus nuvertinimas, kas jis beb\u016bt\u0173 \u2013 darbuotojas ar kalinys, i\u0161 to kylantis u\u017eguitumas, kuris formuoja kompetencijos ir atsakomyb\u0117s stok\u0105. Laisv\u0117 \u012f \u012fkalinimo sistem\u0105 visuomet ateina v\u0117liausiai.<\/span><\/p>\n<p><em><b><span lang=\"LT\">Ar Lietuvos teisin\u0117je sistemoje matote teigiam\u0173 poky\u010di\u0173, kuriais b\u016bt\u0173 siekiama nusikaltim\u0105 padariusiam \u017emogui suteikti pagalb\u0105?<\/span><\/b><\/em><b><span lang=\"LT\">\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Nematau. Geriausiu atveju tai, kas vyksta dabar, bus tik labai ilgo ir sunkaus poky\u010di\u0173 proceso prad\u017eia. Bet ir d\u0117l prad\u017eios abejoju, nes \u010dia reikia b\u016bti pasiry\u017eus ir mok\u0117ti b\u0117gti maraton\u0105 \u2013 jei toki\u0173 profesional\u0173 b\u016bt\u0173 buv\u0119 prie\u0161 20 met\u0173, dabar situacija bausmi\u0173 vykdymo sistemoje b\u016bt\u0173 kokybi\u0161kai visi\u0161kai kitokia, t\u0105 matome i\u0161 jau tradiciniu tapusio Estijos pavyzd\u017eio. Ar \u0161iandien yra norin\u010di\u0173 ir galin\u010di\u0173 orientuotis \u012f 20 met\u0173 perspektyv\u0105? Ka\u017ekaip nesimato ir nesigirdi&#8230;<\/span><\/p>\n<p><em><b><span lang=\"LT\">Kiek efektyvios yra dabar taikomos socialin\u0117s reintegracijos programos ir kokios jos yra?<\/span><\/b><\/em><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Neseniai kolegos Lietuvos teis\u0117s institute atliko tyrim\u0105 apie \u012fkalinimo \u012fstaigose taikomas socialin\u0117s integracijos programas. Tai paprastai ir nevyniojant \u017eod\u017ei\u0173 \u012f vat\u0105 i\u0161vada b\u016bt\u0173 paprasta\u00a0\u2013 Lietuvos \u012fkalinimo \u012fstaigose n\u0117ra joki\u0173 kokybi\u0161k\u0173 ir sistemingai \u012fgyvendinam\u0173 socialin\u0117s integracijos program\u0173\u00a0\u2013 tam n\u0117ra nei l\u0117\u0161\u0173, nei infrastrukt\u016bros, nei tinkamo personalo.<\/span><\/p>\n<p><em><b><span lang=\"LT\">Ar amnestijos \u0161iuolaikin\u0117je baud\u017eiamojoje politikoje da\u017enai taikomos ir kod\u0117l?<\/span><\/b><\/em><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Progin\u0117s amnestijos yra politin\u0117s nuotaikos ir galios demonstravimo \u017eenklas, o tai n\u0117ra stabilios teisin\u0117s valstyb\u0117s po\u017eymis. \u017dinoma, amnestijos taikymas yra konstitucin\u0117 Seimo teis\u0117. Bet Seimas, kaip ir bet kurios kitos \u0161alies parlamentas, pirmiausia turi priimti tokius baud\u017eiamosios justicijos srities \u012fstatymus, kuriuos taikant nereik\u0117t\u0173 amnestij\u0173. Nuosekli\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 politik\u0105 \u012fgyvendinan\u010diose \u0161alyse amnestij\u0173, ypa\u010d \u2013 progini\u0173, fakti\u0161kai neb\u016bna. Progin\u0117 amnestija turi ma\u017eiausiai tris didelius tr\u016bkumus: a) destabilizuoja ir i\u0161kreipia baud\u017eiamojo persekiojimo logik\u0105 \u2013 visas buv\u0119s ikiteisminis, teisminis ir bausmi\u0173 vykdymo sistemos darbas yra nuvertinamas; b) didina neteisingumo ir teisin\u0117s savival\u0117s jausm\u0105 \u2013 visos nuteist\u0173j\u0173 grup\u0117s, kurioms amnestija nebuvo, n\u0117ra ir ateityje nebus (iki kitos progin\u0117s politik\u0173 nuotaikos?) taikoma turi teis\u0119 pagr\u012fstai klausti, o kod\u0117l ne mes?; c) sukelia didesn\u012f ar ma\u017eesn\u012f chaos\u0105 byl\u0173 per\u017ei\u016br\u0117jimo ir socialin\u0117s pagalbos sistemoje (ypa\u010d, kai amnestija taikoma \u012fkalintiems asmenims).<\/span><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Ne progin\u0117s, bet tam tikra baudimo subalansavimo (ar tiksliau \u2013 atbalansavimo) tikslu besiremian\u010dios amnestijos gali b\u016bti prasmingos \u2013 pavyzd\u017eiui, kai tikslingai siekiama suma\u017einti kalini\u0173 skai\u010di\u0173 (kaip buvo 2000 m.), kai siekiama suma\u017einti jau paskirt\u0173 bausmi\u0173 na\u0161t\u0105 u\u017e tam tikrus nusikaltimus, pasteb\u0117jus neproporcingum\u0105 (pavyzd\u017eiui, neteis\u0117t\u0105 ginkl\u0173 laikym\u0105 ar narkotik\u0173 tur\u0117jim\u0105 tik savo reikm\u0117ms, kokias nors suk\u010diavimo formas, paplitusias d\u0117l \u012fstatym\u0173 neai\u0161kumo ir t.\u00a0t.). Tokia amnestija turi b\u016bti pagr\u012fsta tam tikrais argumentais, siekti konkre\u010di\u0173 tiksl\u0173.<\/span><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Beje, amnestijos nereik\u0117t\u0173 painioti su malone, kuri\u0105 paprastai teikia valstyb\u0117s galva (monarchai ar prezidentai). Malon\u0117 visuomet yra asmeni\u0161ka, teikiama konkre\u010diam \u017emogui, atsi\u017evelgiant \u012f \u012fvairias subjektyvias aplinkybes. Tuo tarpu amnestijos numato bendras s\u0105lygas, taikomas tam tikroms kategorijoms nuteist\u0173j\u0173.<\/span><\/p>\n<p><em><b><span lang=\"LT\">Kokia j\u016bs\u0173 nuomon\u0117 apie parengt\u0105 amnestijos \u012fstatymo projekt\u0105 ir galim\u0105 jo \u012fgyvendinim\u0105? Kokie esminiai jo tr\u016bkumai?<\/span><\/b><\/em><b><span lang=\"LT\">\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">\u0160is parengtas amnestijos \u012fstatymo projektas pirmiausia yra visi\u0161kai nepagr\u012fstas sisteminiu ir poreikio analiz\u0117s po\u017ei\u016briu. Amnestija yra atleidimo nuo bausm\u0117s forma, o pagal Baud\u017eiam\u0105j\u012f kodeks\u0105 bausm\u0117s yra \u0161e\u0161ios, nors amnestija ka\u017ekod\u0117l asocijuojasi b\u016btent tik su jos taikymu \u012fkalintiems asmenims. S\u0105\u017einingai siekiant suma\u017einti bausm\u0117s na\u0161t\u0105, reik\u0117t\u0173 \u012fvertinti ir (bent jau dalinio) atleidimo nuo kit\u0173 bausmi\u0173 galimybes (ypa\u010d \u2013 baudos, kurios ribos 2017\u00a0m. pabaigoje buvo drasti\u0161kai padidintos, taip pat probacijos, vie\u0161\u0173j\u0173 darb\u0173, laisv\u0117s apribojimo, are\u0161to, netgi laisv\u0117s at\u0117mimo iki gyvos galvos, kuri\u0105 atliekant negalimas lygtinis paleidimas \u2013 tok\u012f draudim\u0105 E\u017dTT dar 2017 m. pavasar\u012f pripa\u017eino prie\u0161taraujan\u010di\u0173 \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 konvencijai).<\/span><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Viena did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 yra ta, kad laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s Lietuvoje yra labai ilgos, bet amnestijos \u012fstatymo projekte orientuojamasi tik \u012f trumpiausias laisv\u0117s at\u0117mimo bausmes. Galiausiai, \u0161is amnestijos \u012fstatymo projektas turi labai daug plika akimi matom\u0173 teisini\u0173 tr\u016bkum\u0173, \u012f kuriuos pagr\u012fstai d\u0117mes\u012f jau atkreip\u0117 Seimo Teis\u0117s departamentas. Ir dar mano asmenine nuomone, labai nevyk\u0119s yra amnestijos progos siejimas su Lietuvos valstyb\u0117s \u0161imtme\u010diu ir popie\u017eiaus vizitu. Lietuvos valstybei \u0161imtme\u010dio proga kaip niekad reikia stabilios baud\u017eiamosios politikos ir kokybi\u0161kos bausmi\u0173 vykdymo sistemos, o amnestija \u0161iame kontekste yra tik rimt\u0173 sistemini\u0173 problem\u0173 sprendimo imitavimas. Ir kiek a\u0161 suprantu popie\u017eiaus Jono Pauliaus II-ojo ir popie\u017eiaus Pranci\u0161kaus socialin\u0119 laikysen\u0105, jiems d\u0117l tokios politin\u0117s veidmainyst\u0117s prisidengiant j\u0173 vardu tur\u0117t\u0173 b\u016bti labai li\u016bdna.<\/span><\/p>\n<p><em><b><span lang=\"LT\">Kokius mitus reik\u0117t\u0173 paneigti apie kalinius visuomen\u0117je, siekiant s\u0117kmingos j\u0173 integracijos po bausm\u0117s atlikimo?<\/span><\/b><\/em><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Pastebiu, kad vie\u0161umoje da\u017enai manipuliuojama tariama visuomen\u0117s nuomone bausmi\u0173 klausimais, kai bet koks nenoras ar nemok\u0117jimas ka\u017ek\u0105 daryti \u0161ioje srityje lengvai pateisinamas \u201evisuomen\u0117s nuomone\u201c, net neklausiant, k\u0105 \u017emon\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u017eino apie bausmes ir ko jie i\u0161 ties\u0173 nori. N\u0117ra jokios vientisos visuomen\u0117s nuomon\u0117s, j\u0173 yra \u012fvairi\u0173 ir jos priklauso nuo turim\u0173 \u017eini\u0173 ir kompetencijos. Jokioje kitoje srityje politikams ir valdininkams taip stipriai ner\u016bpi visuomen\u0117s nuomon\u0117, kaip bausmi\u0173 klausimu. Tikras ar tariamas apeliavimas \u012f visuomen\u0117s (ne)palaikym\u0105 ir veda \u012f totalitarizm\u0105 \u0161ioje srityje. Visuomen\u0117 yra tokia, kokia ji yra, jos nereikia keisti ir net nereikia tik\u0117tis, kad tai galima padaryti. Sprendimus turi priimti profesionalai ir jei tie sprendimai bus kompetentingi ir skaidr\u016bs, nereik\u0117s paneigin\u0117ti joki\u0173 mit\u0173 \u2013 tie, kas nori, vadinamoje \u201evisuomen\u0117je\u201c, atsirinks patys.<\/span><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">Beje, Lietuvoje mano skai\u010diavimais tur\u0117t\u0173 gyventi apie \u0161imtas t\u016bkstan\u010di\u0173 \u012fkalinimo patirt\u012f tur\u0117jusi\u0173 asmen\u0173, dar kelis kartus daugiau \u2013 teist\u0173 kitomis bausm\u0117mis. Did\u017eioji j\u0173 dalis gyvena integruot\u0105 gyvenim\u0105, problem\u0173 kyla tik tada, kai ka\u017ekam norisi klijuoti vien tik (buvusio) kalinio ar nuteistojo etiket\u0119, nors \u017emogus tuo pa\u010diu yra ir t\u0117vas, brolis, sutuoktinis, autobuso vairuotojas, kaimynas, buv\u0119s mokinys, pensininkas, kolega, krep\u0161ininkas, vir\u0117jas ar \u017eurnalistas&#8230; \u017dmogus visuomet yra daugiau, nei pavieniai jo poelgiai \u2013 tai suvokiant gyvenimo perspektyvos bus daug \u0161viesesn\u0117s visiems.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Jau kur\u012f laik\u0105 Lietuvoje 100 000 gyventoj\u0173 tenkantis kalini\u0173 skai\u010dius yra did\u017eiausias ES, \u0161alyje tr\u016bksta kalini\u0173 resocializacijos iniciatyvos, o nuo 2003 m.\u00a0Baud\u017eiamasis kodeksas keistas ir papildytas jau 77 kartus. Tokias baud\u017eiamosios politikos realijas vardina interviu pa\u0161nekovas, teisininkas, kriminologas, VU Teis\u0117s fakulteto d\u0117stytojas ir Teis\u0117s instituto mokslininkas Gintautas Sakalauskas. Pasak specialisto, Lietuvos valstybei \u0161imtme\u010dio proga kaip &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":6466,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[790,789,105,431,161,200],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6461"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6461"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6461\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6478,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6461\/revisions\/6478"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6466"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6461"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6461"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6461"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}