Teismai vie\u0161ojoje erdv\u0117je da\u017eniausiai minimi d\u0117l juose nagrin\u0117jam\u0173 byl\u0173, priimam\u0173 sprendim\u0173 ar visuomen\u0117je rezonans\u0105 kelian\u010di\u0173 teisini\u0173 klausim\u0173. Vis d\u0117lto tai, kas vyksta teism\u0173 viduje, kaip formuojasi profesin\u0117 kult\u016bra, priimami instituciniai sprendimai ir ugdoma lyderyst\u0117, kur kas ma\u017eiau matoma.<\/p>\n\n\n\n
\u0160\u012fkart \u2013 interviu su Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininke dr. Danguole Bubliene ne apie konkre\u010dias bylas ar teism\u0173 sprendimus, o apie neda\u017enai aptariam\u0105 teismin\u0119 lyderyst\u0119. <\/p>\n\n\n\n
Kai kalbame apie lyderyst\u0119, da\u017eniausiai \u012fsivaizduojame \u017emog\u0173, kuris geba \u012fkv\u0117pti, telkti ir nukreipti \u017emones bendram tikslui. Ta\u010diau k\u0105 rei\u0161kia lyderyst\u0117 teism\u0173 bendruomen\u0117je?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u017dodynai s\u0105vok\u0105 \u201elyderyst\u0117\u201c apibr\u0117\u017eia kaip geb\u0117jim\u0105 motyvuoti, vesti ir \u012fkv\u0117pti kitus siekti bendr\u0173 tiksl\u0173 pasitelkiant \u012ftak\u0105, o ne priver\u010diant. Dabar vis da\u017eniau girdime apie lyderyst\u0119 teism\u0173 bendruomen\u0117je, kuri apima ir teis\u0117j\u0173 lyderyst\u0119, ir teism\u0173 lyderyst\u0119 (angl. \u201ejudicial leadership\u201c<\/em>), toliau kalb\u0117dama \u0161\u012f termin\u0105 ir vartosiu.<\/p>\n\n\n\n Tiesa, reikia pripa\u017einti, kad teismin\u0117 lyderyst\u0117 retai kada buvo savaranki\u0161ka studij\u0173 ar tyrim\u0173 sritis, tod\u0117l apie j\u0105, kaip sak\u0117 Naujosios Zelandijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0117 Dame Helen Winkelmann, da\u017eniau kalbama atsiminim\u0173 nei mokslini\u0173 tyrim\u0173 forma. Bet mokslini\u0173 \u0161ios srities tyrim\u0173 tikrai buvo, ir jie patvirtina, kad teismo lyderio vaidmuo neb\u016btinai rei\u0161kia vien\u0105 konkret\u0173 elgesio model\u012f, tod\u0117l i\u0161skiria skirtingas teismin\u0117s lyderyst\u0117s formas.<\/p>\n\n\n\n Pirmiausia tradici\u0161kai galime kalb\u0117ti apie administracin\u0119 (formali\u0105j\u0105) lyderyst\u0119 \u2013 teismo vadovo lyderyst\u0119, kuri pasirei\u0161kia geb\u0117jimu telkti kolegas, prisiimti atsakomyb\u0119 ne tik u\u017e teismo kaip institucijos veikim\u0105, bet ir visos teism\u0173 sistemos funkcionavim\u0105, inicijuoti poky\u010dius, pad\u0117ti spr\u0119sti sud\u0117tingus organizacinius klausimus. Tai \u2013 lyderyst\u0117, kuri da\u017eniausiai susijusi su tuo, kaip veikia pats teismas kaip institucija. \u0160ios lyderyst\u0117s \u012fgyvendinimo ribas lemia konstitucin\u0117 teism\u0173 paskirtis, teism\u0173 kaip vienos i\u0161 valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 veikimo ypatumai, \u012fstatymu apibr\u0117\u017eti teism\u0173 vadov\u0173 \u012fgalinimai. Teism\u0173 lyderi\u0173 galimyb\u0117s daryti sprendimus yra stipriai i\u0161 esm\u0117s nulemtos teism\u0173 finansavimo, kuris, kaip \u017einome, skiriamas kit\u0173 dviej\u0173 vald\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n Ypa\u010d svarbi yra jurisprudencin\u0117, arba intelektin\u0117, lyderyst\u0117. Nors apie j\u0105 ma\u017eiausiai kalbama, ji labiausiai atspindi teis\u0117jo veikl\u0105. \u0160i lyderyst\u0117 pirmiausia atsiskleid\u017eia per teis\u0117jo sprendimus, j\u0173 argumentacij\u0105, geb\u0117jim\u0105 pasi\u016blyti \u012ftikinam\u0105 teisin\u012f sprendim\u0105, formuoti nuosekli\u0105 jurisprudencij\u0105, o kartais \u2013 ir i\u0161kelti nauj\u0105 teis\u0117s raidos krypt\u012f. Tokia lyderyst\u0117 siejasi su teis\u0117jo asmenybe, jo vertybiniu profesiniu autoritetu koleg\u0173 akyse, intelektiniais ir \u012ftikin\u0117jimo geb\u0117jimais.<\/p>\n\n\n\n Yra i\u0161skiriama ir dar viena lyderyst\u0117s sritis \u2013 santykis su profesine teisinink\u0173 bendruomene ir pla\u010di\u0105ja visuomene. Teis\u0117jai atstovauja teismui profesin\u0117je erdv\u0117je, dalyvauja akademin\u0117se diskusijose ir teis\u0117j\u0173 bendruomen\u0117s veikloje, palaiko tarptautinius ry\u0161ius, kalb\u0117dami visuomenei apie teisingumo vykdym\u0105. Tai \u2013 labai svarbi lyderyst\u0117s kryptis, nes b\u016btent tiesiogiai komunikuojant su visuomene pa\u010diais \u012fvairiausiais teism\u0173 veiklos klausimais formuojamas supratimas apie teism\u0105, jo vaidmen\u012f ir teisingumo sistemos principus. Taip teis\u0117jas padeda visuomenei suprasti teism\u0105, jo vaidmen\u012f ir teis\u0117s sistem\u0105, kuria teismo, kaip institucijos, tarptautin\u012f autoritet\u0105.<\/p>\n\n\n\n I\u0161skiriama ir socialin\u0117 lyderyst\u0117 \u2013 lyderyst\u0117 teismo viduje, santykiuose su teismo personalu. Man atrodo, kad stipriam teismui reikia vis\u0173 \u0161i\u0173 lyderyst\u0117s form\u0173. Vienas teis\u0117jas gali b\u016bti ypa\u010d svarbus institucijos organizavimui, kitas \u2013 teis\u0117s raidai ir jurisprudencijai, tre\u010dias \u2013 profesiniam dialogui ir teismo ry\u0161iui su platesne bendruomene. Pritariu po\u017ei\u016briui, kad teismin\u0117 lyderyst\u0117 n\u0117ra vienas kuris geb\u0117jimas, tai \u2013 skirting\u0173 geb\u0117jim\u0173 ir veiklos sri\u010di\u0173 visuma. Tod\u0117l stipri institucija neb\u016btinai yra ta, kurioje ry\u0161kus vienos konkre\u010dios srities lyderis. Prie\u0161ingai, ji stipri tada, kai skirtingi \u017emon\u0117s skirtingais b\u016bdais prisiima atsakomyb\u0119 ne tik u\u017e institucij\u0105, bet ir u\u017e vis\u0105 teism\u0173 sistem\u0105 \u2013 jos raid\u0105 ir ateit\u012f.<\/p>\n\n\n\n Teismin\u0117 lyderyst\u0117 sietina ypa\u010d su Auk\u0161\u010diausiuoju Teismu ir jo teis\u0117jais. Auk\u0161\u010diausiojo Teismo vieta teism\u0173 sistemoje, jo paskirtis ir kompetencija, kasacin\u0117s praktikos reik\u0161m\u0117 leid\u017eia teigti, kad lyderiais tampa visi Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jai nepriklausomai nuo to, kad jie neturi vadovo (formalaus lyderio) statuso. \u0160iems teis\u0117jams neabejotinai tenka ir reprezentacijos funkcija \u2013 atstovauti ne tik Auk\u0161\u010diausiajam Teismui, bet daugeliu atvej\u0173 \u2013 ir visai teism\u0173 sistemai. Neatsitiktinai, pvz., vienas i\u0161 reikalavim\u0173, keliam\u0173 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jui, yra geb\u0117jimas atlikti teismo atstovavimo funkcij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Tradici\u0161kai i\u0161 teis\u0117jo tikim\u0117s sant\u016brumo, neutralumo, tam tikro atsiribojimo nuo vie\u0161ojo gyvenimo. Ar lyderyst\u0117 neprie\u0161tarauja \u0161iam tradiciniam teis\u0117jo vaidmens supratimui?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Teis\u0117jo lyderyst\u0119 reikia suprasti kitaip nei politin\u0119, visuomenin\u0119 ar ir netgi vadybin\u0119 lyderyst\u0119. Teis\u0117jui neb\u016btina b\u016bti matomam, charizmati\u0161kam ar siekti pasek\u0117j\u0173. Prie\u0161ingai, sant\u016brumas, neutralumas ir tam tikra distancija nuo vie\u0161ojo gyvenimo yra neatsiejami nuo teis\u0117jo vaidmens. Teis\u0117jas negali siekti visuomen\u0117s palankumo ar tapti politini\u0173 ir socialini\u0173 kov\u0173 dalyviu. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad teis\u0117jas negali ir neturi b\u016bti lyderis. Teis\u0117jo lyderyst\u0117 pirmiausia yra paremta asmeniniu pavyzd\u017eiu. Ji pasirei\u0161kia geb\u0117jimu i\u0161likti nepriklausomam, kai patiriamas spaudimas, priimti nepopuliar\u0173 sprendim\u0105, kai to reikalauja teis\u0117, prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo sprendim\u0105 ir savo elgesiu palaikyti pasitik\u0117jim\u0105 teisingumu.<\/p>\n\n\n\n Jau min\u0117jau, kad skiriamos dvi lyderyst\u0117s sampratos: \u012ftakos lyderyst\u0117 \u2013 siekis telkti \u017emones, formuoti nuomon\u0119, \u012ftikinti ir princip\u0173 lyderyst\u0117 \u2013 geb\u0117jimas laikytis vertybi\u0173 ir rodyti standart\u0105 savo sprendimais bei elgesiu. Pirmoji teis\u0117jui gali b\u016bti atsargiai \u012fgyvendinama, antroji \u2013 b\u016btina. Tod\u0117l teis\u0117jo lyderyst\u0117 da\u017enai yra gerokai tylesn\u0117, ta\u010diau ne ma\u017eiau paveiki.<\/p>\n\n\n\n Nors sant\u016brumas yra teis\u0117jo profesijai b\u016bdinga savyb\u0117, \u0161iuolaikin\u0117je visuomen\u0117je vien sant\u016brumo ne visada pakanka. Suprantama, kad teis\u0117jui saugiausia kalb\u0117ti per savo sprendimus ir tai atitinka nusistov\u0117jusi\u0105 teis\u0117j\u0173 komunikacijos tradicij\u0105. Ta\u010diau teismas turi geb\u0117ti paai\u0161kinti savo sprendimus ir savo vaidmen\u012f visuomen\u0117je ir tai turi b\u016bti daroma neprarandant neutralumo. Taigi teis\u0117jo sant\u016brumas netur\u0117t\u0173 reik\u0161ti tyl\u0117jimo, o lyderyst\u0117 \u2013 vie\u0161umo siekimo. Teis\u0117jas turi b\u016bti lyderis teis\u0117s, teisingumo ir profesin\u0117s atsakomyb\u0117s srityje. Jo autoritetas tur\u0117t\u0173 kilti ne tiek i\u0161 geb\u0117jimo \u012ftikinti kitus, o i\u0161 geb\u0117jimo i\u0161likti nepriklausomam, principingam ir teisingam net tada, kai tai n\u0117ra patogu ar populiaru. B\u016btent tokia lyderyst\u0117 ne paneigia tradicin\u012f teis\u0117jo vaidmen\u012f, o suteikia jam \u0161iuolaikin\u012f turin\u012f.<\/p>\n\n\n\n Taip, teis\u0117jo profesija reikalauja sant\u016brumo ir ne\u0161ali\u0161kumo, ta\u010diau kartu visuomenei svarbu suprasti, kaip veikia teismai, koks j\u0173 vaidmuo. Kaip rasti pusiausvyr\u0105 tarp \u0161i\u0173 dalyk\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Teis\u0117jo neutralumas n\u0117ra pareiga apskritai tyl\u0117ti. Matyt, rib\u0105 galima nusakyti taip: teis\u0117jas turi susilaikyti nuo kalb\u0117jimo, jei pasisakymas gali b\u016bti suprastas kaip i\u0161ankstin\u0117 nuomon\u0117 konkre\u010dioje byloje ar tiesiog kaip politikavimas, ta\u010diau jis netur\u0117t\u0173 tyl\u0117ti tada, kai tyl\u0117jimas gali pakenkti teisingumo sistemai.<\/p>\n\n\n\n Teis\u0117jo pareiga kalb\u0117ti gali atsirasti bent keliais atvejais. Pirma, kai kyla gr\u0117sm\u0117 teismo nepriklausomumui. Jeigu teismams daromas politinis ar kitoks spaudimas, visi\u0161ka tyla gali b\u016bti suprasta ne kaip neutralumas, o kaip abejingumas. Teis\u0117jas netur\u0117t\u0173 ginti konkretaus sprendimo ar teis\u0117jo asmeni\u0161kai, ta\u010diau institucinis teis\u0117j\u0173 balsas gali b\u016bti b\u016btinas ginant pa\u010di\u0105 teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n Antra, kai kyla gr\u0117sm\u0117 pagrindin\u0117ms teis\u0117s ir teisingumo vertyb\u0117ms. Teis\u0117jo pareiga n\u0117ra komentuoti kiekvien\u0105 visuomen\u0117s problem\u0105. Ta\u010diau teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117, teism\u0173 nepriklausomumas, \u017emogaus teis\u0117s ir teis\u0117 \u012f teising\u0105 proces\u0105 yra tokie pamatiniai dalykai, kad, esant akivaizd\u017eiam j\u0173 pa\u017eeidimui, visi\u0161kas tyl\u0117jimas negal\u0117t\u0173 b\u016bti pateisinamas.<\/p>\n\n\n\n Ir, \u017einoma, tre\u010dia, teis\u0117jas turi kalb\u0117ti ai\u0161kindamas, k\u0105 ir kod\u0117l daro teismas. Teis\u0117jas turi skirti laiko ne tik tiesioginei savo funkcijai \u2013 teisingumui vykdyti, bet ir visuomenei informuoti, suprantamai paai\u0161kindamas, kaip veikia teism\u0173 sistema, kokios atitinkamais atvejais yra asmen\u0173 teis\u0117s ir pareigos, kokie gali kilti tam tikro procesinio elgesio padariniai ir pan. Kaip min\u0117jau, teis\u0117jai pirmiausia kalba savo sprendimais. Ir tai i\u0161 ties\u0173 yra labai stipri komunikacijos forma. Teismo sprendime yra i\u0161d\u0117styti faktai, teis\u0117s normos, j\u0173 ai\u0161kinimas, fakt\u0173 kvalifikavimas ir to motyvai. Teismo sprendimas gali b\u016bti teisi\u0161kai nepriekai\u0161tingas, bet jeigu jis sura\u0161ytas specialia, sud\u0117tinga teisine kalba arba jei jo esm\u0119 vie\u0161ojoje erdv\u0117je i\u0161kreipia klaidingi ai\u0161kinimai, teismo komunikacija tampa ne pasirinkimu, o pasitik\u0117jimo teisingumu palaikymo priemone. Paai\u0161kinti yra b\u016btina. Jeigu teismas niekada nekalba apie savo vaidmen\u012f, nepriklausomum\u0105 ar teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119, vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119 gali u\u017epildyti tie, kurie teism\u0105 apibr\u0117\u017eia pagal savo interesus. Ta\u010diau teis\u0117jo kalba turi b\u016bti ne politin\u0117, ne agitacin\u0117 ir ne asmenin\u0117 \u2013 ji turi b\u016bti institucin\u0117, principinga ir paremta teise.<\/p>\n\n\n\n Vienareik\u0161mi\u0161kai neutralumas nerei\u0161kia tyl\u0117jimo. Neutralumas rei\u0161kia, kad teis\u0117jas kalba tam, kad apsaugot\u0173 teisingumo principus. O riba tarp neutralumo ir profesin\u0117s atsakomyb\u0117s prasideda b\u016btent ten, kur tyl\u0117jimas jau nesaugo teis\u0117jo ne\u0161ali\u0161kumo, bet pradeda silpninti pa\u010di\u0105 teis\u0119, teisingum\u0105 ar pasitik\u0117jim\u0105 teismu.<\/p>\n\n\n\n Teis\u0117jo nepriklausomum\u0105 \u012fprasta sieti su apsauga nuo i\u0161orinio spaudimo. Ta\u010diau ar kartais spaudimas nekyl\u0430 ir i\u0161 pa\u010dios profesin\u0117s bendruomen\u0117s? Kaip i\u0161saugoti bendruomeni\u0161kum\u0105, neapribojant teis\u0117jo laisv\u0117s m\u0105styti savaranki\u0161kai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Taip, teis\u0117jo nepriklausomum\u0105 pirmiausia siejame su apsauga nuo i\u0161orinio poveikio \u2013 politik\u0173, kit\u0173 vald\u017eios institucij\u0173 ar kit\u0173 interes\u0173 grupi\u0173. Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 teis\u0117jo nepriklausomumui gali gr\u0117sti ne tik i\u0161orinis spaudimas. Kartais pavojingas gali b\u016bti ir vidinis spaudimas \u2013 l\u016bkestis m\u0105styti, spr\u0119sti ar elgtis taip, kaip \u201e\u012fprasta\u201c teis\u0117j\u0173 bendruomen\u0117je. Tai ypa\u010d subtili problema. Ir subtili bent keliais aspektais. Pirmiausia, teis\u0117jams profesin\u0117 bendruomen\u0117 yra b\u016btina: teis\u0117jams reikia bendr\u0173 standart\u0173, etikos, tarpusavio paramos ir profesinio dialogo. Ta\u010diau ta pati bendruomen\u0117 gali tapti nepriklausomumo rizika, jeigu solidarumas pradedamas tapatinti su vienoda nuomone.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l turime kalb\u0117ti apie sveik\u0105 profesin\u0119 kult\u016br\u0105, t. y. bendruomen\u0119, kurioje galima nesutikti su kolegos teisiniu vertinimu, kelti nepatogius klausimus, pripa\u017einti savo klaid\u0105, kritikuoti teismo administravimo sprendimus, diskutuoti apie teism\u0173 veiklos tr\u016bkumus, tur\u0117ti kitoki\u0105 profesin\u0119 pozicij\u0105 ir d\u0117l to neb\u016bti laikomam \u201enelojaliu\u201c. Tokioje kult\u016broje solidarumas rei\u0161kia \u012fsipareigojim\u0105 bendroms vertyb\u0117ms, o ne vienod\u0105 m\u0105stym\u0105.<\/p>\n\n\n\n Konformizmas prasideda tada, kai profesin\u0117 kult\u016bra tampa nesveika ir vis labiau \u012fsigali taisykl\u0117s: \u201etaip \u010dia nedaroma\u201c, \u201evisi taip supranta \u0161\u012f klausim\u0105\u201c, \u201egeriau \u0161ito vie\u0161ai nekelti\u201c, \u201enereikia i\u0161siskirti\u201c, \u201ekolegos to nesupras\u201c. Ypa\u010d pavojinga, kai teis\u0117jas pradeda koreguoti savo pozicij\u0105 ne d\u0117l teis\u0117s argument\u0173, o d\u0117l to, kaip jo sprendim\u0105 \u012fvertins kolegos.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l stipri teis\u0117j\u0173 bendruomen\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne ta, kurioje visi sutaria, o ta, kurioje galima saugiai nesutikti. Labai svarbi profesin\u0117s kult\u016bros u\u017eduotis \u2013 ne panaikinti nuomoni\u0173 skirtumus, o sukurti toki\u0105 aplink\u0105, kurioje skirtinga nuomon\u0117 neb\u016bt\u0173 suvokiama kaip nelojalumas teismui.<\/p>\n\n\n\n Kita vertus, svarbi profesin\u0117s kult\u016bros dalis yra diskusij\u0173 kult\u016bra. Svarbu, kad kitokia pozicija netapt\u0173 prie\u0161taravimu d\u0117l prie\u0161taravimo ar kritika d\u0117l kritikos. Teism\u0173 aplinkoje dar didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 turi dalyki\u0161kumas ir geb\u0117jimas matyti ne tik savo pozicij\u0105, bet ir jos poveik\u012f visai institucijai, visuomenei. Lyderyst\u0117 \u010dia n\u0117ra geb\u0117jimas suburti vien\u0105 grup\u0119 prie\u0161 kit\u0105 ar kuo garsiau i\u0161reik\u0161ti nesutikim\u0105. Ji labiau pasirei\u0161kia geb\u0117jimu kelti svarbius klausimus, argumentuotai diskutuoti, \u012ftikinti kitus arba pa\u010diam b\u016bti \u012ftikintam, kai kito argumentai yra stipresni.<\/p>\n\n\n\n Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 patirtis teism\u0173 sistemoje labai gerai parod\u0117, kaip svarbu tokiose situacijose i\u0161saugoti geb\u0117jim\u0105 kalb\u0117tis ir gird\u0117ti vieniems kitus. Kai kyla sud\u0117tinga institucin\u0117 problema, nat\u016braliai atsiranda daug emocij\u0173 ir skirting\u0173 pozicij\u0173. Ta\u010diau b\u016btent tada ypa\u010d svarbu, kad diskusija neprarast\u0173 profesinio ir dalykinio pob\u016bd\u017eio, kad jos neu\u017ego\u017et\u0173 emocinis laukas ir nenoras gird\u0117ti racionali\u0173 argument\u0173 ir kad skirtingos nuomon\u0117s netapt\u0173 ilgalaikio susiprie\u0161inimo pagrindu.<\/p>\n\n\n\n Lyderyst\u0117 da\u017enai rei\u0161kia pasirengim\u0105 atsiskirti nuo daugumos ir laikytis savo pozicijos. Ta\u010diau teis\u0117jui kartu svarbus profesin\u0117s bendruomen\u0117s pasitik\u0117jimas, kolegialumas. Kaip sukurti kult\u016br\u0105, kurioje lojalumas institucijai nerei\u0161kia tyl\u0117jimo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Manau, kad \u010dia slypi vienas svarbiausi\u0173 teis\u0117j\u0173 profesin\u0117s kult\u016bros paradoks\u0173: institucijai reikia lojalumo, ta\u010diau teisingumui reikia nepriklausomo m\u0105stymo. \u0160ie dalykai neprie\u0161tarauja vienas kitam, jeigu tiksliai apibr\u0117\u017eiame, kam i\u0161 ties\u0173 esame lojal\u016bs. Lojalumas institucijai netur\u0117t\u0173 reik\u0161ti lojalumo jos nuomonei. Teis\u0117jas netur\u0117t\u0173 b\u016bti lojalus konkre\u010diai daugumos pozicijai, koleg\u0173 nuomonei ar net nusistov\u0117jusiai institucinei praktikai. Jo lojalumo objektas tur\u0117t\u0173 b\u016bti Konstitucija, teis\u0117, teisingumo principai ir pati teismo, kaip nepriklausomos institucijos, paskirtis. Tod\u0117l kartais galima b\u016bti labai lojaliam institucijai b\u016btent tada, kai jai prie\u0161tarauji. Kritikuoti institucij\u0105 d\u0117l jos neefektyvaus veikimo n\u0117ra tas pats, kas b\u016bti nelojaliam institucijai. Jeigu teis\u0117jas pastebi problem\u0105 ir j\u0105 i\u0161kelia argumentuotai, jis ne silpnina institucij\u0105 \u2013 jis gali pad\u0117ti jai i\u0161likti stipriai.<\/p>\n\n\n\n Kolegialumas n\u0117ra bendra ar vienoda nuomon\u0117. Kolegialumas tarpsta ne tada, kai visi sutaria, o tada, kai nesutarimas nesunaikina tarpusavio pasitik\u0117jimo. Profesin\u0117je kult\u016broje tur\u0117t\u0173 b\u016bti normalu pasakyti: \u201esu jumis nesutinku, bet gerbiu j\u016bs\u0173 teis\u0119 taip manyti\u201c. Tam reikia s\u0105moningai kurti kult\u016br\u0105, kurioje kritikuojami argumentai, o ne \u017emogus, kitokia nuomon\u0117 nelaikoma nelojalumu, pripa\u017e\u012fstama teis\u0117 suklysti, auk\u0161tesnes pareigas einantis ar didesn\u0119 patirt\u012f turintis teis\u0117jas n\u0117ra automati\u0161kai laikomas teisesniu, diskusija nesibaigia vien tod\u0117l, kad dauguma jau susiformavo nuomon\u0119. Be kita ko, tam tikr\u0105 diskusij\u0173 kult\u016br\u0105 suponuoja ir proceso kodeksai, pvz., Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad priimant teismo nutart\u012f kasaciniame teisme pirmas kalba ma\u017eiausi\u0105 teis\u0117jo darbo sta\u017e\u0105 kasaciniame teisme turintis teis\u0117jas, o paskutinis \u2013 teismo pos\u0117d\u017eio pirmininkas.<\/p>\n\n\n\n Institucija turi mok\u0117ti atlaikyti kritik\u0105. \u010cia tenka pripa\u017einti ir teism\u0173 vadov\u0173 bei teism\u0173 savivaldos atsakomyb\u0119. Jei institucija nori nepriklausom\u0173 teis\u0117j\u0173, ji turi toleruoti ne tik j\u0173 nepriklausomus sprendimus, bet ir nepatogius klausimus. Institucijos stiprumas matuojamas ne tuo, kiek joje ma\u017eai kritikos, o tuo, kiek kritikos ji gali i\u0161girsti neprarasdama tarpusavio pasitik\u0117jimo. Taip pat reik\u0117t\u0173 skirti vie\u0161\u0105 lojalum\u0105 nuo vidin\u0117s kritikos. Teis\u0117jas negali elgtis taip, kad jo asmeninis nesutikimas su kolegomis tapt\u0173 institucijos autoriteto griovimu. Vie\u0161as kalb\u0117jimas netur\u0117t\u0173 tapti vidinio dialogo pakaitalu, o tuo labiau netur\u0117t\u0173 b\u016bti grind\u017eiamas emocine prie\u0161prie\u0161a. Ta\u010diau tai kartu nerei\u0161kia, kad nesutikimas turi b\u016bti nutyl\u0117tas. Tod\u0117l manau, kad turime geb\u0117ti sud\u0117tingus klausimus spr\u0119sti pa\u010dioje institucijoje. Tam b\u016btinos saugios vidin\u0117s erdv\u0117s: profesin\u0117s diskusijos, kolegialus vertinimas, anonimini\u0173 pasi\u016blym\u0173 galimyb\u0117s, atviri susitikimai su teism\u0173 vadovybe, galimyb\u0117 kelti sistemines problemas nebijant neigiam\u0173 padarini\u0173.<\/p>\n\n\n\n Brandi teis\u0117j\u0173 kult\u016bra gal\u0117t\u0173 ir, manau, tur\u0117t\u0173 remtis labai paprastu principu: lojalumas institucijai suteikia teis\u0119 kalb\u0117ti, o ne pareig\u0105 tyl\u0117ti. Brandi teis\u0117j\u0173, kaip ir bet kuri kita, bendruomen\u0117 n\u0117ra ta, kurioje visi m\u0105sto vienodai. Brandi ta, kurioje teis\u0117jas gali nesutikti su dauguma neprarasdamas koleg\u0173 pagarbos, o dauguma i\u0161girsta ma\u017eum\u0105 neprarasdama savo autoriteto. B\u016btent tokioje kult\u016broje nepriklausomumas ir kolegialumas ne konkuruoja, o vienas kit\u0105 stiprina.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Teismai vie\u0161ojoje erdv\u0117je da\u017eniausiai minimi d\u0117l juose nagrin\u0117jam\u0173 byl\u0173, priimam\u0173 sprendim\u0173 ar visuomen\u0117je rezonans\u0105 kelian\u010di\u0173 teisini\u0173 klausim\u0173. Vis d\u0117lto tai, kas vyksta teism\u0173 viduje, kaip formuojasi profesin\u0117 kult\u016bra, priimami instituciniai sprendimai ir ugdoma lyderyst\u0117, kur kas ma\u017eiau matoma. \u0160\u012fkart \u2013 interviu su Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininke dr. Danguole Bubliene ne apie konkre\u010dias bylas ar teism\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":53876,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[97,462,94],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53875"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53875"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53875\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":53877,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53875\/revisions\/53877"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53876"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53875"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53875"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53875"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}