arbitrazas.lt<\/a>, taip pat auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173, kuriose vykdomos teis\u0117s studij\u0173 programos, bibliotekose.<\/p>\n\n\n\nToliau trumpai pristatomi visi \u0161i\u0173 met\u0173 numerio straipsniai.<\/p>\n\n\n\n
Tadas Varapnickas. Arbitrator\u2019s Status as the Primary Source of Arbitral Tribunal\u2019s Inherent Powers<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\nStraipsnyje nagrin\u0117jama, ar arbitr\u0173 sui generis<\/em> statusas, jungiantis privataus paslaug\u0173 teik\u0117jo ir kvaziteisminio sprend\u0117jo vaidmenis, gali b\u016bti pagrindinis j\u0173 i\u0161 prigimties kylan\u010di\u0173 gali\u0173 (angl. inherent powers<\/em>) \u0161altinis tarptautiniame komerciniame arbitra\u017ee. Remdamasis Chesterio Browno keturi\u0173 \u0161altini\u0173 modeliu (bendraisiais teis\u0117s principais, numanomomis galiomis, teisminiu tapatumu ir funkciniu pagrindimu), autorius teigia, kad gin\u010d\u0173 sprendimo funkcija, \u012fsi\u0161aknijusi \u0161iame sui generis<\/em> statuse, sudaro tvirt\u0105 pagrind\u0105 arbitrams reik\u0161ti pretenzijas \u012f i\u0161 prigimties kylan\u010dias galias, pana\u0161iai kaip teis\u0117jai jas kildina i\u0161 savo pareig\u0173.<\/p>\n\n\n\nAutorius daro i\u0161vad\u0105, kad arbitrai, neb\u016bdami tarptautini\u0173 teism\u0173 teis\u0117jai, neturi teisminio tapatumo, tod\u0117l susiduria su sunkumais nustatydami savo \u012fgaliojim\u0173 \u0161altin\u012f. Sui generis<\/em> statusas padeda paai\u0161kinti, kod\u0117l arbitrams tokie \u012fgaliojimai tur\u0117t\u0173 priklausyti, ta\u010diau jis n\u0117ra vienintelis galimas paai\u0161kinimas. Be to, negalima nuvertinti arbitra\u017einio susitarimo reik\u0161m\u0117s. Privat\u016bs asmenys tampa arbitrais tik arbitra\u017einio susitarimo pagrindu, tod\u0117l \u0161is susitarimas ir \u0161ali\u0173 autonomija taip pat reik\u0161mingai lemia nereguliuotus \u012fgaliojimus ir juos riboja. Taigi arbitro sui generis<\/em> statusas yra vienas i\u0161 \u0161i\u0173 \u012fgaliojim\u0173 \u0161altini\u0173, bet ne vienintelis.<\/p>\n\n\n\nStraipsniu u\u017ebaigiamas autoriaus straipsni\u0173 ciklas apie arbitro status\u0105 ir i\u0161 prigimties kylan\u010dias galias, kurio ankstesn\u0117s dalys publikuotos 2024 ir 2025 m. leidinio \u201eArbitra\u017eas. Teorija ir praktika\u201c numeriuose.<\/p>\n\n\n\n
Anhelina Andrieieva. Pathological Arbitration Clauses Through the Lens of Lithuanian Practice<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\nStraipsnyje analizuojamos patologin\u0117s (ydingos) arbitra\u017ein\u0117s i\u0161lygos, remiantis Lietuvos teism\u0173 praktikos pavyzd\u017eiais. \u0160i problema Lietuvos praktikoje n\u0117ra nauja, ta\u010diau pastaruoju metu ji atsiskleid\u0117 nauju aspektu. Vilniaus apygardos teismas (byla Nr. e2S-2082-656\/2025) ir Klaip\u0117dos apygardos teismas, veik\u0119s kaip apeliacin\u0117s instancijos teismas (byla Nr. e2A-81-613\/2026), padar\u0117 visi\u0161kai prie\u0161ingas i\u0161vadas d\u0117l identi\u0161kai suformuluotos arbitra\u017ein\u0117s i\u0161lygos. Vilniaus apygardos teismas pripa\u017eino i\u0161lyg\u0105 galiojan\u010dia, o Klaip\u0117dos apygardos teismas sprend\u0117, kad d\u0117l patologinio pob\u016bd\u017eio i\u0161lyga neteko galios. \u0160is atvejis ai\u0161kiai parodo, kaip patologin\u0117s arbitra\u017ein\u0117s i\u0161lygos lemia nenusp\u0117jamum\u0105 ir palieka \u0161alis neapibr\u0117\u017etoje pad\u0117tyje d\u0117l j\u0173 gin\u010d\u0173 sprendimo.<\/p>\n\n\n\n
Atsi\u017evelgdama \u012f tai, autor\u0117 analizuoja patologin\u0117s arbitra\u017ein\u0117s i\u0161lygos samprat\u0105, nagrin\u0117ja klausim\u0105, ar tokia i\u0161lyga savaime laikytina niekine, bei siekia identifikuoti geriausi\u0105 praktik\u0105, padedan\u010di\u0105 \u0161alims taip suformuluoti arbitra\u017eines i\u0161lygas, kad arbitra\u017eo procesas vykt\u0173 veiksmingai.<\/p>\n\n\n\n
Autor\u0117 daro i\u0161vad\u0105, kad pagal Lietuvos teism\u0173 praktik\u0105 patologin\u0117 arbitra\u017ein\u0117 i\u0161lyga savaime n\u0117ra niekin\u0117, o jos spragas ir prie\u0161taravimus galima i\u0161taisyti. Svarbiausia \u2013 nustatyti, kad \u0161alys siek\u0117 spr\u0119sti gin\u010d\u0105 arbitra\u017ee, o ne teisme ar kitu alternatyviu b\u016bdu. Nusta\u010dius toki\u0105 vali\u0105, ji tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161saugota. Nacionalinis teismas gali pad\u0117ti \u0161alims i\u0161taisyti su arbitra\u017eo teismo sudarymu susijusius tr\u016bkumus, o d\u0117l kit\u0173 tr\u016bkum\u0173, vadovaudamasis kompetencijos-kompetencijos (angl. competence-competence<\/em>) principu, tur\u0117t\u0173 spr\u0119sti suformuotas arbitra\u017eo teismas. Vis d\u0117lto patologini\u0173 i\u0161lyg\u0173 geriau vengti. \u0160alims rekomenduojama vadovautis Tarptautin\u0117s advokat\u0173 asociacijos (angl. International Bar Association, IBA)<\/em> arbitra\u017eini\u0173 i\u0161lyg\u0173 rengimo gair\u0117mis ir i\u0161lygoje nurodyti arbitra\u017einiam susitarimui taikytin\u0105 teis\u0119.<\/p>\n\n\n\nLiudas Tauperis. Investment Arbitration and ESG Disputes: Evolution of International Investment Agreements, Counterclaims and the Asymmetry Problem<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\nStraipsnyje nagrin\u0117jama, kaip investicinis arbitra\u017eas atlieka forumo funkcij\u0105 sprend\u017eiant gin\u010dus, susijusius su ESG aspektais, laikotarpiu, kai kei\u010diasi tarptautiniai investicij\u0173 susitarimai (angl. international investment agreements, IIAs)<\/em>, o investuotojo ir valstyb\u0117s gin\u010d\u0173 sprendimo asimetrija teb\u0117ra aktuali problema.<\/p>\n\n\n\nStraipsnyje analiz\u0117 suskirstyta \u012f tris dalis. Pirmoje dalyje analizuojamos dvi prie\u0161ingos tendencijos tarptautini\u0173 investicij\u0173 susitarim\u0173 praktikoje: viena vertus, ESG nuostatos \u012ftraukiamos \u012f tarptautinius investicij\u0173 susitarimus, ta\u010diau, kita vertus, ES tolsta nuo investicinio arbitra\u017eo ir krypsta nuolatinio investicij\u0173 teismo link. Antroje dalyje keliamas klausimas, ar ir kaip atsakov\u0117s valstyb\u0117s gali prie\u0161ie\u0161kiniu reikalauti, kad investuotojai vykdyt\u0173 savo ESG \u012fsipareigojimus, ir kokios s\u0105lygos lemia tokio prie\u0161ie\u0161kinio s\u0117km\u0119. Tre\u010dioje straipsnio dalyje analizuojama valstyb\u0117s teis\u0117s reguliuoti ESG srityje kolizija su investuotojams priklausan\u010dia apsauga.<\/p>\n\n\n\n
Remiantis analize, straipsnyje pateikiami pasi\u016blymai, kaip atkurti reguliavimo laisv\u0117s ir investicij\u0173 apsaugos pusiausvyr\u0105, ir atskleid\u017eiama, kada investicinis arbitra\u017eas grei\u010diausiai i\u0161liks reik\u0161mingu ESG gin\u010d\u0173 sprendimo forumu.<\/p>\n\n\n\n
Ieva <\/em><\/strong>Rimavi\u010dien\u0117, Luka Tamulionyt\u0117. International Commercial Arbitration in the Shadow of EU Sanctions: Recent CJEU Case Law, the Approach of Lithuanian Courts, and Key Legal Challenges<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\nStraipsnyje nagrin\u0117jamas ES sankcij\u0173 poveikis tarptautiniam komerciniam arbitra\u017eui. Pirma, analizuojama ES reglament\u0173 Nr. 833\/2014 ir Nr. 269\/2014 11 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtinta reikalavim\u0173 netenkinimo i\u0161lyga (angl. no-claims clause<\/em>) ir 2026 m. baland\u012f priimto 20-ojo sankcij\u0173 paketo pakeitimai. Paai\u0161kinama, kad ES siekia i\u0161saugoti arbitra\u017e\u0105 kaip gin\u010d\u0173 sprendimo mechanizm\u0105, kartu u\u017etikrindama, kad sankcij\u0173 tikslai neb\u016bt\u0173 apeinami per arbitra\u017eo proced\u016bras. Antra, straipsnyje analizuojama generalinio advokato i\u0161vada byloje C-802\/24 (Reibel<\/em>), kurioje laikomasi pozicijos, kad su sankcijomis susij\u0119 reikalavimai gali b\u016bti sprend\u017eiami arbitra\u017ee, o min\u0117ta 11 straipsnio 1 dalis priskirtina ES vie\u0161ajai tvarkai, ta\u010diau ie\u0161kovo teis\u0117 i\u0161lieka net tada, kai jos \u012fgyvendinimas laikinai negalimas. Tre\u010dia, straipsnyje nagrin\u0117jamas skirtumas tarp arbitra\u017eo sprendimo pripa\u017einimo ir vykdymo. Autor\u0117s teigia, kad nacionaliniai teismai gali pripa\u017einti arbitra\u017eo sprendimus, o j\u0173 vykdym\u0105 atid\u0117ti iki tol, kol bus gautas kompetentingos institucijos leidimas. <\/p>\n\n\n\nStraipsnyje autor\u0117s daro i\u0161vad\u0105, kad naujausi ES teis\u0117k\u016bros ir teism\u0173 praktikos poky\u010diai nerodo atsitraukimo nuo arbitra\u017eo, o veikiau rodo naujo \u201esankcijoms jautraus\u201c arbitra\u017eo modelio atsiradim\u0105, kuriame gin\u010dai ir toliau gali b\u016bti sprend\u017eiami arbitra\u017ee, o sprendimai ir toliau pripa\u017e\u012fstami, ta\u010diau galutinis reikalavim\u0173, susijusi\u0173 su sankcijomis, patenkinimas priklauso nuo vie\u0161osios tvarkos per\u017ei\u016bros ir institucij\u0173 kontrol\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Steven De Lara, Arnas Urbutis. <\/em><\/strong>Who Agreed to Arbitrate? Consent, Authority and Section 67 after A1 and Others v P<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\nStraipsnyje nagrin\u0117jamas Anglijos teismo sprendimas byloje A1 and Others v P<\/em> ir jo reik\u0161m\u0117 jurisdikciniams gin\u010dams pagal 1996 m. Arbitra\u017eo \u012fstatymo 67 skirsn\u012f. Autoriai teigia, kad sprendimas patvirtina \u0161ali\u0173 sutikim\u0105 kaip arbitra\u017eo jurisdikcijos pagrind\u0105. Jis taip pat patikslina advokat\u0173 \u012fgaliojim\u0173, tariamo atstovavimo (angl. apparent authority<\/em>) ir atstovo veiksm\u0173 patvirtinimo (angl. ratification<\/em>) ribas. Pabr\u0117\u017eiama b\u016btinyb\u0117 jurisdikcijos prie\u0161taravimus pareik\u0161ti laiku, kaip reikalaujama 73 skirsnyje, be to, sprendimas vertinamas atsi\u017evelgiant \u012f naujausi\u0105 67 skirsnio reform\u0105.<\/p>\n\n\n\nAutoriai daro i\u0161vad\u0105, kad sprendimas A1 and Others v P<\/em> neriboja arbitra\u017eo taikymo srities. Prie\u0161ingai, remdamasis sutar\u010di\u0173 ir atstovavimo teis\u0117s principais, jis sustiprina sutikimo samprat\u0105 ir \u0161ali\u0173 autonomijos svarb\u0105, nepakenkdamas teism\u0173 palankumui arbitra\u017eui. Kartu teismai reikalauja procesin\u0117s drausm\u0117s ir siekia pusiausvyros tarp 67 skirsnio suteikiamos apsaugos ir pareigos laiku pareik\u0161ti jurisdikcijos prie\u0161taravimus. Svarbiausia sprendimo pamoka teis\u0117s praktikams \u2013 niekada nedaryti prielaidos, kad \u012fgaliojimai egzistuoja, ypa\u010d kai teisiniuose procesuose \u012fmoni\u0173 grupi\u0173 vardu \u012ftraukiami tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117jai. Sprendimas dar kart\u0105 \u012ftvirtina Anglijos, kaip pirmaujan\u010dios arbitra\u017eo vietos, pozicij\u0105, pabr\u0117\u017edamas nuolatin\u012f Anglijos teism\u0173 d\u0117mes\u012f sutikimui kaip arbitra\u017eo jurisdikcijos pagrindui.<\/p>\n\n\n\nArpine Babayan. Artificial Intelligence and Due Process in International Commercial Arbitration: Safeguarding Procedural Fairness in AI-Assisted Proceedings<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\nStraipsnyje nagrin\u0117jamos rizikos tinkamam procesui, kylan\u010dios naudojant dirbtin\u012f intelekt\u0105 (toliau \u2013 DI) tarptautiniame komerciniame arbitra\u017ee. DI \u012frankiai vis da\u017eniau naudojami teisiniams tyrimams, dokument\u0173 per\u017ei\u016brai ir rengimui, byl\u0173 analizei, ta\u010diau jie kelia klausim\u0173 d\u0117l \u0161ali\u0173 procesinio lygiateisi\u0161kumo, teis\u0117s b\u016bti i\u0161klausytam ir arbitr\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimo nepriklausomumo. Autor\u0117 teigia, kad vertinti reikia ne pat\u012f DI, o funkcij\u0105, kuri\u0105 jis atlieka konkre\u010diame arbitra\u017ee, ir tai, ar toks naudojimas gali reik\u0161mingai paveikti proces\u0105 ir ypa\u010d arbitra\u017eo sprendim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Autor\u0117s nuomone, DI naudojimo nereik\u0117t\u0173 vertinti vien pagal tai, ar jis draud\u017eiamas, ar leid\u017eiamas. DI dera su tinkamo proceso reikalavimais, jeigu i\u0161lieka tik pagalbine priemone: padeda \u017emogui, bet jo nepakei\u010dia, o jo naudojim\u0105 kontroliuoja ir tikrina \u017emogus. Naujausi arbitra\u017eo institucij\u0173 ir profesini\u0173 organizacij\u0173 mink\u0161tosios teis\u0117s (angl. soft law<\/em>) instrumentai yra svarbus pirmasis \u017eingsnis. Vis d\u0117lto d\u0117l neprivalomojo pob\u016bd\u017eio, nevienodos apimties ir riboto geb\u0117jimo prisitaikyti prie spar\u010dios technologij\u0173 raidos \u0161ie instrumentai nesuteikia visi\u0161kos apsaugos. Tod\u0117l reikalinga labiau suderinta, rizika gr\u012fsta sistema, pavyzd\u017eiui, pana\u0161i \u012f IBA generatyvinio DI naudojimo mediacijoje gaires. Ji tur\u0117t\u0173 ne var\u017eyti inovacijas, o u\u017etikrinti, kad efektyvumas neb\u016bt\u0173 pasiektas proceso teisingumo, arbitra\u017eo sprendim\u0173 teis\u0117tumo ir vykdytinumo s\u0105skaita.<\/p>\n\n\n\nPovilas Plik\u016bnas. Problematic Aspects of the Appointment of Arbitrators in Investor-State Arbitration Proceedings: Causes, Challenges and Prospects<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\nStraipsnyje analizuojamas arbitr\u0173 skyrimas investiciniame arbitra\u017ee, atskleid\u017eiant \u0161ios proced\u016bros reik\u0161m\u0119 ir keliamas rizikas. ICSID ir UNCITRAL taisykli\u0173 analiz\u0117 rodo, kad pla\u010diai taikoma \u0161ali\u0173 autonomija formuojant arbitra\u017eo teism\u0105 neu\u017etikrina pakankamo nepriklausomumo ir skaidrumo standarto. Empiriniai duomenys patvirtina, kad arbitr\u0173 \u012fvairov\u0117 akivaizd\u017eiai per ma\u017ea, dvigubi vaidmenys (angl. double hatting<\/em>) paplit\u0119, o arbitr\u0173 nepriklausomumas ir ne\u0161ali\u0161kumas gali b\u016bti neu\u017etikrintas. B\u016btent \u0161ios problemos gali pakenkti investicinio arbitra\u017eo legitimumui ir ma\u017einti valstybi\u0173 bei investuotoj\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 \u0161iuo mechanizmu. Autorius pateikia galimus sprendimus ir vertina vykdomas reformas, tarp j\u0173 UNCITRAL III darbo grup\u0117s parengt\u0105 Arbitr\u0173 elgesio kodeks\u0105.<\/p>\n\n\n\nAutorius daro i\u0161vad\u0105, kad vykdomos reformos yra svarb\u016bs \u017eingsniai gerinant etikos standartus ir skaidrum\u0105, ta\u010diau jos daugiausia laipsni\u0161kos ir nepakankamos gilesn\u0117ms strukt\u016brin\u0117ms problemoms i\u0161spr\u0119sti. Siekiant ilgalaikio investicinio arbitra\u017eo tvarumo, reikia subalansuoto po\u017ei\u016brio, kuris i\u0161saugot\u0173 \u0161ali\u0173 autonomijos privalumus ir kartu \u012fvest\u0173 stipresnes \u012fvairov\u0117s, atskaitomyb\u0117s ir nepriklausomumo garantijas. Tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti grie\u017etesnis dvigub\u0173 vaidmen\u0173 reguliavimas, sustiprinta skyrim\u0173 prie\u017ei\u016bra ir galb\u016bt esmin\u0117s institucin\u0117s reformos, pavyzd\u017eiui, nuolatinio teisminio organo ar apeliacinio mechanizmo suk\u016brimas.<\/p>\n\n\n\n
Gabriel\u0117 Jonu\u0161ait\u0117. Arbitra\u017eo tribunol\u0173 dalyvavimas prejudicinio sprendimo pri\u0117mimo proced\u016broje: <\/em><\/strong>tarp Europos S\u0105jungos teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s ir arbitra\u017eo autonomijos<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\nStraipsnyje nagrin\u0117jama arbitra\u017eo tribunol\u0173 galimyb\u0117 dalyvauti ES prejudicinio sprendimo pri\u0117mimo proced\u016broje pagal Sutarties d\u0117l Europos S\u0105jungos veikimo 267 straipsn\u012f. Aptariama ES Teisingumo Teismo (toliau \u2013 ESTT) suformuota \u201eteismo\u201c s\u0105voka, pagal kuri\u0105 dauguma arbitra\u017eo tribunol\u0173 nelaikomi \u201eteismais\u201c, tod\u0117l negali tiesiogiai kreiptis \u012f ESTT d\u0117l prejudicinio sprendimo. Analizuojami argumentai u\u017e ir prie\u0161 tokios teis\u0117s suteikim\u0105 arbitra\u017eo tribunolams, pabr\u0117\u017eiant \u012ftamp\u0105 tarp ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s u\u017etikrinimo ir arbitra\u017eo autonomijos. Be kita ko, aptariami netiesioginiai arbitra\u017eo tribunol\u0173 dalyvavimo b\u016bdai \u2013 per nacionalinius teismus arbitra\u017eo sprendim\u0173 per\u017ei\u016bros metu arba vykstant arbitra\u017eo procesui. Daroma i\u0161vada, kad dabartin\u0117 sistema u\u017etikrina ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119, ta\u010diau kartu didina nacionalini\u0173 teism\u0173 vaidmen\u012f ir riboja arbitra\u017eo autonomij\u0105. Pabr\u0117\u017eiama, kad ateityje i\u0161liks poreikis ai\u0161kiau reglamentuoti arbitra\u017eo ir ES teis\u0117s santyk\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Vitalija Baranovien\u0117. Vilnius Court of Commercial Arbitration: 2025 statistical report<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\nStraipsnyje VKAT pirminink\u0117 Vitalija Baranovien\u0117 ap\u017evelgia 2025 m. VKAT arbitra\u017eo gin\u010d\u0173 statistik\u0105 ir poky\u010dius, palyginti su ankstesniais metais. Ataskaitoje pateikiama apibendrinta informacija apie VKAT administruojamas bylas: byl\u0173 skai\u010di\u0173, \u0161ali\u0173 kilm\u0119, vidutin\u0119 gin\u010do sum\u0105, arbitra\u017eo kalb\u0105 ir viet\u0105, gin\u010d\u0173 pasiskirstym\u0105 pagal ekonomikos sektorius, arbitra\u017eo teismo sud\u0117t\u012f ir arbitr\u0173 nu\u0161alinimus, vidutin\u0119 arbitra\u017eo proceso trukm\u0119 ir baigt\u012f 2025 metais.<\/p>\n\n\n\n
I\u0161 2025 m. tendencij\u0173 i\u0161skirtina tai, kad tarptautin\u0117s bylos sudar\u0117 59 proc. vis\u0173 byl\u0173, 59 proc. vis\u0173 byl\u0173 buvo nagrin\u0117jamos lietuvi\u0173 kalba, vidutin\u0117 gin\u010do suma i\u0161augo iki 1,71 mln. Eur, 53 proc. vis\u0173 byl\u0173 nagrin\u0117jo trij\u0173 arbitr\u0173 kolegija, 39 proc. paskirt\u0173 arbitr\u0173 buvo moterys, o arbitra\u017eo procesas vidutini\u0161kai truko 9,3 m\u0117n.<\/p>\n\n\n\n
Tekst\u0105 pareng\u0117 advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos \u201eEllex Vali\u016bnas\u201c teisinink\u0173 asistent\u0117s Liepa \u017dukauskait\u0117 ir Mija Kochankait\u0117.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 \u012fvyko kasmetinis Vilniaus komercinio arbitra\u017eo teismo (VKAT) ir Lietuvos arbitra\u017eo bendruomen\u0117s renginys \u2013 Vilniaus arbitra\u017eo diena. \u0160is renginys tradici\u0161kai suburia tarptautin\u0119 arbitra\u017eo bendruomen\u0119, akademikus ir praktikus aptarti aktualiausias arbitra\u017eo raidos kryptis. Renginio proga VKAT ir advokat\u0173 profesin\u0117 bendrija \u201eEllex Vali\u016bnas\u201c i\u0161leido jau dvylikt\u0105j\u012f arbitra\u017eo teisei skirto periodinio leidinio \u201eArbitra\u017eas. Teorija ir praktika\u201c numer\u012f. …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":53767,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[203],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53766"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53766"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53766\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":53768,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53766\/revisions\/53768"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53767"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53766"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53766"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53766"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}