Kaip prieita prie dabartin\u0117s situacijos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Dabartinio konflikto ne\u012fmanoma visi\u0161kai atsieti nuo 2015 m. prasid\u0117jusios Lenkijos konstitucin\u0117s kriz\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Kriz\u0117 prasid\u0117jo nuo gin\u010do d\u0117l Konstitucinio Tribunolo sud\u0117ties. 2015 m. kadencij\u0105 baigiantis Seimas i\u0161rinko penkis KT teis\u0117jus, nors tuo metu buvo atsilaisvinusios tik trys vietos, o dar dviej\u0173 teis\u0117j\u0173 kadencijos tur\u0117jo baigtis jau po naujojo Seimo i\u0161rinkimo. Naujos kadencijos Seimas i\u0161rinko kitus penkis teis\u0117jus, o Prezidentas atsisak\u0117 priimti b\u016btent t\u0173 trij\u0173 teis\u0117tai anks\u010diau i\u0161rinkt\u0173 teis\u0117j\u0173<\/strong> priesaikas, motyvuodamas tuo, kad visos vietos KT jau u\u017eimtos. Trys i\u0161 penki\u0173 naujojo Seimo i\u0161rinkt\u0173 teis\u0117j\u0173\u00a0 teis\u0117s doktrinoje prad\u0117ti vadinti \u201eteis\u0117jais dubleriais\u201c, nes jie buvo i\u0161rinkti \u012f vietas, kurias ankstesn\u0117s kadencijos Seimas jau buvo teis\u0117tai u\u017epild\u0119s.[3]<\/a><\/p>\n\n\n\n 2017 m. teismin\u0117s vald\u017eios kriz\u0117 i\u0161sipl\u0117t\u0117 ir \u012f kitas institucijas. Pakeitus Nacionalin\u0117s teism\u0173 tarybos (lenk. Krajowa Rada S\u0105downictwa<\/em>, KRS) sudarymo tvark\u0105, 15 jos nari\u0173 teis\u0117j\u0173 rinkimas buvo perduotas Seimui[1]<\/a>. KRS nepriklausomumas tapo vienu pagrindini\u0173 gin\u010d\u0173 tiek Lenkijos vidaus teis\u0117je, tiek Europos teism\u0173 jurisprudencijoje[2]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n 2023 m. pasikeitus parlamentinei daugumai, vald\u017ei\u0105 per\u0117m\u0117 Pilietin\u0117 koalicija ir jos partneriai, pakeit\u0119 iki tol vald\u017eiusi\u0105 partij\u0105 \u201eTeis\u0117 ir teisingumas\u201c (PiS). Naujoji dauguma prad\u0117jo proces\u0105, kur\u012f apib\u016bdina kaip teisin\u0117s valstyb\u0117s atk\u016brim\u0105: buvo siekiama pertvarkyti Konstitucin\u012f Tribunol\u0105, pakeisti Nacionalin\u0117s teism\u0173 tarybos sudarymo tvark\u0105 ir spr\u0119sti po 2017 m. paskirt\u0173 teis\u0117j\u0173 statuso klausimus. Ta\u010diau dalis \u0161i\u0173 reform\u0173 \u012fstrigo d\u0117l nesutarim\u0173 su Respublikos Prezidentu, kuris atsisak\u0117 pasira\u0161yti kai kuriuos \u012fstatymus arba kreip\u0117si \u012f Konstitucin\u012f Tribunol\u0105 d\u0117l j\u0173 konstitucingumo, taip galimai vilkindamas proces\u0105.<\/p>\n\n\n\n Nauji KT teis\u0117jai \u2013 naujos problemos<\/strong><\/p>\n\n\n\n 2026 m. Seimas tur\u0117jo i\u0161rinkti \u0161e\u0161is naujus KT teis\u0117jus, nes buvo pasibaigusios \u0161e\u0161i\u0173 ankstesni\u0173 teis\u0117j\u0173 kadencijos. Prezidentas Karolis Nawrockis 2026 m. baland\u017eio 1 d. priesaik\u0105 pri\u0117m\u0117 tik i\u0161 dviej\u0173 i\u0161rinkt\u0173j\u0173 teis\u0117j\u0173, nes jo manymu, buvo atsiradusios tik dvi naujos laisvos vietos KT, o ne \u0161e\u0161ios. <\/strong>Seimo pozicija buvo tokia, kad Prezidentas pagal \u012fstatym\u0105 turi pareig\u0105 priimti Seimo i\u0161rinkto KT teis\u0117jo priesaik\u0105 ir negali savaranki\u0161kai kvestionuoti Seimo atlikto pasirinkimo. Kadangi likusi\u0173 keturi\u0173 teis\u0117j\u0173 Prezidentas prisiekti nepakviet\u0117, jie patys inicijavo priesaikos davim\u0105 Seime. 2026 m. baland\u017eio 9 d. Seime buvo surengta ceremonija, kurioje i\u0161rinktieji teis\u0117jai perskait\u0117 ir pasira\u0161\u0117 priesaikos tekst\u0105 dalyvaujant Seimo ir Senato vadovams bei buvusiems KT pirmininkams. Notaro patvirtintas priesaikos aktas[3]<\/a> buvo perduotas Prezidentui. Ta\u010diau Prezidentas tokios priesaikos nepripa\u017eino. Jo pozicija buvo prie\u0161inga: priesaika turi b\u016bti duodama asmeni\u0161kai Respublikos Prezidento akivaizdoje<\/strong>, tod\u0117l, anot jo, baland\u017eio 9 d. Seime atlikti veiksmai teisini\u0173 padarini\u0173 nesuk\u0117l\u0117. D\u0117l \u0161io gin\u010do Prezidentas v\u0117liau kreip\u0117si \u012f KT, pra\u0161ydamas i\u0161spr\u0119sti kompetencij\u0173 gin\u010d\u0105 tarp Prezidento ir Seimo.<\/p>\n\n\n\n V\u0117liau, pasibaigus dar vieno KT teis\u0117jo kadencijai, bir\u017eelio 11 d. Seimas i\u0161rinko nauj\u0105 teis\u0117j\u0105. Prezidentas i\u0161 karto nenustat\u0117 jo priesaikos datos, tod\u0117l i\u0161rinktas teis\u0117jas du kartus kreip\u0117si \u012f Prezident\u016br\u0105 pra\u0161ydamas sudaryti galimyb\u0119 prisiekti. Galiausiai priesaik\u0105 Prezidentui jis dav\u0117 liepos 28 d.[4]<\/a><\/p>\n\n\n\n Pasibaigus dar vieno KT teis\u0117jo kadencijai, Tribunole atsilaisvino nauja vieta, tod\u0117l 2026 m. rugs\u0117jo 4 d. Seimas i\u0161rinko dar vien\u0105 KT teis\u0117j\u0105 \u2013 Maciej\u0173 Berek\u0105. Ta\u010diau Prezidentas jo nepakviet\u0117 duoti priesaikos[5]<\/a>. Prezidentas nurod\u0117 abejojantis, ar kandidatas atitinka teis\u0117s aktuose nustatyt\u0105 profesinio sta\u017eo reikalavim\u0105 (M. Berekas buvo \u012fra\u0161ytas \u012f teis\u0117s patar\u0117j\u0173 sara\u0161\u0105 daugiau nei de\u0161imt met\u0173, ta\u010diau didel\u0119 profesin\u0117s karjeros dal\u012f M. Berekas dirbo valstyb\u0117s institucijose \u2013 Senato kanceliarijoje, Vyriausyb\u0117s teis\u0117k\u016bros centre[6]<\/a>. Atsi\u017evelgiant \u012f tai,\u00a0 Prezidentas k\u0117l\u0117 klausim\u0105, ar \u0161i veikla gali b\u016bti prilyginama faktiniam teis\u0117s patar\u0117jo profesijos vykdymui). Tod\u0117l spalio 14 d. i\u0161rinktas M. Berekas priesaik\u0105 dav\u0117 Seime, tokiu pa\u010diu b\u016bdu kaip anks\u010diau keturi kiti Seimo i\u0161rinkti teis\u0117jai.<\/p>\n\n\n\n Taigi \u0161iuo metu penki\u0173 Seimo \u012f KT i\u0161rinkt\u0173 asmen\u0173 statusas i\u0161lieka gin\u010dijamas. Teis\u0117jai laikosi pozicijos, kad priesaikos pareig\u0105 yra \u012fvykd\u0119, bet Prezidentas tokios priesaikos nepripa\u017e\u012fsta, o KT pirmininkas neleid\u017eia jiems fakti\u0161kai vykdyti teis\u0117jo funkcij\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u0160is konfliktas neb\u0117ra vien teorinis gin\u010das d\u0117l priesaikos formos. Jis tiesiogiai veikia KT sud\u0117t\u012f, galimyb\u0119 sudaryti teis\u0117j\u0173 kolegijas ir paties Tribunolo funkcionavim\u0105. Tai kelia esminius konstitucin\u0117s teis\u0117s klausimus d\u0117l KT teis\u0117jo \u012fgaliojim\u0173 atsiradimo momento<\/strong>, <\/strong>Respublikos Prezidento kompetencijos rib\u0173 ir Seimo sprendimo teisin\u0117s galios. Nuo \u0161i\u0173 klausim\u0173 i\u0161sprendimo tiesiogiai priklauso ir KT sud\u0117ties teis\u0117tumas bei jo priimam\u0173 sprendim\u0173 legitimumas.<\/p>\n\n\n\n K\u0105 rei\u0161kia teis\u0117jo priesaika \u201ePrezidentui\u201c?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vienas svarbiausi\u0173 teisini\u0173 klausim\u0173 \u0161iame gin\u010de \u2013 koks yra Prezidento vaidmuo KT teis\u0117jo priesaikos procese. Lenkijos Konstitucija nustato, kad KT teis\u0117jus devyneri\u0173 met\u0173 kadencijai renka Seimas, o \u012estatymo d\u0117l Konstitucinio Tribunolo teis\u0117j\u0173 statuso 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Seimo i\u0161rinktas teis\u0117jas duoda priesaik\u0105 Respublikos Prezidentui.<\/p>\n\n\n\n Gin\u010das kyla d\u0117l to, koki\u0105 teisin\u0119 reik\u0161m\u0119 turi \u0161i priesaika ir kokias kompetencijas ji suteikia Prezidentui. Viena vertus, kyla klausimas, ar Prezidentas tik priima Seimo i\u0161rinkto teis\u0117jo priesaik\u0105, ar gali pats vertinti, ar i\u0161rinktas asmuo atitinka teis\u0117s aktuose nustatytus reikalavimus. Kita vertus, gin\u010dijamasi, ar KT teis\u0117jo \u012fgaliojimai atsiranda jau Seimui j\u012f i\u0161rinkus, ar tik davus priesaik\u0105 Prezidentui. Galiausiai neai\u0161ku, ar priesaika b\u016btinai turi b\u016bti duodama asmeni\u0161kai Prezidento akivaizdoje, ar gali b\u016bti duota kitu b\u016bdu.<\/p>\n\n\n\n Taigi gin\u010do esm\u0117 \u2013 ar Prezidento vaidmuo \u0161iame procese yra formalus, ar jis gali savaranki\u0161kai daryti \u012ftak\u0105 tam, kada Seimo i\u0161rinktas asmuo \u012fgyja KT teis\u0117jo \u012fgaliojimus.<\/p>\n\n\n\n \u0160\u012f gin\u010d\u0105 2026 m. spal\u012f \u012fvertino ir Venecijos komisija. Ji pabr\u0117\u017e\u0117, kad Prezidento vaidmuo Lenkijoje priimant KT teis\u0117jo priesaik\u0105 i\u0161 esm\u0117s yra ceremonin\u0117 funkcija (ang. ceremonial function<\/em>) ir nesuteikia jam teis\u0117s i\u0161 naujo vertinti Seimo teis\u0117jo i\u0161rinkimo proceso. Komisijos nuomone, Prezidentas privalo priimti Seimo i\u0161rinkto KT teis\u0117jo priesaik\u0105 be nepagr\u012fsto delsimo ir neturi teis\u0117s i\u0161 naujo vertinti Seimo atlikto pasirinkimo. Jeigu Prezidentas nepagr\u012fstai atsisako tai padaryti arba delsia, i\u0161imtiniais atvejais priesaika gali b\u016bti duodama ir jam fizi\u0161kai nedalyvaujant, jeigu ji tinkamai patvirtinama, adresuojama Prezidentui ir jam perduodama[1]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Prokurat\u016bros vykdomas tyrimas Konstitucinio Tribunolo pastate<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 konfliktas dar labiau paa\u0161tr\u0117jo. \u012e Konstitucin\u012f Tribunol\u0105 atvyko prokuroras, kuris rinko \u012frodymus d\u0117l galimai neteis\u0117to Seimo i\u0161rinkt\u0173 teis\u0117j\u0173 neprileidimo vykdyti savo funkcij\u0173.<\/p>\n\n\n\n Tyrimas prokurat\u016broje buvo prad\u0117tas po to, kai du KT teis\u0117jai, kuri\u0173 priesaikas Prezidentas buvo pri\u0117m\u0119s baland\u017eio m\u0117nes\u012f, kreip\u0117si \u012f prokurat\u016br\u0105 d\u0117l keturi\u0173 kit\u0173 t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 Seimo i\u0161rinkt\u0173 koleg\u0173 neprileidimo vykdyti teis\u0117jo funkcij\u0173. Prokurat\u016bra \u0161iuo metu tiria, ar KT vadovyb\u0117s ir administracijos veiksmai \u2013 neleidimas \u0161iems teis\u0117jams vykdyti pareig\u0173 ir j\u0173 galimyb\u0117s patekti \u012f Tribunolo pastat\u0105 ribojimas \u2013 gal\u0117jo pa\u017eeisti j\u0173 teises ir vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105, susijus\u012f su tinkamu teismin\u0117s vald\u017eios funkcionavimu[2]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n \u0160i situacija rodo, kad gin\u010das d\u0117l KT teis\u0117j\u0173 statuso jau neb\u0117ra vien konstitucinis ar politinis gin\u010das \u2013 jis \u012fgijo ir baud\u017eiamojo proceso aspekt\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kriz\u0117, kurios ne\u012fmanoma i\u0161spr\u0119sti vienu sprendimu<\/strong><\/p>\n\n\n\n Dabartin\u0117 Lenkijos konstitucin\u0117 kriz\u0117 apima kelis tarpusavyje susijusius klausimus: KT teis\u0117j\u0173 status\u0105, Respublikos Prezidento kompetencijos ribas, KT pirmininko veiksm\u0173 teis\u0117tum\u0105 ir platesn\u012f valstyb\u0117s institucij\u0173 tarpusavio pasitik\u0117jim\u0105. \u0160i situacija rodo, kad gin\u010das vyksta jau ne tik d\u0117l konkre\u010di\u0173 sprendim\u0173 turinio, bet ir d\u0117l to, kas turi teis\u0119 juos priimti.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l pagrindinis klausimas \u0161iandien yra ne vien tai, kaip bus i\u0161spr\u0119stas gin\u010das d\u0117l KT teis\u0117j\u0173 priesaikos. Kur kas svarbiau, ar Lenkijos konstitucin\u0117 sistema sugeb\u0117s suformuoti tok\u012f teisin\u012f sprendim\u0105, kur\u012f pripa\u017eint\u0173 visos auk\u0161\u010diausios valstyb\u0117s institucijos. Kol kas tokio stabilaus sprendimo n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n Kol kas lieka neai\u0161ku, kada Seimo i\u0161rinktas asmuo \u012fgyja KT teis\u0117jo \u012fgaliojimus ir kokios yra Prezidento kompetencijos \u0161iame procese, i\u0161lieka ir abejon\u0117s d\u0117l pa\u010dios KT sud\u0117ties teis\u0117tumo. Tai galiausiai palie\u010dia ne tik institucij\u0173 santykius, bet ir pilie\u010dio teis\u0119 \u012f nepriklausom\u0105, ne\u0161ali\u0161k\u0105 ir pagal \u012fstatym\u0105 sudaryt\u0105 teism\u0105. B\u016btent teisinio tikrumo ir teis\u0117s \u012f teism\u0105 u\u017etikrinimas \u0161iandien yra viena svarbiausi\u0173 u\u017esit\u0119susios Lenkijos teismin\u0117s vald\u017eios kriz\u0117s problem\u0173.<\/p>\n\n\n\n Vilnius universiteto Teis\u0117s fakulteto doc. dr. Agn\u0117 Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117 ir <\/em>Lodz\u0117s universiteto Teis\u0117s fakulteto prof. dr hab. <\/em>Krzysztof Skotnicki<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Pla\u010diau \u017er. European Commission for Democracy through Law (Venice Commission), Poland \u2013 Opinion on the Powers of the President in the Context of the Oath-Taking of the Judges of the Constitutional Tribunal and of Other Judicial Appointments<\/em>, CDL-AD(2026)031, Opinion No. 1294\/2026, adopted at the 148th Plenary Session, Venice, 9\u201310 October 2026, Strasbourg, 13 October 2026, https:\/\/rm.coe.int\/poland-opinion-on-the-powers-of-the-president-in-the-context-of-the-oa\/48802e450a<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> \u201eProkurator z policj\u0105 w Trybunale Konstytucyjnym. \u015awi\u0119czkowski wyda\u0142 dokumenty\u201c, Rzeczpospolita<\/em>, 2026 m. spalio 16 d., https:\/\/www.rp.pl\/sady-i-trybunaly\/art45346391-prokurator-z-policja-w-trybunale-konstytucyjnym-swieczkowski-wydal-dokumenty<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Pla\u010diau: K. Skotnicki, \u201eProblem konstytucyjno\u015bci sk\u0142adu obecnej Krajowej Rady S\u0105downictwa w Polsce\u201c, Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica<\/em>, 2020, Nr. 93, p. 61\u201374<\/strong>.<\/strong><\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> Pla\u010diau: R. Balicki, A. Ju\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117-Vilien\u0117, \u201eTeisingumo vykdymo i\u0161\u0161\u016bkiai Lenkijos Respublikoje: teismo nepriklausomumo principo \u012fgyvendinimo problemos\u201c, Teis\u0117<\/em>, 2021, t. 118, p. 73\u201389, DOI: 10.15388\/Teise.2021.118.5.<\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> Notaro dalyvavimas buvo reikalingas tam, kad b\u016bt\u0173 oficialiai patvirtintas pats priesaikos atlikimo faktas ir pasira\u0161ytas dokumentas.<\/strong> Kadangi Prezidentas nedalyvavo ceremonijoje, Seime pasirinkta proced\u016bra tur\u0117jo kuo ai\u0161kiau u\u017efiksuoti, kad i\u0161rinkti teis\u0117jai perskait\u0117 ir pasira\u0161\u0117 priesaikos tekst\u0105. Pla\u010diau: Lenkijos Respublikos Seimas, 2026 m. baland\u017eio 9 d. prane\u0161imas apie Konstitucinio Tribunolo teis\u0117j\u0173 priesaik\u0105. Prieiga internete: https:\/\/www.sejm.gov.pl\/sejm10.nsf\/komunikat.xsp?documentId=6B3DF195E108B7FFC1258DD400430C99<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Prezident\u016bra pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161io teis\u0117jo situacija skyr\u0117si nuo keturi\u0173 kit\u0173 teis\u0117j\u0173, kuri\u0173 priesaik\u0173 Prezidentas nepri\u0117m\u0117, nes jis buvo i\u0161rinktas \u012f konkre\u010di\u0105 KT teis\u0117jo viet\u0105, kurios ankstesnio teis\u0117jo kadencija jau buvo pasibaigusi. P. Koz\u0142owski, \u201ePrezydent zwleka z zaprzysi\u0119\u017ceniem nowego s\u0119dziego TK. Prof. Patyra wykona\u0142 kolejny ruch\u201c, Radio ZET<\/em>, 2026 m. liepos 3 d. https:\/\/wiadomosci.radiozet.pl\/polska\/prezydent-zwleka-z-zaprzysiezeniem-nowego-sedziego-tk-prof-patyra-wykonal-kolejny-ruch<\/a>?.<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarija, \u201eSzef KPRP: Prezydent b\u0119dzie szed\u0142 \u015bcie\u017ck\u0105 konstytucji\u201c, 2026 m. rugs\u0117jo 7 d. Prieiga internete: https:\/\/www.prezydent.pl\/kancelaria\/aktywnosc-ministrow\/szef-kprp-prezydent-bedzie-szedl-sciezka-konstytucji%2C125939<\/a><\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> Kancelaria Prezesa Rady Ministr\u00f3w, Maciej Berek<\/em>, Gov.pl, https:\/\/www.gov.pl\/web\/primeminister\/maciej-berek2<\/a> .<\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> J. Skoumal, \u201eProtest przed Trybuna\u0142em Konstytucyjnym po sejmowym \u015blubowaniu Macieja Berka\u201c, Rzeczpospolita<\/em>, 2026 m. spalio 14 d., https:\/\/www.rp.pl\/sady-i-trybunaly\/art45331561-protest-przed-trybunalem-konstytucyjnym-po-sejmowym-slubowaniu-macieja-berka<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> J. Skoumal, \u201eTrwa manifestacja pod Trybuna\u0142em Konstytucyjnym. Relacja spod TK\u201c, Rzeczpospolita<\/em>, 2026 m. spalio 17 d., https:\/\/www.rp.pl\/sady-i-trybunaly\/art45351471-trwa-manifestacja-pod-trybunalem-konstytucyjnym-relacja-spod-tk<\/a>.<\/p>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/Picture1.png\")
<\/figure><\/div>\n\n\n\n![\"\"](\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/Picture2.png\")
<\/figure><\/div>\n\n\n\n
\n\n\n\n
\n\n\n\n
\n\n\n\n