T\u0117vams nusprendus pasukti skirtingais keliais ir gyventi skirtingose valstyb\u0117se, nat\u016braliai kyla klausimas, kaip sprend\u017eiama situacija, jeigu vienas i\u0161 t\u0117v\u0173 nusprend\u017eia su vaiku i\u0161vykti gyventi \u012f u\u017esien\u012f ir kaip sprend\u017eiamas \u0161is klausimas kitam i\u0161 t\u0117v\u0173 nesutinkant?<\/p>\n\n\n\n
Vaik\u0173 teisi\u0173 ir interes\u0173 svarba bei klausimo sprendimas \u0161eimoje ir teisme<\/strong><\/p>\n\n\n\n Svarbu suprasti, kad visi su vaikais susij\u0119 klausimai ir sprendimai priimami atsi\u017evelgiant \u012f prioritetin\u0117s vaiko teisi\u0173 ir interes\u0173 apsaugos ir gynimo princip\u0105. Taigi, pirmiausia atsi\u017evelgiama \u012f tai, kas geriausia vaikui<\/a>. Vaikas turi teis\u0119 gyventi kartu su t\u0117vais, b\u016bti aukl\u0117jamas ir apr\u016bpinamas savo t\u0117v\u0173 \u0161eimoje<\/a>. Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas yra i\u0161ai\u0161kin\u0119s, kad, vaiko ir t\u0117v\u0173 interesams i\u0161siskyrus, pirmenyb\u0117 teikiama vaiko interesams (Sommerfeld prie\u0161 Vokietij\u0105, peticijos Nr. 31871\/9<\/a>6, 2003 m.).<\/p>\n\n\n\n Pagal Lietuvos teis\u0119, kol vaiko gyvenamoji vieta nenustatyta susitarimu ar teismo sprendimu, abu t\u0117vai klausimus d\u0117l vaiko sprend\u017eia kartu. Tai taikoma ir t\u0117vams, gyvenantiems kartu, ir i\u0161siskyrusiems. D\u0117l vaiko i\u0161vykimo nuolat gyventi \u012f u\u017esien\u012f t\u0117vai taip pat sprend\u017eia kartu, bendru sutarimu. T\u0117vams nesutarus, pirmiausia privaloma kreiptis \u012f mediatori\u0173, o tik tada nesusitarus gin\u010d\u0105 sprend\u017eia teismas.<\/p>\n\n\n\n Lietuvoje taikomas Europos S\u0105jungos Tarybos 2019 m. bir\u017eelio 25 d. Reglamentas (ES) 2019\/1111 <\/a>taip pat nustato, kad, t\u0117vams nesutariant d\u0117l vaiko perk\u0117limo gyventi \u012f kit\u0105 valstyb\u0119, sprendim\u0105 priima vaiko \u012fprastin\u0117s gyvenamosios vietos valstyb\u0117s teismai. Reglamentas n\u0117ra specialiai skirtas t\u0117v\u0173 gin\u010dams d\u0117l vaiko perk\u0117limo. Jis nustato bendr\u0105 taisykl\u0119, kad t\u0117v\u0173 pareig\u0173 klausimus sprend\u017eia vaiko \u012fprastin\u0117s gyvenamosios vietos valstyb\u0117s teismai. Be to, jis taikomas tik tada, kai vaikas gyvena Europos S\u0105jungos valstyb\u0117je nar\u0117je, i\u0161skyrus Danij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Jeigu t\u0117vai nesutaria d\u0117l persik\u0117limo su vaiku \u012f u\u017esienio valstyb\u0119, o t\u0117vas ar motina neteis\u0117tai su vaiku i\u0161vyksta ten gyventi, kitas i\u0161 t\u0117v\u0173 turi teis\u0119 remdamasis 1980 m. spalio 25 d. Konvencijos d\u0117l tarptautinio vaik\u0173 grobimo civilini\u0173 aspekt\u0173<\/a> (toliau \u2013 Hagos konvencija) nuostatomis pareik\u0161ti pra\u0161ym\u0105 gr\u0105\u017einti iki 16 met\u0173 vaik\u0105. Nors pagrob\u0117jas gali b\u016bti bet kuris asmuo, ta\u010diau da\u017eniausiai juo tampa vienas i\u0161 vaiko t\u0117v\u0173.<\/p>\n\n\n\n Tarptautinis vaik\u0173 grobimas yra da\u017enesnis rei\u0161kinys, nei paprastai manoma. Pavyzd\u017eiui, 2024 m. pasaulyje u\u017eregistruoti 1 946 pra\u0161ymai gr\u0105\u017einti vaik\u0105 pagal Hagos konvencij\u0105. I\u0161 j\u0173 daugiau nei pus\u0117 (52,47 proc.) pateikti Europos S\u0105jungos valstyb\u0117ms nar\u0117ms<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Teis\u0117tas ar neteis\u0117tas i\u0161ve\u017eimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Svarbu atriboti dvi skirtingas situacijas: teis\u0117t\u0105 vaiko persik\u0117lim\u0105 su vienu i\u0161 t\u0117v\u0173 gyventi \u012f u\u017esienio valstyb\u0119 ir neteis\u0117t\u0105 \u2013 \u012fvykdyt\u0105 pa\u017eeid\u017eiant \u012fstatym\u0173 normas. Teis\u0117tas i\u0161ve\u017eimas gali pad\u0117ti u\u017etikrinti skland\u0173 apsigyvenim\u0105 u\u017esienyje ir s\u0117kming\u0105 integracij\u0105. Neteis\u0117tas i\u0161ve\u017eimas gali lemti vaiko gr\u0105\u017einim\u0105 \u012f t\u0105 valstyb\u0119, i\u0161 kurios buvo i\u0161ve\u017etas, ir tolesnio teismo proceso d\u0117l vaiko gyvenamosios vietos prad\u017ei\u0105.<\/p>\n\n\n\n Pagal Hagos konvencij\u0105<\/a>, vaiko i\u0161ve\u017eimas laikomas neteis\u0117tu, jei: a) pa\u017eeid\u017eiamos globos teis\u0117s pagal valstyb\u0117s, kurioje vaikas nuolat gyveno prie\u0161 pat j\u012f i\u0161ve\u017eant ar laikant, \u012fstatymus; b) jei i\u0161ve\u017eimo ar laikymo metu tomis teis\u0117mis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba b\u016bt\u0173 buv\u0119 naudojamasi, jei vaikas neb\u016bt\u0173 i\u0161ve\u017etas ar laikomas. Globos teis\u0117s, nurodytos a punkte, gali b\u016bti suteiktos pagal \u012fstatym\u0105 arba teismo ar administracin\u0117s institucijos sprendimu, arba pagal susitarim\u0105, turint\u012f teisin\u0119 gali\u0105 pagal tos valstyb\u0117s \u012fstatymus.<\/p>\n\n\n\n Paprastai tariant, vaiko i\u0161ve\u017eimas yra neteis\u0117tas, jei vienas i\u0161 t\u0117v\u0173 tai padaro be kito sutikimo, nors kitas i\u0161 t\u0117v\u0173 tur\u0117jo teis\u0119 kartu spr\u0119sti, kur vaikas gyvens. Ar jis toki\u0105 teis\u0119 tur\u0117jo, sprend\u017eiama pagal valstyb\u0117s, kurioje vaikas gyveno iki i\u0161ve\u017eimo, \u012fstatymus, teismo sprendim\u0105 ar t\u0117v\u0173 susitarim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas<\/a> yra i\u0161ai\u0161kin\u0119s, kad teis\u0119 i\u0161ve\u017eti vaik\u0105, kurio nuolatin\u0117 gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, nuolat gyventi \u012f u\u017esien\u012f turi tas i\u0161 t\u0117v\u0173, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ta\u010diau tik gav\u0119s ra\u0161ytin\u012f kito i\u0161 t\u0117v\u0173 sutikim\u0105. Jei kitas i\u0161 t\u0117v\u0173 sutikimo neduoda, gin\u010d\u0105 sprend\u017eia teismas<\/a>. Taigi, negavus sutikimo d\u0117l vaiko i\u0161ve\u017eimo, vaikas teis\u0117tai i\u0161ve\u017eamas gali b\u016bti tik su teismo leidimu. Leidimo ar sutikimo nereikia gauti, pavyzd\u017eiui, jeigu kito i\u0161 t\u0117v\u0173 vald\u017eia vaikui neterminuotai apribota teismo sprendimu.<\/p>\n\n\n\n Norintis su vaiku i\u0161vykti t\u0117vas ar motina turi pareig\u0105 \u012frodyti teismui, kad i\u0161vykimas geriausiai atitinka vaiko interesus ir i\u0161 esm\u0117s nepa\u017eeid\u017eia kito i\u0161 t\u0117v\u0173 teisi\u0173. Teismas vertina, ar persik\u0117limas yra b\u016btinas vaikui, ar nepa\u017eeis jo teis\u0117s i\u0161laikyti ry\u0161\u012f su atskirai gyvenan\u010diu t\u0117vu ar motina.<\/p>\n\n\n\n Atsakant \u012f \u0161iuos klausimus vertinama daugelis aplinkybi\u0173. Pavyzd\u017eiui, Klaip\u0117doje nagrin\u0117toje byloje<\/a> motina pra\u0161\u0117 leisti be t\u0117vo sutikimo i\u0161sive\u017eti s\u016bn\u0173 gyventi \u012f Talin\u0105, kur jos sugyventinis gavo geriau apmokam\u0105 darb\u0105. Teismas leido motinai i\u0161sive\u017eti vaik\u0105 be t\u0117vo sutikimo gyventi \u012f Estij\u0105. Teismas atsi\u017evelg\u0117 \u012f tai, kad vaikas beveik \u0161e\u0161erius metus nepertraukiamai gyveno su motina, o duomen\u0173 apie netinkam\u0105 jo prie\u017ei\u016br\u0105 nebuvo. Taline vaikas tur\u0117jo tinkamas gyvenimo s\u0105lygas, mok\u0117si tarptautin\u0117je mokykloje ir lank\u0117 b\u016brelius. Be to, pats vaikas i\u0161rei\u0161k\u0117 nor\u0105 ten gyventi. Svarbi aplinkyb\u0117, kad vaiko ry\u0161ys su t\u0117vu i\u0161liko \u2013 jie bendravo kas savait\u0119 nuotoliniu b\u016bdu, t\u0117vas susitikdavo su vaiku per atostogas.<\/p>\n\n\n\n Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas byloje Penchevi prie\u0161 Bulgarij\u0105 (peticijos Nr. 77818\/12<\/a>,<\/a> 2015 m.<\/a>) ir byloje Dimova ir Peeva prie\u0161 Bulgarij\u0105 (peticijos Nr. 20440\/11, 2017 m.<\/a>) nurod\u0117, kad teismai turi atsi\u017evelgti tiek \u012f vaiko interesus, tiek \u012f persikelian\u010dio t\u0117vo ar motinos jud\u0117jimo laisv\u0119. Teismo sprendimas turi b\u016bti priimtas tik i\u0161 esm\u0117s i\u0161analizavus vaiko situacij\u0105, \u012fvertinus jo interesus ir tolesnio bendravimo su kitu i\u0161 t\u0117v\u0173 galimybes.<\/p>\n\n\n\n Siekiant nustatyti, ar i\u0161ve\u017eimas buvo teis\u0117tas ar ne, svarbu i\u0161siai\u0161kinti, kuris i\u0161 t\u0117v\u0173 tur\u0117jo vaiko globos teises ir kur buvo nuolatin\u0117 jo gyvenamoji vieta iki i\u0161ve\u017eimo.<\/p>\n\n\n\n Globos teis\u0117s rei\u0161kia ir apima teis\u0119 r\u016bpintis vaiku, vis\u0173 pirma teis\u0119 nustatyti vaiko gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105. Pavyzd\u017eiui, Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas byloje J. McB. prie\u0161 L. E. (Nr. C-400\/10 PPU, 2010 m.<\/a>) nustat\u0117, kad Airijoje nesusituok\u0119 t\u0117vai nuo 2008 m. daugiau kaip de\u0161imt met\u0173 gyveno kartu, tur\u0117jo tris vaikus, ir t\u0117vas aktyviai dalyvavo juos auginant. 2009 m. liepos 25 d. motina su vaikais i\u0161skrido \u012f Jungtin\u0119 Karalyst\u0119 (Anglij\u0105). Teismas i\u0161ai\u0161kino, kad Airijoje nesusituok\u0119s t\u0117vas netur\u0117jo nustatyt\u0173 vaik\u0173 globos teisi\u0173, tod\u0117l motinos i\u0161vykimas su vaikais \u012f Anglij\u0105 buvo pripa\u017eintas teis\u0117tu jos laisvo jud\u0117jimo teis\u0117s \u012fgyvendinimu.<\/p>\n\n\n\n Vaiko nuolatin\u0117 gyvenamoji vieta Hagos konvencijoje n\u0117ra konkre\u010diai apibr\u0117\u017eta s\u0105voka. Ji nustatoma kiekvienu atveju atskirai, pagal faktin\u0119 vaiko gyvenimo situacij\u0105, o ne pagal deklaruot\u0105 jo adres\u0105. Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas yra nurod\u0119s, kad tai vieta, kurioje vaikas yra tam tikru laipsniu integrav\u0119sis \u012f socialin\u0119 ir \u0161eimos aplink\u0105. Vertinama, kiek laiko ir kokiomis aplinkyb\u0117mis vaikas gyvena valstyb\u0117je, ar lanko mokykl\u0105 ar dar\u017eel\u012f, koki\u0105 kalb\u0105 vartoja, ar turi ten draug\u0173, veikl\u0173 ir gimini\u0173 (2009 m. baland\u017eio 2 d. sprendimas byloje A, C-523\/07<\/a>). Ta\u010diau konkretus laikotarpis ar atskaitos ta\u0161kas n\u0117ra nustatyti. Ilgesnis gyvenimo valstyb\u0117je laikas (pavyzd\u017eiui, 5 metai) yra svarbus po\u017eymis, bet ne vienintelis.<\/p>\n\n\n\n Klasikinis vaiko neteis\u0117to i\u0161ve\u017eimo atvejis gali atrodyti, pavyzd\u017eiui, taip: teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Vaikas penkerius metus gyveno su ja Lietuvoje, lank\u0117 \u010dia dar\u017eel\u012f, o su t\u0117vu matydavosi savaitgaliais. Vien\u0105 dien\u0105 t\u0117vas, nepra\u0161\u0119s motinos sutikimo ir nesikreip\u0119s \u012f teism\u0105, slapta i\u0161ve\u017ea vaik\u0105 gyventi \u012f u\u017esien\u012f ir neatskleid\u017eia, kur jis yra. Taigi, vaikas gyveno Lietuvoje, pagal teismo sprendim\u0105 ir Lietuvos teis\u0119 motina tur\u0117jo teis\u0119 spr\u0119sti, kur vaikas gyvens, ir ja realiai naudojosi, nes vaikas gyveno su ja. T\u0117vas i\u0161ve\u017e\u0117 vaik\u0105 be jos sutikimo. Yra pagrindas konstatuoti neteis\u0117to vaiko i\u0161ve\u017eimo fakt\u0105. Be to, neteis\u0117tu gal\u0117t\u0173 b\u016bti pripa\u017eintas ir vaiko negr\u0105\u017einimas motinai po suderint\u0173 atostog\u0173 u\u017esienyje, kai motina sutiko tik su laikina t\u0117vo ir vaiko kelione.<\/p>\n\n\n\n Taigi, siekiant nustatyti, ar vaiko i\u0161ve\u017eimas gyventi \u012f u\u017esien\u012f buvo teis\u0117tas ar ne, atsi\u017evelgiama \u012f konkre\u010di\u0105 situacij\u0105, kuris i\u0161 t\u0117v\u0173 tur\u0117jo vaiko globos teises, kur buvo nuolatin\u0117 jo gyvenamoji vieta iki i\u0161ve\u017eimo ir ar tai padaryta be kito i\u0161 t\u0117v\u0173 sutikimo.<\/p>\n\n\n\n K\u0105 daryti, jeigu vaikas i\u0161ve\u017etas gyventi \u012f u\u017esien\u012f neteis\u0117tai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Asmuo, kurio globos teis\u0117s pa\u017eeistos, gali kreiptis \u012f vaiko gyvenamosios vietos valstyb\u0117s arba bet kurios kitos Hagos konvencijos \u0161alies centrin\u0119 \u012fstaig\u0105, kuri inicijuoja proces\u0105 d\u0117l vaiko gr\u0105\u017einimo. Hagos konvencija suteikia teis\u0119 sprendim\u0105 d\u0117l vaiko gr\u0105\u017einimo priimti teismo ar administracinei institucijai.\u00a0Pavyzd\u017eiui, jeigu vaikas neteis\u0117tai atve\u017etas ar neteis\u0117tai laikomas Lietuvos Respublikoje, byla nagrin\u0117jama Vilniaus apygardos teisme<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Lietuvoje deleguota centrin\u0117 \u012fstaiga yra Valstyb\u0117s vaiko teisi\u0173 apsaugos ir \u012fvaikinimo tarnyba. Jeigu vaikas i\u0161 Lietuvos neteis\u0117tai i\u0161ve\u017etas \u012f u\u017esienio valstyb\u0119, prisijungusi\u0105 prie Hagos konvencijos, globos teises turintis asmuo gali u\u017epildyti ir Valstyb\u0117s vaiko teisi\u0173 apsaugos ir \u012fvaikinimo tarnybai pateikti tarnybos interneto puslapyje esan\u010di\u0105 pra\u0161ymo form\u0105<\/a>. Tarnyba, esant pagrindui, inicijuoja vaiko gr\u0105\u017einimo proced\u016br\u0105, bendradarbiauja su kit\u0173 valstybi\u0173 centrin\u0117mis \u012fstaigomis.<\/p>\n\n\n\n