{"id":54033,"date":"2026-11-07T09:17:00","date_gmt":"2026-11-07T06:17:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=54033"},"modified":"2026-11-06T21:57:33","modified_gmt":"2026-11-06T18:57:33","slug":"mediacijos-reiksme-kodel-ne-kiekvienas-administracinis-gincas-turi-baigtis-teismo-sprendimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2026\/11\/07\/mediacijos-reiksme-kodel-ne-kiekvienas-administracinis-gincas-turi-baigtis-teismo-sprendimu\/","title":{"rendered":"Mediacijos reik\u0161m\u0117: kod\u0117l ne kiekvienas administracinis gin\u010das turi baigtis teismo sprendimu?"},"content":{"rendered":"\n

\u012eprasta manyti, kad, kilus gin\u010dui su valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s institucija, galutin\u012f atsakym\u0105 gali pateikti tik teismas. Viena \u0161alis kreipiasi, siekdama apginti savo teises, kita gina priimto sprendimo teis\u0117tum\u0105, o teis\u0117jas, i\u0161nagrin\u0117j\u0119s argumentus, nusprend\u017eia, kuri i\u0161 j\u0173 teisi. Ta\u010diau ar kiekvienam gin\u010dui i\u0161spr\u0119sti b\u016btinas teismo sprendimas? Ar visuomet pakanka nustatyti, kas teisus, o kas klydo?<\/p>\n\n\n\n

\u0160ie klausimai ypa\u010d svarb\u016bs kalbant apie administracinius gin\u010dus, kuriuose susiduria \u017emogaus interesai ir vie\u0161\u0105j\u012f administravim\u0105 vykdan\u010di\u0173 institucij\u0173 sprendimai. Nors tokie gin\u010dai turi savit\u0173 ypatum\u0173, jie taip pat gali b\u016bti sprend\u017eiami dialogo, tarpusavio supratimo ir kompromiso b\u016bdu.<\/p>\n\n\n\n

B\u016btent \u010dia atsiskleid\u017eia mediacijos reik\u0161m\u0117. Tai n\u0117ra vien alternatyva \u012fprastam teismo procesui. Mediacij\u0105 galima vertinti ir kaip kitokio santykio tarp \u017emogaus ir valstyb\u0117s i\u0161rai\u0161k\u0105 \u2013 galimyb\u0119 ne tik i\u0161spr\u0119sti konkret\u0173 nesutarim\u0105, bet ir stiprinti pasitik\u0117jim\u0105 vie\u0161uoju administravimu.<\/p>\n\n\n\n

Kai gin\u010das n\u0117ra vien teis\u0117s klausimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Administraciniai gin\u010dai da\u017enai kyla d\u0117l konkre\u010di\u0173 institucij\u0173 sprendim\u0173: atsisakymo suteikti leidim\u0105, skirti param\u0105, priimti pra\u0161ym\u0105 ar pripa\u017einti tam tikr\u0105 teis\u0119. Teisiniu po\u017ei\u016briu pagrindinis klausimas tokiose bylose paprastai yra tai, ar institucija veik\u0117 teis\u0117tai.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau u\u017e kiekvieno tokio gin\u010do slypi ir praktin\u0117 \u017emogaus situacija. Jam svarbu ne vien tai, ar priimtas sprendimas atitinka teis\u0117s akt\u0173 reikalavimus, bet ir tai, kaip greitai bus i\u0161spr\u0119sta problema, ar jis gal\u0117s t\u0119sti suplanuot\u0105 veikl\u0105, ar patirs papildom\u0173 i\u0161laid\u0173 ir ar apskritai bus i\u0161girstas.<\/p>\n\n\n\n

Teismo procesas pirmiausia skirtas teisiniam gin\u010do \u012fvertinimui. Tuo tarpu mediacija suteikia galimyb\u0119 pa\u017evelgti pla\u010diau \u2013 i\u0161siai\u0161kinti tikruosius \u0161ali\u0173 interesus, nesutarimo prie\u017eastis ir ie\u0161koti abiem pus\u0117ms priimtino, teis\u0117to sprendimo.<\/p>\n\n\n\n

Pavyzd\u017eiui, \u017emogui gin\u010dijant institucijos sprendim\u0105, jo tikslas neb\u016btinai yra pasiekti formal\u0173 to sprendimo panaikinim\u0105. Kartais jam svarbiausia gauti ai\u0161k\u0173 paai\u0161kinim\u0105, sulaukti pakartotinio pra\u0161ymo \u012fvertinimo arba rasti kit\u0105 teis\u0117s akt\u0173 leid\u017eiam\u0105 b\u016bd\u0105 problemai i\u0161spr\u0119sti. Tokiais atvejais dialogas gali b\u016bti naudingesnis u\u017e ilg\u0105 teisin\u012f gin\u010d\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ar valstyb\u0117s institucija gali ie\u0161koti kompromiso?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Viena esmini\u0173 administracini\u0173 gin\u010d\u0173 mediacijos ypatybi\u0173 yra ta, kad gin\u010do \u0161alys n\u0117ra visi\u0161kai lygiavert\u0117je pad\u0117tyje. Vienoje pus\u0117je da\u017enai yra \u017emogus ar verslo subjektas, kitoje \u2013 vie\u0161ojo administravimo institucija, turinti \u012fstatym\u0173 suteiktus \u012fgaliojimus. Kitaip nei privat\u016bs asmenys, kurie paprastai gali laisvai susitarti d\u0117l savo teisi\u0173 ir pareig\u0173, valstyb\u0117s institucijos privalo veikti tik pagal joms suteikt\u0105 kompetencij\u0105. Jos negali sudaryti bet kokio kompromiso vien tod\u0117l, kad jis b\u016bt\u0173 patogus ar priimtinas abiem \u0161alims. Tai svarbi riba, kurios mediacija negali per\u017eengti.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatymasnumato galimyb\u0119 gin\u010do \u0161alims sudaryti taikos sutart\u012f, ta\u010diau kartu nustato ir atvejus, kai tokia sutartis negalima. Pavyzd\u017eiui, taikos sutartimi negali b\u016bti i\u0161spr\u0119sti gin\u010dai d\u0117l normini\u0173 administracini\u0173 akt\u0173 teis\u0117tumo. Tam tikri apribojimai taikomi ir rinkim\u0173 bei referendum\u0173 srityje, taip pat kitoms \u012fstatyme nurodytoms byl\u0173 kategorijoms. \u0160ie apribojimai n\u0117ra atsitiktiniai. Jie skirti u\u017etikrinti, kad susitarimu neb\u016bt\u0173 pa\u017eeistas vie\u0161asis interesas, imperatyvios teis\u0117s normos ar kit\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto b\u016btina skirti du dalykus: institucijos pareig\u0105 laikytis \u012fstatymo ir jos galimyb\u0119 ie\u0161koti teis\u0117t\u0173 b\u016bd\u0173 gin\u010dui i\u0161spr\u0119sti. Vie\u0161ojo administravimo institucija netur\u0117t\u0173 suvokti kiekvieno gin\u010do kaip kovos, kurioje b\u016btina bet kokia kaina apginti anks\u010diau priimt\u0105 sprendim\u0105. Institucijos tikslas tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017etikrinti teis\u0117t\u0105, pagr\u012fst\u0105 ir \u017emogaus teises gerbiant\u012f administravim\u0105 bei atkurti teisin\u0119 taik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Teis\u0117ja Rasa Ragulskyt\u0117-Markovien\u0117<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Kod\u0117l mediacija vis dar n\u0117ra savaime suprantamas pasirinkimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vien teisin\u0117s galimyb\u0117s susitarti nepakanka, kad susitarimai tapt\u0173 \u012fprasta gin\u010d\u0173 sprendimo praktika. Administraciniuose gin\u010duose i\u0161lieka kelios reik\u0161mingos kli\u016btys.<\/p>\n\n\n\n

Pirmiausia \u2013 pa\u010di\u0173 vie\u0161ojo administravimo institucij\u0173 pasirengimas. Ne visuomet ai\u0161ku, kuris institucijos atstovas turi \u012fgaliojimus der\u0117tis, kokiose ribose jis gali si\u016blyti kompromis\u0105 ir kas tur\u0117t\u0173 prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e galutin\u012f susitarim\u0105. \u0160is neapibr\u0117\u017etumas gali skatinti atsargum\u0105. Institucijos atstovui kartais atrodo saugiau sulaukti teismo sprendimo, negu pa\u010diam dalyvauti ie\u0161kant kompromiso. Taip atsakomyb\u0117 u\u017e problemos i\u0161sprendim\u0105 fakti\u0161kai perkeliama teismui.<\/p>\n\n\n\n

Kitas svarbus klausimas \u2013 galimyb\u0117 baigti gin\u010d\u0105 taikos sutartimi ir tokios sutarties patvirtinimo proced\u016bra. Susitarimas turi b\u016bti ne tik priimtinas \u0161alims, bet ir teisi\u0161kai tinkamai \u012fformintas. Jeigu jo sudarymo bei patvirtinimo tvarka sud\u0117tinga ar nepakankamai ai\u0161ki, tai gali ma\u017einti \u0161ali\u0173 motyvacij\u0105 rinktis taik\u0173 gin\u010do sprendim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Galiausiai reik\u0161m\u0117s turi ir po\u017ei\u016bris \u012f pa\u010di\u0105 mediacij\u0105. Visuomen\u0117je kompromisas kartais suprantamas kaip nuolaida, o valstyb\u0117s institucij\u0173 veikloje \u2013 net kaip silpnumo ar ankstesn\u0117s klaidos pripa\u017einimas.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau geb\u0117jimas per\u017ei\u016br\u0117ti savo pozicij\u0105, \u012fsiklausyti \u012f argumentus ir ie\u0161koti teis\u0117to susitarimo veikiau rodo institucijos brand\u0105, o ne jos silpnum\u0105. Tai taip pat pagarbos kitiems \u017eenklas, kai prisiimama atsakomyb\u0117 u\u017e savo priimtus sprendimus, neperkeliant \u0161ios na\u0161tos kitiems.<\/p>\n\n\n\n

Mediacijos vert\u0117 \u2013 ne tik sutaupytas laikas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie mediacijos privalumus, da\u017enai pirmiausia pabr\u0117\u017eiamas galimas teismo darbo kr\u016bvio ma\u017e\u0117jimas. I\u0161 ties\u0173 kiekvienas taikiai i\u0161spr\u0119stas gin\u010das gali reik\u0161ti viena byla ma\u017eiau, trumpesn\u012f proces\u0105 ir ma\u017eesnes i\u0161laidas jo dalyviams.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau b\u016bt\u0173 pernelyg siaura mediacijos naud\u0105 vertinti vien pagal tai, kiek byl\u0173 ji padeda u\u017ebaigti. Vienas svarbiausi\u0173 jos privalum\u0173 yra galimyb\u0117 pa\u010dioms \u0161alims dalyvauti, ie\u0161kant tinkamo sprendimo. Teismo procese galutin\u012f sprendim\u0105 priima teis\u0117jas, o mediacijoje \u0161alys, padedamos ne\u0161ali\u0161ko mediatoriaus, ie\u0161ko tokio rezultato, kuriam gal\u0117t\u0173 pritarti. \u0160is skirtumas svarbus ir psichologiniu, ir instituciniu po\u017ei\u016briu. \u017dmogui, kuris jau\u010diasi nei\u0161girstas ar nesuprastas valstyb\u0117s institucijos, galimyb\u0117 tiesiogiai i\u0161sakyti savo argumentus gali b\u016bti reik\u0161minga net ir tada, kai ne visi jo reikalavimai patenkinami.<\/p>\n\n\n\n

Mediacija taip pat sudaro s\u0105lygas ie\u0161koti lankstesni\u0173 sprendim\u0173, kiek tai leid\u017eia teis\u0117s aktai. Ji gali pad\u0117ti \u0161alims geriau suprasti viena kitos pozicijas, i\u0161vengti nereikalingo konflikto eskalavimo ir i\u0161saugoti konstruktyvius santykius ateityje. Svarbu ir tai, kad mediacijos metu pasiektas susitarimas gali prisid\u0117ti prie tvaresnio gin\u010do i\u0161sprendimo. Kai abi \u0161alys dalyvauja formuojant rezultat\u0105, atsiranda daugiau prielaid\u0173 j\u012f priimti kaip pagr\u012fst\u0105 ir s\u0105\u017eining\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto mediacija netur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma universaliu atsakymu \u012f kiekvien\u0105 gin\u010d\u0105. Yra byl\u0173, kuriose b\u016btinas autoritetingas teismo i\u0161ai\u0161kinimas, svarbu suformuoti teism\u0173 praktik\u0105 arba apsaugoti vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105. Tod\u0117l mediacijos pl\u0117tra neturi reik\u0161ti siekio bet kokia kaina i\u0161vengti teisminio nagrin\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n

Teisingumas \u2013 ne visuomet vien teismo sprendimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Administracin\u0117 justicija atlieka ypating\u0105 vaidmen\u012f demokratin\u0117je teisin\u0117je valstyb\u0117je. Ji u\u017etikrina, kad vie\u0161oji vald\u017eia veikt\u0173 teis\u0117tai, o \u017emogus tur\u0117t\u0173 veiksmingas galimybes ginti savo teises. Ta\u010diau veiksminga teisi\u0173 gynyba netur\u0117t\u0173 b\u016bti tapatinama vien su galimybe kreiptis \u012f teism\u0105. Ji taip pat apima valstyb\u0117s geb\u0117jim\u0105 i\u0161girsti \u017emog\u0173, laiku reaguoti \u012f kilus\u012f nesutarim\u0105 ir, kai tai \u012fmanoma, i\u0161spr\u0119sti problem\u0105 be ilgo teisminio proceso.<\/p>\n\n\n\n

Mediacija \u0161iuo po\u017ei\u016briu gali b\u016bti svarbi brandesnio vie\u0161ojo administravimo dalis. Ji primena, kad, net ir kilus teisiniam gin\u010dui, valstyb\u0117s institucija ir \u017emogus neb\u016btinai turi likti prie\u0161ingose pozicijoje. Teismas ir toliau i\u0161lieka b\u016btinas nepriklausomas teisi\u0173 gynimo garantas. Ta\u010diau ne kiekvienas konfliktas turi pasiekti stadij\u0105, kurioje vienintelis galimas atsakymas yra teismo sprendimas.<\/p>\n\n\n\n

Brand\u017eios teisin\u0117s valstyb\u0117s stipryb\u0117 pasirei\u0161kia ne tik geb\u0117jimu teisingai i\u0161spr\u0119sti gin\u010d\u0105, bet ir geb\u0117jimu sudaryti s\u0105lygas pabaigti j\u012f taikiu susitarimu \u2013u\u017etikrinant teis\u0117tum\u0105, teisingum\u0105 ir pagarb\u0105 kiekvienai gin\u010do \u0161aliai.<\/p>\n\n\n\n

Tekst\u0105 pareng\u0117<\/em> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis\u0117ja Rasa Ragulskyt\u0117-Markovien\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u012eprasta manyti, kad, kilus gin\u010dui su valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s institucija, galutin\u012f atsakym\u0105 gali pateikti tik teismas. Viena \u0161alis kreipiasi, siekdama apginti savo teises, kita gina priimto sprendimo teis\u0117tum\u0105, o teis\u0117jas, i\u0161nagrin\u0117j\u0119s argumentus, nusprend\u017eia, kuri i\u0161 j\u0173 teisi. Ta\u010diau ar kiekvienam gin\u010dui i\u0161spr\u0119sti b\u016btinas teismo sprendimas? Ar visuomet pakanka nustatyti, kas teisus, o kas klydo? \u0160ie …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":54035,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[302,438,516],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54033"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54033"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54033\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":54036,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54033\/revisions\/54036"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54035"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54033"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54033"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54033"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}