{"id":53712,"date":"2026-09-28T10:05:14","date_gmt":"2026-09-28T07:05:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=53712"},"modified":"2026-09-28T10:12:37","modified_gmt":"2026-09-28T07:12:37","slug":"e-masnevaite-j-miliuviene-branduolinis-atgrasymas-ir-konstitucijos-137-straipsnio-ateitis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2026\/09\/28\/e-masnevaite-j-miliuviene-branduolinis-atgrasymas-ir-konstitucijos-137-straipsnio-ateitis\/","title":{"rendered":"E. Masnevait\u0117, J. Miliuvien\u0117. Branduolinis atgrasymas ir Konstitucijos 137 straipsnio ateitis"},"content":{"rendered":"\n

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 Seimo pos\u0117dyje buvo svarstoma Konstitucijos 137 straipsnio, nustatan\u010dio, kad Lietuvos teritorijoje negali b\u016bti masinio naikinimo ginkl\u0173 ir u\u017esienio valstybi\u0173 karini\u0173 bazi\u0173, pataisa, kuria si\u016bloma vis\u0105 \u0161\u012f straipsn\u012f pripa\u017einti netekusiu galios. Siekis sustiprinti Lietuvos gynyb\u0105 yra rimta prie\u017eastis per\u017ei\u016br\u0117ti kai kuriuos konstitucinius apribojimus, ta\u010diau abejotina, ar \u0161iam tikslui pasiekti tikrai yra b\u016btinas Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimas visa apimtimi. Prie\u0161 atsisakant jame \u012ftvirtint\u0173 konstitucini\u0173 draudim\u0173 reik\u0117t\u0173 ai\u0161kiai \u012fvardyti, kokiems konkretiems Lietuvos gynybos poreikiams jie trukdo ir kod\u0117l \u0161i\u0173 poreiki\u0173 negalima patenkinti nusta\u010dius ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etas draudim\u0173 i\u0161imtis. \u0160io komentaro autor\u0117s pasigedo argumentuoto atsakymo \u012f antr\u0105j\u0105 \u0161io klausimo dal\u012f.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

2026 m. rugs\u0117jo 9 d. Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komitetas pritar\u0117 \u012fstatymo projektui Nr. XVP-1729[1]<\/a>, kuriuo si\u016bloma pripa\u017einti Konstitucijos[2]<\/a> 137 straipsn\u012f netekusiu galios, o 2026 m. rugs\u0117jo 22 d. Seimas pritar\u0117 projektui po svarstymo: u\u017e balsavo 99 Seimo nariai, prie\u0161 \u2013 13, susilaik\u0117 5[3]<\/a>. Projekto ai\u0161kinamajame ra\u0161te[4]<\/a> si\u016blomas pakeitimas siejamas su galimybe pasitelkti vis\u0105 NATO atgrasymo potencial\u0105. Komiteto pritarimas ir pritarimas projektui po svarstymo dar nerei\u0161kia, kad Konstitucijos pataisa tikrai bus priimta, ta\u010diau tai suteikia prog\u0105 atid\u017eiau \u012fvertinti pasirinkt\u0105 jos apimt\u012f. Antai Seimo narys K. Neimantas buvo pateik\u0119s pasi\u016blym\u0105 Konstitucijos 137 straipsnyje \u012ftvirtintus draudimus taikyti tik taikos laikotarpiu[5]<\/a>, ta\u010diau Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komitetas \u0161iam pasi\u016blymui, kaip i\u0161 esm\u0117s kei\u010dian\u010diam iniciatori\u0173 id\u0117j\u0105, nepritar\u0117[6]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Pataisos iniciatori\u0173 teigimu, Konstitucijos 137 straipsnio pripa\u017einimas netekusiu galios si\u0173st\u0173 ai\u0161k\u0173 signal\u0105 apie visavert\u012f Lietuvos dalyvavim\u0105 NATO branduolinio atgrasymo sistemoje[7]<\/a>. Branduolinis atgrasymas rei\u0161kia siek\u012f sulaikyti prie\u0161inink\u0105 nuo agresijos ar prievartos, \u012ftikinant j\u012f, kad galimas atsakas branduoliniais ginklais sukelt\u0173 nepriimtin\u0173 padarini\u0173[8]<\/a>. Tam svarb\u016bs ir kariniai paj\u0117gumai, ir politinis ry\u017etas prireikus juos panaudoti. NATO branduolinio atgrasymo apsauga naudojasi ir valstyb\u0117s, savo teritorijoje branduolini\u0173 ginkl\u0173 nelaikan\u010dios. Tod\u0117l dalyvavim\u0105 \u0161ioje atgrasymo sistemoje reikia skirti nuo sprendimo leisti tokius ginklus dislokuoti valstyb\u0117s teritorijoje.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucija \u012fpareigoja Lietuv\u0105 b\u016bti visateise NATO nare ir deramai vykdyti \u0161ios naryst\u0117s \u012fsipareigojimus, nes transatlantin\u0117 Lietuvos integracija yra Lietuvos geopolitin\u0117s orientacijos elementas, o visuminis konstitucinis reguliavimas implikuoja, jog naryst\u0117 NATO, teikianti did\u017eiausias galimas ir nepakei\u010diamas saugumo garantijas, yra konstitucin\u0117 vertyb\u0117[9]<\/a>. Inicijuota Konstitucijos pataisa aktuali svarstant s\u0105junginink\u0117ms priklausan\u010di\u0173 branduolini\u0173 ginkl\u0173 gabenim\u0105 per Lietuvos teritorij\u0105, laikin\u0105 laikym\u0105 ar ilgalaik\u012f dislokavim\u0105 Lietuvoje. Kiekviena i\u0161 \u0161i\u0173 galimybi\u0173 gali b\u016bti reik\u0161minga gynybos planavimui, ta\u010diau j\u0173 teisin\u0117s s\u0105lygos ir Lietuvos institucijoms tokiais atvejais reikalingi \u012fgaliojimai neb\u016btinai sutapt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Du skirtingi draudimai viename straipsnyje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Si\u016blomo naikinti Konstitucijos 137 straipsnio formuluot\u0117 pakankamai lakoni\u0161ka: Lietuvos Respublikos teritorijoje negali b\u016bti masinio naikinimo ginkl\u0173 ir u\u017esienio valstybi\u0173 karini\u0173 bazi\u0173. Jos istorin\u012f kontekst\u0105 suprasti nesunku: 1992 m. Lietuvoje tebebuvo Rusijos kariuomen\u0117, o vienas svarbiausi\u0173 atkurtos valstyb\u0117s u\u017edavini\u0173 buvo pasiekti jos i\u0161vedim\u0105 ir sudaryti prielaidas tam, kad Lietuvos nepriklausomyb\u0117s praradim\u0105 nul\u0117m\u0119 \u012fvykiai daugiau nepasikartot\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau pasikeitus geopolitinei situacijai, o ypa\u010d Lietuvai tapus NATO nare, min\u0117tame Konstitucijos straipsnyje \u012ftvirtinti kategori\u0161ki draudimai \u012fgavo nauj\u0105 prasm\u0119. Konstitucinis Teismas, siekdamas i\u0161sklaidyti kilusias abejones d\u0117l su Lietuvos naryste NATO siejam\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 laikymosi, 2011 m. kovo 15 d. nutarime[10]<\/a> ai\u0161kiai atskyr\u0117 vien u\u017esienio valstybi\u0173 valdomas ir kontroliuojamas karines bazes nuo toki\u0173, kurias pagal tarptautines sutartis Lietuva valdo ir kontroliuoja kartu su valstyb\u0117mis s\u0105junginink\u0117mis. Pastar\u0173j\u0173 Konstitucija nedraud\u017eia. Taigi Konstitucijos 137 straipsnis nenustato absoliutaus karini\u0173 bazi\u0173 draudimo ir leid\u017eia u\u017etikrinti s\u0105junginink\u0173 kari\u0173 buvim\u0105 Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Kitas Konstitucijos 137 straipsnyje \u012ftvirtintas draudimas susij\u0119s su masinio naikinimo ginkl\u0173 buvimu Lietuvos teritorijoje. Kitaip nei karini\u0173 bazi\u0173 atveju, \u0161is draudimas taikomas nepriklausomai nuo to, kam \u0161ie ginklai priklausyt\u0173 ar kas juos valdyt\u0173. Be to, masinio naikinimo ginkl\u0173 s\u0105voka yra platesn\u0117 nei branduolini\u0173 ginkl\u0173: ji \u012fprastai apima ir cheminius bei biologinius, o pagal NATO vartojam\u0105 apibr\u0117\u017et\u012f \u2013 ir radiologinius ginklus[11]<\/a>. Tod\u0117l vis\u0173 \u0161i\u0173 ginkl\u0173 konstitucinio draudimo panaikinimas negali b\u016bti vertinamas vien branduolinio atgrasymo po\u017ei\u016briu. Panaikinus \u0161i\u0105 nuostat\u0105, Lietuvai ir toliau galiot\u0173 tarptautiniai \u012fsipareigojimai d\u0117l chemini\u0173 ir biologini\u0173 ginkl\u0173 draudimo, ta\u010diau b\u016bt\u0173 atsisakyta savaranki\u0161kos konstitucin\u0117s garantijos[12]<\/a>. Dar daugiau \u2013 sparti dirbtinio intelekto, autonomini\u0173 sistem\u0173 ir kibernetini\u0173 technologij\u0173 raida bei j\u0173 tarpusavio s\u0105veika kelia nauj\u0173 klausim\u0173 d\u0117l masinio naikinimo ginkl\u0173 s\u0105vokos rib\u0173. Ateityje masin\u012f naikinam\u0105j\u012f poveik\u012f gal\u0117t\u0173 sukelti ir kartu veikian\u010dios priemon\u0117s, kurios pavieniui laikomos konvencin\u0117mis, pavyzd\u017eiui, \u012f spie\u010dius sujungti dronai[13]<\/a>. Toki\u0173 sistem\u0173 priskyrimas masinio naikinimo ginklams teb\u0117ra mokslin\u0117s diskusijos klausimas ir savaime nenulemia j\u0173 vertinimo pagal Konstitucijos 137 straipsn\u012f, ta\u010diau \u0161ios aplinkyb\u0117s skatina tiksliau apibr\u0117\u017eti masinio naikinimo ginkl\u0173 draudimo apimt\u012f. Taigi, prie\u0161 kei\u010diant teisin\u012f reguliavim\u0105, reik\u0117t\u0173 pagr\u012fsti, kad siekiam\u0173 tiksl\u0173 negalima pasiekti kitomis priemon\u0117mis, ir visapusi\u0161kai \u012fvertinti galimus toki\u0173 pakeitim\u0173 padarinius.<\/p>\n\n\n\n

Du atskiri Konstitucijos 137 straipsnio nuostatos elementai gali ir turi b\u016bti ai\u0161kinami sistemi\u0161kai, kaip vienas su kitu susij\u0119. Vis d\u0117lto Lietuvos teis\u0117 kartu su s\u0105jungininke valdyti karin\u0119 baz\u0119 savaime nerei\u0161kia, kad joje leid\u017eiama laikyti branduolinius ginklus.<\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161kindamas Konstitucijos 137 straipsn\u012f, Konstitucinis Teismas neai\u0161kino branduolini\u0173 ginkl\u0173 s\u0105vokos, j\u0173 laikymo Lietuvos teritorijoje draudimo apimties ar konstitucinio draudimo taikymo s\u0105lyg\u0173. Konstitucinio Teismo pateiktas karini\u0173 bazi\u0173 draudimo i\u0161ai\u0161kinimas nesuteikia pagrindo analogi\u0161k\u0105 i\u0161imt\u012f taikyti branduolini\u0173 ginkl\u0173 buvimui Lietuvos teritorijoje. Tokia i\u0161imtis oficialiojoje konstitucin\u0117je doktrinoje n\u0117ra suformuluota. O argumentai, kod\u0117l valstyb\u0117s saugumo ir gynybos tikslais b\u016btina atsisakyti branduolini\u0173 ginkl\u0173 draudimo, savaime nepaai\u0161kina, kod\u0117l kartu reik\u0117t\u0173 panaikinti ir u\u017esienio valstybi\u0173 karini\u0173 bazi\u0173 draudim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Panaikinus vis\u0105 Konstitucijos 137 straipsn\u012f, Lietuva nelikt\u0173 be konstitucini\u0173 saugumo nuo i\u0161or\u0117s gr\u0117smi\u0173 garantij\u0173. Toliau galiot\u0173 suvereniteto, nepriklausomyb\u0117s, teritorijos vientisumo ir pareigos visomis \u012fmanomomis priemon\u0117mis u\u017etikrinti valstyb\u0117s gynim\u0105 reikalavimai[14]<\/a>. I\u0161likt\u0173 ir konstitucinio akto \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos nesijungimo \u012f postsovietines Ryt\u0173 s\u0105jungas\u201c, kuris yra sudedamoji Konstitucijos dalis, suponuojami draudimai[15]<\/a>. Tod\u0117l Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimas savaime nereik\u0161t\u0173, kad Lietuvos teritorijoje b\u016bt\u0173 leid\u017eiama steigti bet kurios u\u017esienio valstyb\u0117s karines bazes. Ir toliau galiot\u0173 kitose Konstitucijos nuostatose \u012ftvirtinti reikalavimai bei draudimai.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto lieka neai\u0161ku, ar panaikinus Konstitucijos 137 straipsn\u012f i\u0161 kit\u0173 jos nuostat\u0173 kilt\u0173 tokios pa\u010dios apimties reikalavimas Lietuvai kartu su s\u0105junginink\u0117mis valdyti ir kontroliuoti j\u0173 karines bazes Lietuvos teritorijoje. \u0160\u012f reikalavim\u0105 Konstitucinis Teismas suformulavo ai\u0161kindamas b\u016btent 137 straipsn\u012f, o ar ir kiek \u0161ia doktrina b\u016bt\u0173 galima remtis j\u012f panaikinus, gali konstatuoti tik pats Teismas[16]<\/a>. Tod\u0117l \u0161io reikalavimo t\u0119stinum\u0105 b\u016btina pagr\u012fsti kitomis Konstitucijos nuostatomis ir nurodyti, kokius konkre\u010dius bazi\u0173 valdymo bei kontrol\u0117s \u012fgaliojimus i\u0161saugot\u0173 Lietuvos institucijos. Kada Teismas gal\u0117t\u0173 patikslinti \u0161i\u0105 doktrin\u0105, priklausyt\u0173 nuo to, kada jam tekt\u0173 nagrin\u0117ti konstitucin\u0117s justicijos byl\u0105, kurioje b\u016bt\u0173 sprend\u017eiamas \u0161is klausimas.<\/p>\n\n\n\n

Ginklo kontrol\u0117 ir u\u017esienio karin\u0117s baz\u0117s valdymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012estatymo projekto Nr. XVP-1729 ai\u0161kinamajame ra\u0161te teigiama, kad s\u0105junginink\u0117s tur\u0117t\u0173 pa\u010dios u\u017etikrinti Lietuvoje dislokuotos jautrios ginkluot\u0117s, \u012fskaitant branduolinius ginklus, apsaug\u0105 ir kontroliuoti patekim\u0105 \u012f jos dislokavimo zonas. Ra\u0161te taip pat nurodoma, kad pagal Sutart\u012f d\u0117l branduolinio ginklo neplatinimo[17]<\/a> Lietuva negal\u0117t\u0173 vykdyti \u201etoki\u0173 vienet\u0173 kontrol\u0117s\u201c. Tuo pagrindu daroma i\u0161vada, kad reikia atsisakyti ir karini\u0173 bazi\u0173 draudimo. B\u016btent \u0161i argument\u0173 s\u0105saja reikalauja platesnio paai\u0161kinimo.<\/p>\n\n\n\n

Sutarties d\u0117l branduolinio ginklo neplatinimo I straipsnis \u012fpareigoja branduolin\u012f ginkl\u0105 turin\u010dias valstybes, kurios yra Sutarties \u0161alys, niekam neperduoti branduolini\u0173 ginkl\u0173 ar j\u0173 kontrol\u0117s. II straipsnis \u012fpareigoja branduolinio ginklo neturin\u010dias valstybes, kurios yra Sutarties \u0161alys, toki\u0173 ginkl\u0173 ar j\u0173 kontrol\u0117s neperimti. \u0160ie draudimai taikomi tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam perdavimui ir per\u0117mimui. Lietuvos dalyvavim\u0105 valdant karin\u0119 baz\u0119 reikia skirti nuo branduolinio ginklo kontrol\u0117s. Draudimas Lietuvai perimti tokio ginklo kontrol\u0119 savaime nerei\u0161kia, kad jos institucijos negal\u0117t\u0173 spr\u0119sti d\u0117l baz\u0117s naudojimo, pagal susitarim\u0105 su s\u0105jungininke pri\u017ei\u016br\u0117ti joje vykdom\u0105 veikl\u0105 ar tirti galimus teis\u0117s pa\u017eeidimus.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto negalima i\u0161 anksto teigti, kad bet kokia bendro karin\u0117s baz\u0117s valdymo tvarka atitikt\u0173 Sutart\u012f d\u0117l branduolinio ginklo neplatinimo. Vertinant konkret\u0173 gynybos susitarim\u0105, reik\u0117t\u0173 nustatyti, kokius sprendimus gal\u0117t\u0173 priimti Lietuvos institucijos, \u012f kokius objektus tur\u0117t\u0173 teis\u0119 patekti j\u0173 atstovai ir koki\u0105 informacij\u0105 jie gal\u0117t\u0173 gauti. Tuomet reik\u0117t\u0173 \u012fvertinti, ar \u0161ie \u012fgaliojimai ir j\u0173 \u012fgyvendinimas nereik\u0161t\u0173 branduolinio ginklo arba jo kontrol\u0117s per\u0117mimo. Svarbios b\u016bt\u0173 ne tik formalios teis\u0117s, bet ir faktin\u0117s galimyb\u0117s valdyti baz\u0119: pavyzd\u017eiui, vien tai, kam priklauso karinei bazei naudojama \u017eem\u0117 ar pastatai, neparodo, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sprend\u017eia d\u0117l jos veiklos.<\/p>\n\n\n\n

Mokslin\u0117je literat\u016broje JAV i\u0161laikoma branduolini\u0173 ginkl\u0173 kontrol\u0117 skiriama nuo valstyb\u0117s, kurios teritorijoje \u0161ie ginklai dislokuoti, galimyb\u0117s neleisti j\u0173 panaudoti i\u0161 jos teritorijos[18]<\/a>. Pastaroji teis\u0117 siejama su valstyb\u0117s teritoriniu suverenitetu. \u0160i mokslin\u0117je literat\u016broje aptariama skirtis savaime neatsako \u012f klausim\u0105, ar Lietuva tur\u0117t\u0173 teis\u0119 neleisti panaudoti branduolini\u0173 ginkl\u0173 i\u0161 savo teritorijos. Ta\u010diau ji padeda atskirti valstyb\u0117s teis\u0119 spr\u0119sti d\u0117l savo teritorijos naudojimo nuo paties branduolinio ginklo kontrol\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Atskirai reikia aptarti demokratin\u0119 civilin\u0119 kontrol\u0119 \u2013 civilin\u0117s valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 \u012fgaliojimus priimti sprendimus gynybos klausimais ir pri\u017ei\u016br\u0117ti karini\u0173 institucij\u0173 veikl\u0105. Kariuomen\u0117s atskaitomyb\u0117 civilinei vald\u017eiai, bendras karin\u0117s baz\u0117s valdymas ir branduolinio ginklo kontrol\u0117 yra susij\u0119, ta\u010diau skirtingi klausimai. Pavyzd\u017eiui, vien tai, kad kariuomen\u0117 yra atskaitinga civilinei vald\u017eiai, neatsako \u012f klausim\u0105, kas valdyt\u0173 konkre\u010di\u0105 karin\u0119 baz\u0119 ir kas kontroliuot\u0173 joje laikomus branduolinius ginklus.<\/p>\n\n\n\n

Suomijos patirtis ir jos ribos<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161i dilema d\u0117l draudimo tur\u0117ti branduolinius ginklus savo teritorijoje buvo i\u0161kilusi Suomijoje. Ta\u010diau, lyginant su Lietuvos situacija, svarbus esminis skirtumas: Suomijoje toks draudimas buvo \u012ftvirtintas ne Konstitucijoje, o \u012fstatyme. 2026 m. bir\u017eelio 26 d. patvirtintais ir liepos 1 d. \u012fsigaliojusiais \u012fstatym\u0173 pakeitimais Suomijoje buvo panaikintas Branduolin\u0117s energijos \u012fstatymo 4 straipsnis[19]<\/a> ir papildytas Baud\u017eiamasis kodeksas[20]<\/a>. Baud\u017eiamajame kodekse numatyta i\u0161imtis, pagal kuri\u0105 nuostata d\u0117l baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s u\u017e branduolini\u0173 sprogmen\u0173 \u012fve\u017eim\u0105, transportavim\u0105, tiekim\u0105 ir laikym\u0105 netaikoma. \u0160i i\u0161imtis taikoma, kai tokiais veiksmais siekiama \u012fstatyme nurodyt\u0173 gynybos tiksl\u0173 ir laikomasi nacionalin\u0117s sprendim\u0173 pri\u0117mimo tvarkos arba taikom\u0173 susitarim\u0173 s\u0105lyg\u0173. Branduolinio ginklo \u012fsigijimas, gamyba ir susprogdinimas \u012f \u0161i\u0105 i\u0161imt\u012f nebuvo \u012ftraukti.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i i\u0161imtis taikoma Suomijos karinei gynybai, vykdomai \u012fgyvendinant NATO kolektyvin\u0119 gynyb\u0105 arba bendradarbiaujant gynybos srityje. NATO kolektyvin\u0117 gynyba ir bendradarbiavimas gynybos srityje taip pat nurodyti kaip savaranki\u0161ki i\u0161imties taikymo pagrindai. Taigi jos taikymas neapsiriboja atvejais, kai Suomija ginama nuo jau prasid\u0117jusio karinio u\u017epuolimo. Vis d\u0117lto vien to, kad veiksmais siekiama nurodyt\u0173 gynybos tiksl\u0173, nepakanka: jie turi b\u016bti atliekami laikantis Suomijoje nustatytos sprendim\u0173 pri\u0117mimo tvarkos arba taikom\u0173 susitarim\u0173 s\u0105lyg\u0173. Jeigu Suomija pagal atitinkam\u0105 susitarim\u0105 jau yra i\u0161 anksto davusi sutikim\u0105 atlikti tokius veiksmus, atskiro jos leidimo kiekvienu konkre\u010diu atveju gali ir nereik\u0117ti[21]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Kei\u010diant galiojant\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, Suomijoje kilo abejoni\u0173 d\u0117l pasirinktos \u012fstatym\u0173 leidybos proced\u016bros. Suomijos parlamento Konstitucinio komiteto nari\u0173 dauguma laik\u0117si pozicijos, kad pakeitimus galima priimti \u012fprasta tvarka[22]<\/a>. Ta\u010diau buvo rei\u0161kiama ir abejoni\u0173, ar panaikinus \u012fstatyme \u012ftvirtint\u0105 draudim\u0105 likt\u0173 pakankamai teisini\u0173 garantij\u0173, kad branduoliniai sprogmenys \u012f Suomijos teritorij\u0105 b\u016bt\u0173 \u012fve\u017eami tik gavus ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161t\u0105 \u0161ios valstyb\u0117s sutikim\u0105[23]<\/a>. \u0160i diskusija i\u0161ry\u0161kino poreik\u012f ai\u0161kiai nustatyti, kada valstyb\u0117s sutikimas laikomas duotu i\u0161 anksto ir kada b\u016btinas atskiras sprendimas.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvai taip pat reik\u0161minga teisinio draudimo ir politin\u0117s nuostatos skirtis. Antai Suomijos parlamento Gynybos komitetas, svarstydamas Branduolin\u0117s energijos \u012fstatymo ir Baud\u017eiamojo kodekso pakeitim\u0173 projektus, primin\u0117 politin\u0119 nuostat\u0105 taikos metu nedislokuoti branduolini\u0173 ginkl\u0173 Suomijos teritorijoje[24]<\/a>. Tok\u012f apsisprendim\u0105 galima pakeisti nekei\u010diant \u012fstatymo. Tod\u0117l, svarstant Konstitucijos 137 straipsnio panaikinim\u0105, reik\u0117t\u0173 ai\u0161kiai \u012fvardyti, kokios garantijos i\u0161likt\u0173: koki\u0173 teisini\u0173 reikalavim\u0173 b\u016bt\u0173 privaloma laikytis dislokuojant branduolinius ginklus Lietuvos teritorijoje, o kokie sprendimai priklausyt\u0173 nuo tuo metu vykdomos gynybos politikos.<\/p>\n\n\n\n

Galiausiai Suomijos radiacin\u0117s ir branduolin\u0117s saugos institucija (STUK) bei saugos tyrim\u0173 institucija (OTKES) savo nuomon\u0117se[25]<\/a> atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f praktinius branduolini\u0173 ginkl\u0173 buvimo valstyb\u0117s teritorijoje aspektus. STUK vertino, kad branduolini\u0173 sprogmen\u0173 \u012fve\u017eimas, laikymas, transportavimas ir tiekimas reik\u0161mingai nepadidint\u0173 Suomijoje jau esamos branduolin\u0117s ir radiacin\u0117s saugos rizikos. Kartu ji pabr\u0117\u017e\u0117, kad b\u016btinas ai\u0161kus teisinis pagrindas vykdyti prie\u017ei\u016br\u0105, nustatyti galim\u0105 nedeklaruot\u0105 branduolin\u0119 veikl\u0105 ir gauti tam reikaling\u0105 informacij\u0105. Ji taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f b\u016btinyb\u0119 u\u017etikrinti, kad \u012fvykus avarijai gyventojai b\u016bt\u0173 laiku \u012fsp\u0117ti ir apsaugoti, o atsakomyb\u0117 u\u017e radioaktyviosios tar\u0161os padarini\u0173 \u0161alinim\u0105 b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta. OTKES savo ruo\u017etu pabr\u0117\u017e\u0117 nepriklausomo saugos tyrimo svarb\u0105. Tokio tyrimo tikslas \u2013 i\u0161siai\u0161kinti \u012fvykio prie\u017eastis ir u\u017ekirsti keli\u0105 pana\u0161iems \u012fvykiams ateityje, o ne spr\u0119sti teisin\u0117s atsakomyb\u0117s klausimus. OTKES taip pat \u012fsp\u0117jo, kad d\u0117l ribot\u0173 galimybi\u0173 patekti prie JAV paj\u0117g\u0173 kontroliuojamos \u012frangos ir gauti reikiam\u0105 informacij\u0105 Suomijos institucijoms prakti\u0161kai gali nepavykti atlikti tokio tyrimo. Tod\u0117l vien \u012fstatyme formaliai \u012ftvirtint\u0173 \u012fgaliojim\u0173 atlikti tyrim\u0105 nepakanka: tyr\u0117jams turi b\u016bti sudaryta reali galimyb\u0117 gauti b\u016btinus duomenis ir patekti \u012f su \u012fvykiu susijusius objektus.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos sutikimas turi tur\u0117ti ai\u0161k\u0173 turin\u012f<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Valstyb\u0117s sutikimas naudoti jos teritorij\u0105 n\u0117ra vienkartinis formalumas. Svarbu, koki\u0105 veikl\u0105 jis apima, kiek laiko galioja ir kada reikia naujo sprendimo. Pavyzd\u017eiui, sutikimas gabenti branduolinius ginklus per \u0161al\u012f savaime netur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas sutikimu laikyti \u0161iuos ginklus jos teritorijoje. Susitarime numatyt\u0105 veiklos mast\u0105 vir\u0161ijantys veiksmai taip pat gali reikalauti atskiro pritarimo.<\/p>\n\n\n\n

Istorini\u0173 susitarim\u0173 pavyzd\u017eiai rodo, kaip svarbu tiksliai suformuluoti j\u0173 nuostatas. 1976 m. Ispanijos ir JAV papildomame susitarime Nr. 6 d\u0117l naudojimosi kariniais objektais[26]<\/a> buvo nustatyta, kad kilus i\u0161orinei gr\u0117smei Vakar\u0173 saugumui arba \u012fvykus u\u017epuolimui, kelian\u010diam gr\u0117sm\u0119 \u0161iam saugumui, abiej\u0173 valstybi\u0173 vyriausyb\u0117s turi skubiai konsultuotis ir bendru sutarimu nuspr\u0119sti, kada ir kaip JAV gal\u0117t\u0173 naudotis \u0161iais objektais gr\u0117smei ar u\u017epuolimui atremti. Tame pa\u010diame susitarime JAV taip pat \u012fsipareigojo Ispanijos teritorijoje nesand\u0117liuoti branduolini\u0173 ginkl\u0173 ir j\u0173 branduolini\u0173 komponent\u0173 bei buvo i\u0161saugota kiekvienos valstyb\u0117s prigimtin\u0117 savigynos teis\u0117. 1960 m. sausio 19 d. Japonijos ir JAV diplomatin\u0117se notose[27]<\/a> buvo \u012ftvirtinta pareiga i\u0161 anksto konsultuotis su Japonijos vyriausybe d\u0117l esmini\u0173 JAV paj\u0117g\u0173 dislokavimo Japonijoje ir j\u0173 \u012frangos pakeitim\u0173, taip pat d\u0117l Japonijoje esan\u010di\u0173 objekt\u0173 ir teritorij\u0173 naudojimo kaip bazi\u0173 i\u0161 Japonijos vykdomoms kovin\u0117ms operacijoms. Ta\u010diau pareiga konsultuotis d\u0117l tokio objekt\u0173 ir teritorij\u0173 naudojimo nebuvo taikoma operacijoms, vykdomoms pagal Japonijos ir JAV abipusio bendradarbiavimo ir saugumo sutarties[28]<\/a> V straipsn\u012f. \u0160iame straipsnyje numatyti veiksmai bendram pavojui atremti, kai Japonijos administruojamose teritorijose \u012fvykdomas ginkluotas u\u017epuolimas prie\u0161 vien\u0105 i\u0161 sutarties \u0161ali\u0173 \u2013 Japonij\u0105 arba JAV. Toki\u0173 veiksm\u0173 kiekviena valstyb\u0117 imasi laikydamasi savo konstitucini\u0173 nuostat\u0173 ir proced\u016br\u0173. Nors \u0161i\u0173 nuostat\u0173 taikymo sritis ir i\u0161imtys skyr\u0117si, j\u0173 palyginimas i\u0161ry\u0161kina svarbi\u0105 teisin\u0119 skirt\u012f: pareiga konsultuotis savaime n\u0117ra tapati reikalavimui sprendim\u0105 priimti abipusiu susitarimu. Tod\u0117l vertinant tokias nuostatas svarbu nustatyti ne tik tai, ar konsultacijos privalomos, bet ir tai, ar atitinkam\u0173 veiksm\u0173 galima imtis be kitos valstyb\u0117s sutikimo.<\/p>\n\n\n\n

Tod\u0117l \u012fstatyme b\u016bt\u0173 tikslinga \u012ftvirtinti reikalavim\u0105 branduolini\u0173 ginkl\u0173 gabenimo per Lietuvos teritorij\u0105, laikymo ar dislokavimo joje s\u0105lygas nustatyti susitarimuose su atitinkamomis valstyb\u0117mis s\u0105junginink\u0117mis. Taip pat reik\u0117t\u0173 nurodyti u\u017e \u0161i\u0173 susitarim\u0173 sudarym\u0105 atsakingas Lietuvos institucijas. Juose reik\u0117t\u0173 ai\u0161kiai nustatyti, kada pakanka informuoti Lietuv\u0105 ar su ja konsultuotis, o kada b\u016btina gauti papildom\u0105, ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161t\u0105 jos sutikim\u0105. Kai toks sutikimas b\u016btinas, atsakymo nepateikimas netur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas pritarimu. Skubiems atvejams b\u016bt\u0173 galima numatyti spartesn\u0119 sprendim\u0173 pri\u0117mimo tvark\u0105, i\u0161 anksto apibr\u0117\u017eiant jos taikymo s\u0105lygas ir veiksmus, kuri\u0173 tokiomis aplinkyb\u0117mis b\u016bt\u0173 leid\u017eiama imtis. Taip teisinis ai\u0161kumas b\u016bt\u0173 derinamas su gynybai b\u016btinu operatyvumu.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat b\u016btina susitarti d\u0117l informacijos teikimo ir patekimo \u012f objektus. Lietuvos \u012fstatymas savaime ne\u012fpareigot\u0173 valstyb\u0117s s\u0105junginink\u0117s perduoti jos saugomos \u012fslaptintos informacijos ar bendradarbiauti Lietuvos viena\u0161ali\u0161kai nustatyta tvarka. Tod\u0117l susitarimuose turi b\u016bti numatytos s\u0105lygos, leid\u017eian\u010dios Lietuvos institucijoms \u012fgyvendinti joms suteiktus \u012fgaliojimus: gauti sutartos apimties informacij\u0105, atlikti sutartus patikrinimus ir dalyvauti tiriant incidentus. Kartu b\u016btina suderinti \u012fslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus su kompetenting\u0173 institucij\u0173 galimybe gauti j\u0173 funkcijoms atlikti reikaling\u0105 informacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Sprend\u017eiant atsakomyb\u0117s klausimus, taip pat b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f jau galiojan\u010dias taisykles. NATO susitarimas d\u0117l karini\u0173 paj\u0117g\u0173 statuso nustato[29]<\/a>, kaip valstyb\u0117s pasidalija baud\u017eiam\u0105j\u0105 jurisdikcij\u0105 ir kuri i\u0161 j\u0173 turi pirmumo teis\u0119 j\u0105 \u012fgyvendinti, taip pat reglamentuoja institucij\u0173 bendradarbiavim\u0105 ir reikalavim\u0173 d\u0117l \u017ealos atlyginimo nagrin\u0117jim\u0105. Jurisdikcija \u0161iuo atveju apima valstyb\u0117s institucij\u0173 \u012fgaliojimus taikyti teis\u0119, tirti pa\u017eeidimus ir nagrin\u0117ti bylas. Lietuvos jurisdikcijos ribojimas savaime nereik\u0161t\u0173 nebaud\u017eiamumo, jeigu karines paj\u0117gas atsiuntusi valstyb\u0117 u\u017etikrint\u0173 veiksming\u0105 tyrim\u0105 ir, esant pagrindui, atsakomyb\u0117s taikym\u0105. Tod\u0117l \u0161\u012f susitarim\u0105 reik\u0117t\u0173 vertinti kartu su dvi\u0161al\u0117mis sutartimis ir nustatyti, ar j\u0173 nuostatos pakankamai u\u017etikrina \u012frodym\u0173 perdavim\u0105, tyrim\u0173 koordinavim\u0105 ir nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 teisi\u0173 apsaug\u0105.<\/p>\n\n\n\n

K\u0105 reik\u0117t\u0173 nuspr\u0119sti prie\u0161 kei\u010diant Konstitucij\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Aptarti argumentai i\u0161ry\u0161kina keturis klausimus, \u012f kuriuos reik\u0117t\u0173 atsakyti svarstant Konstitucijos 137 straipsnio patais\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Pirma, kiekvieno i\u0161 dviej\u0173 konstitucini\u0173 draudim\u0173 keitim\u0105 reikia pagr\u012fsti atskirai.<\/strong> Siekis sudaryti galimyb\u0119 Lietuvoje dislokuoti s\u0105junginink\u0117ms priklausan\u010dius branduolinius ginklus savaime nepaai\u0161kina, kod\u0117l kartu b\u016btina atsisakyti u\u017esienio valstybi\u0173 karini\u0173 bazi\u0173 draudimo. Konstitucinis Teismas yra i\u0161ai\u0161kin\u0119s, kad \u0161is draudimas netaikomas baz\u0117ms, kurias pagal tarptautines sutartis Lietuva valdo ir kontroliuoja kartu su valstyb\u0117mis s\u0105junginink\u0117mis. Tod\u0117l reik\u0117t\u0173 konkre\u010diai nurodyti, koki\u0173 numatom\u0173 gynybos susitarim\u0173 neleist\u0173 \u012fgyvendinti dabartinis konstitucinis reguliavimas.<\/p>\n\n\n\n

Draudimas Lietuvai perimti branduolin\u012f ginkl\u0105 ar jo kontrol\u0119 savaime nerei\u0161kia, kad ji negal\u0117t\u0173 dalyvauti valdant baz\u0119, kurioje toks ginklas b\u016bt\u0173 laikomas, ar pri\u017ei\u016br\u0117ti joje vykdomos veiklos. Ta\u010diau konkre\u010dius Lietuvos institucij\u0173 \u012fgaliojimus ir j\u0173 \u012fgyvendinimo s\u0105lygas reik\u0117t\u0173 \u012fvertinti pagal Sutart\u012f d\u0117l branduolinio ginklo neplatinimo. Vertinant Konstitucijos 137 straipsnio pataisos apimt\u012f, svarstytina ir siauresnio pakeitimo galimyb\u0117 \u2013 Konstitucijoje nustatyti apibr\u0117\u017et\u0105 branduolini\u0173 ginkl\u0173 draudimo i\u0161imt\u012f, i\u0161saugant kit\u0173 masinio naikinimo ginkl\u0173 draudim\u0105, ta\u010diau tokiai alternatyvai \u012fgyvendinti reikia naujos, Konstitucijos 147 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos konstitucin\u0117s iniciatyvos[30]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Antra, reikia apsispr\u0119sti, kokie reikalavimai gauti Lietuvos sutikim\u0105 ir kokie nacionalini\u0173 institucij\u0173 prie\u017ei\u016bros \u012fgaliojimai b\u016bt\u0173 \u012ftvirtinti pa\u010dioje Konstitucijoje.<\/strong> Joje gal\u0117t\u0173 b\u016bti apibr\u0117\u017eti gynybos tikslai, kuriais branduolini\u0173 ginkl\u0173 buvimas Lietuvos teritorijoje b\u016bt\u0173 leid\u017eiamas, taip pat Lietuvos sutikimo ir jos teritorijoje vykdomos veiklos kontrol\u0117s pagrindai. Detalesn\u0119 \u012fgyvendinimo tvark\u0105 b\u016bt\u0173 galima nustatyti \u012fstatymu, o numa\u010dius atitinkam\u0105 konstitucin\u012f pagrind\u0105 \u2013 konstituciniu \u012fstatymu.<\/p>\n\n\n\n

Jeigu b\u016bt\u0173 pasirinkta panaikinti vis\u0105 Konstitucijos 137 straipsn\u012f ir Konstitucijos nepapildyti naujomis nuostatomis, reik\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kokios garantijos kilt\u0173 i\u0161 kit\u0173 jos nuostat\u0173. Ypa\u010d svarbu atsakyti, ar ir kokia apimtimi i\u0161likt\u0173 konstitucinis reikalavimas Lietuvai dalyvauti valdant ir kontroliuojant s\u0105jungininki\u0173 karines bazes jos teritorijoje. \u0160io reikalavimo t\u0119stinum\u0105 reik\u0117t\u0173 pagr\u012fsti, o ne vien numanyti.<\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dia, b\u016bsimo reguliavimo pagrindai turi b\u016bti ai\u0161k\u016bs dar prie\u0161 priimant atitinkam\u0105 Konstitucijos patais\u0105.<\/strong> Seimas tur\u0117t\u0173 \u017einoti, kurios institucijos ir kokia tvarka spr\u0119st\u0173 d\u0117l branduolini\u0173 ginkl\u0173 \u012fve\u017eimo, tranzito, laikymo ar dislokavimo, taip pat karini\u0173 bazi\u0173 steigimo ir naudojimo. Kartu tur\u0117t\u0173 b\u016bti apibr\u0117\u017eta parlamentin\u0117s kontrol\u0117s tvarka ir nacionalini\u0173 institucij\u0173 prie\u017ei\u016bros \u012fgaliojimai.<\/p>\n\n\n\n

\u012estatyme reik\u0117t\u0173 nustatyti ir tai, kokie klausimai prival\u0117t\u0173 b\u016bti aptarti susitarimuose su s\u0105junginink\u0117mis. Juose tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta leid\u017eiamos veiklos apimtis ir trukm\u0117, atvejai, kai pakanka informuoti Lietuv\u0105 ar su ja konsultuotis, ir atvejai, kai b\u016btinas papildomas, ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161tas jos sutikimas. Taip pat reik\u0117t\u0173 nustatyti, kokiomis aplinkyb\u0117mis Lietuvos institucijos gal\u0117t\u0173 reikalauti pakeisti veiklos s\u0105lygas ar saugiai j\u0105 sustabdyti. Susitarimai tur\u0117t\u0173 sudaryti realias galimybes gauti prie\u017ei\u016brai b\u016btin\u0105 informacij\u0105, patekti \u012f atitinkamus objektus ir dalyvauti tiriant incidentus. Tyrim\u0173, atsakomyb\u0117s, \u017ealos atlyginimo ir aplinkosaugini\u0173 padarini\u0173 \u0161alinimo klausimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti sprend\u017eiami atsi\u017evelgiant \u012f jau galiojan\u010dias tarptautines sutartis. \u0160ios garantijos derintinos su gynybos veiksmingumu, prireikus numatant ai\u0161kiai apibr\u0117\u017et\u0105 skubi\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimo tvark\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinio draudimo panaikinimas savaime nepanaikint\u0173 galiojan\u010di\u0173 \u012fstatymini\u0173 draudim\u0173[31]<\/a>. Tod\u0117l b\u016btina suderinti Konstitucijos pataisos, reikaling\u0173 \u012fstatym\u0173 pakeitim\u0173 ir juos \u012fgyvendinan\u010di\u0173 teis\u0117s akt\u0173 \u012fsigaliojim\u0105. Sprendim\u0173 pri\u0117mimo ir prie\u017ei\u016bros taisykl\u0117s tur\u0117t\u0173 \u012fsigalioti ne v\u0117liau, negu b\u016bt\u0173 panaikinti atitinkamai veiklai taikomi draudimai ir atsirast\u0173 teisin\u0117 galimyb\u0117 j\u0105 vykdyti.<\/p>\n\n\n\n

Ketvirta, visuomenei turi b\u016bti ai\u0161ki sprendim\u0173 pri\u0117mimo ir atskaitomyb\u0117s sistema<\/strong>. Reik\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kas priimt\u0173 sprendimus, kokiais teisiniais pagrindais remt\u0173si, kas pri\u017ei\u016br\u0117t\u0173 j\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 ir kam sprendimus priiman\u010dios institucijos atsiskaityt\u0173. \u0160i\u0105 sistem\u0105 galima pristatyti neatskleid\u017eiant konkre\u010di\u0173 karini\u0173 operacij\u0173 ar objekt\u0173 apsaugos detali\u0173. Toks ai\u0161kumas pad\u0117t\u0173 visuomenei suprasti ne tik pataisos tikslus, bet ir tai, kaip j\u0105 pri\u0117mus b\u016bt\u0173 u\u017etikrinama Lietuvos institucij\u0173 atsakomyb\u0117 u\u017e \u0161alies teritorijoje vykdom\u0105 veikl\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Taigi svarstant Konstitucijos 137 straipsnio ateit\u012f, kartu reik\u0117t\u0173 atsakyti \u012f du susijusius klausimus: koki\u0173 konstitucini\u0173 apribojim\u0173 ir d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 atsisakoma bei kokiais teisiniais pagrindais Lietuva toliau spr\u0119st\u0173 d\u0117l savo teritorijos naudojimo ir joje vykdomos veiklos prie\u017ei\u016bros. Konstitucijos pataisos apimtis ir j\u0105 \u012fgyvendinan\u010dio reguliavimo pagrindai tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarstomi kartu.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Elena Masnevait\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docent\u0117, Dr. Jolita Miliuvien\u0117 yra MRU Teis\u0117s mokyklos Vie\u0161osios teis\u0117s instituto docent\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Konstitucijos 137 straipsnio pripa\u017einimo netekusiu galios \u012fstatymo projektas Nr. XVP-1729, 2026 m. liepos 3 d. \/\/ https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAP\/dd5f92c1769c11f1a305c23ba1643967. Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komiteto po svarstymo u\u017eregistruotas patobulintas projektas Nr. XVP-1729(2), 2026 m. rugs\u0117jo 9 d. \/\/ https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAP\/63c53090ac4e11f1adf6868e940b23a5<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> TAR, Nr. 0921010KONSRG922324.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Pagrindinio komiteto 2026 m. rugs\u0117jo 9 d. i\u0161vada Nr. 102-P-42 \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio pripa\u017einimo netekusiu galios \u012fstatymo projekto NR. XVP-1729\u201c (TTK 2026 m. rugs\u0117jo 9 d. i\u0161vada) \/\/ https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAK\/ae1a1ed1ac4e11f1adf6868e940b23a5. Darbotvark\u0117s klausimas (2026-09-22, rytinis pos\u0117dis). Konstitucijos 137 straipsnio pripa\u017einimo netekusiu galios \u012fstatymo projektas (Nr. XVP-1729(2)); svarstymas \/\/ https:\/\/www.lrs.lt\/sip\/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_klaus_stadija&p_svarst_kl_stad_id=-56128.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Ai\u0161kinamasis ra\u0161tas \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio pripa\u017einimo netekusiu galios \u012fstatymo projekto Nr. XVP-1729\u201c, 2026 m. liepos 3 d. \/\/ https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAK\/00db04e0769e11f1a305c23ba1643967.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Pasi\u016blymas \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio pripa\u017einimo netekusiu galios \u012fstatymo projekto Nr. XVP-1729(2)\u201c, 2026 m. rugs\u0117jo 14 d. \/\/ https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAK\/a41f8fe6affb11f184fab17f0b6b1da6<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Pagrindinio komiteto 2026 m. rugs\u0117jo 16 d. papildoma i\u0161vada Nr. 102-P-43 \u201eD\u0117l gaut\u0173 nauj\u0173 pastab\u0173 ir pasi\u016blym\u0173 d\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio pripa\u017einimo netekusiu galios \u012fstatymo projekto NR. XVP-1729(2)\u201c (toliau \u2013 TTK 2026 m. rugs\u0117jo 16 d. i\u0161vada) \/\/ https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAK\/a536b761b1cb11f184fab17f0b6b1da6.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Op. cit. 4.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> NATO \u2013 NATO\u2019s nuclear deterrence policy and forces \/\/ https:\/\/www.nato.int\/en\/what-we-do\/deterrence-and-defence\/natos-nuclear-deterrence-policy-and-forces.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> D. \u017dalimas. Lietuvos Respublikos u\u017esienio politikos konstituciniai pagrindai \/\/ Lietuvos konstitucin\u0117 teis\u0117, MRU, Vilnius: 2022, p. 775. D\u0117l Lietuvos geopolitin\u0117s orientacijos ir su naryste NATO susijusi\u0173 tarptautini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vykdymo taip pat \u017er. Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarim\u0105. TAR, Nr. 2014-00478.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> TAR, Nr. 1111000NUTARG111857.<\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> NATO \u2013 Weapons of mass destruction (WMD). Defending against chemical, biological, radiological and nuclear (CBRN) threats \/\/ https:\/\/www.nato.int\/en\/what-we-do\/deterrence-and-defence\/weapons-of-mass-destruction.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a> \u017dr. Konvencijos d\u0117l cheminio ginklo k\u016brimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo u\u017edraudimo bei jo sunaikinimo (TAR, Nr. 093T001KONVRG930738) I straipsn\u012f bei Konvencijos d\u0117l bakteriologini\u0173 ir toksini\u0173 ginkl\u0173 k\u016brimo, gamybos ir saugojimo u\u017edraudimo bei j\u0173 sunaikinimo (TAR, Nr. 072T001KONVRG721366) I straipsn\u012f.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Z. Kallenborn. Are Drone Swarms Weapons of Mass Destruction? \/\/ The Counterproliferation Papers, Future Warfare Series, No. 60. Air University, U.S. Air Force Center for Strategic Deterrence Studies: Maxwell Air Force Base, Alabama, 2020, https:\/\/www.govinfo.gov\/content\/pkg\/GOVPUB-D301-PURL-gpo139494\/pdf\/GOVPUB-D301-PURL-gpo139494.pdf.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Dal\u012f \u0161i\u0173 garantij\u0173 Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komitetui pateiktoje nuomon\u0117je d\u0117l \u012fstatymo projekto Nr. XVP-1729 nurodo ir J. Baltrimas. \u017dr. TTK 2026 m. rugs\u0117jo 9 d. i\u0161vad\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> \u0160io konstitucinio akto 3 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali b\u016bti joki\u0173 Rusijos, Nepriklausom\u0173 Valstybi\u0173 Sandraugos ar \u012f j\u0105 \u012feinan\u010di\u0173 valstybi\u0173 karini\u0173 bazi\u0173 ir kariuomen\u0117s dalini\u0173. TAR, Nr. 0921010KONA00I-2622.<\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Kiekvienu atveju, kai yra \u012fsigaliojusi Konstitucijos pataisa, tik Konstitucinis Teismas turi \u012fgaliojimus konstatuoti, ar dar galima remtis (ir kiek) ankstesni\u0173 Konstitucijos nuostat\u0173 pagrindu Konstitucinio Teismo suformuluota oficiali\u0105ja konstitucine doktrina. \u017dr., pavyzd\u017eiui, KT 2004 m. gegu\u017e\u0117s 13 d. nutarim\u0105 (TAR, Nr. 1041000NUTARG043747) ir 2006 m. sausio 24 d. nutarim\u0105 (TAR, Nr. 1061000NUTARG060429).<\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> TAR, Nr. 068T001SUTARG682750. D\u0117l branduolini\u0173 ginkl\u0173 ir j\u0173 kontrol\u0117s perdavimo bei per\u0117mimo draudim\u0173 \u017er. Sutarties I ir II straipsnius.<\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> M. Hayashi. NATO\u2019s Nuclear Sharing Arrangements Revisited in Light of the NPT and the TPNW \/\/ https:\/\/doi.org\/10.1093\/jcsl\/krab015.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a> \u012estatymas Nr. 590\/2026 d\u0117l Branduolin\u0117s energijos \u012fstatymo pakeitimo (Laki ydinenergialain muuttamisesta<\/em>). Suomen s\u00e4\u00e4d\u00f6skokoelma<\/em>, 2026, Nr. 590 \/\/ https:\/\/www.finlex.fi\/fi\/lainsaadanto\/saadoskokoelma\/2026\/590.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[20]<\/a> \u012estatymas Nr. 591\/2026 d\u0117l Baud\u017eiamojo kodekso 34 skyriaus 6 straipsnio pakeitimo (Laki rikoslain 34 luvun 6 \u00a7:n muuttamisesta<\/em>). Suomen s\u00e4\u00e4d\u00f6skokoelma<\/em>, 2026, Nr. 591 \/\/ https:\/\/www.finlex.fi\/fi\/lainsaadanto\/saadoskokoelma\/2026\/591.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[21]<\/a> D\u0117l susitarimu grind\u017eiamos i\u0161imties \u017er. Suomijos Baud\u017eiamojo kodekso 34 skyriaus 6 straipsnio 4 dal\u012f (\u012fstatymas Nr. 591\/2026) ir Suomijos parlamento Gynybos komiteto prane\u0161imo PuVM 4\/2026 vp 27\u201335 punktus bei 2-ojo \u012fstatymo projekto 6 straipsnio detaliuosius motyvus \/\/ https:\/\/www.stuklex.fi\/fi\/vm\/puvm20260004. I\u0161vada apie galimyb\u0119 i\u0161 anksto duoti sutikim\u0105 priklauso nuo konkretaus susitarimo turinio; ji nerei\u0161kia, kad bet kuris gynybos susitarimas savaime leid\u017eia \u012fve\u017eti branduolinius ginklus.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[22]<\/a> Suomijos parlamento Konstitucinio komiteto (Perustuslakivaliokunta<\/em>) 2026 m. gegu\u017e\u0117s 27 d. i\u0161vada PeVL 38\/2026 vp d\u0117l Vyriausyb\u0117s pateikt\u0173 Branduolin\u0117s energijos \u012fstatymo ir Baud\u017eiamojo kodekso 34 skyriaus 6 straipsnio pakeitimo \u012fstatym\u0173 projekt\u0173 (HE 72\/2026 vp) (i\u0161vada PeVL 38\/2026 vp), 4 punktas ir p. 3\u20134 pateiktas komiteto sprendimo pasi\u016blymas \/\/ https:\/\/www.eduskunta.fi\/valtiopaivaasiakirjat\/PeVL+38\/2026.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[23]<\/a> Pirmoji atskiroji nuomon\u0117 (Eri\u00e4v\u00e4 mielipide 1<\/em>), pateikta prie Suomijos parlamento Konstitucinio komiteto i\u0161vados PeVL 38\/2026 vp, dalis \u201ePerustelut\u201c (Motyvai), p. 5\u20137 \/\/ https:\/\/www.eduskunta.fi\/valtiopaivaasiakirjat\/PeVL+38\/2026.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[24]<\/a> Suomijos parlamento Gynybos komiteto (Puolustusvaliokunta<\/em>) 2026 m. bir\u017eelio 9 d. prane\u0161imas (mietint\u00f6<\/em>) PuVM 4\/2026 vp d\u0117l Vyriausyb\u0117s pateikt\u0173 Branduolin\u0117s energijos \u012fstatymo ir Baud\u017eiamojo kodekso 34 skyriaus 6 straipsnio pakeitimo \u012fstatym\u0173 projekt\u0173 (HE 72\/2026 vp), 40 punktas (p. 10) \/\/ https:\/\/www.eduskunta.fi\/valtiopaivaasiakirjat\/PuVM+4\/2026.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[25]<\/a> Suomijos radiacin\u0117s ir branduolin\u0117s saugos institucijos (S\u00e4teilyturvakeskus, STUK) 2026 m. baland\u017eio 2 d. ir Suomijos saugos tyrim\u0173 institucijos (Onnettomuustutkintakeskus, OTKES) 2026 m. baland\u017eio 1 d. nuomon\u0117s d\u0117l Branduolin\u0117s energijos \u012fstatymo 4 ir 69 straipsni\u0173 bei Baud\u017eiamojo kodekso 34 skyriaus 6 straipsnio pakeitimo \u012fstatym\u0173 projekt\u0173, bylos Nr. VN\/7624\/2026. Abiej\u0173 nuomoni\u0173 tekstai \u2013 atitinkamai skiltyse \u201eS\u00e4teilyturvakeskus\u201c ir \u201eOnnettomuustutkintakeskus\u201c \/\/ https:\/\/www.lausuntopalvelu.fi\/FI\/Proposal\/ParticipationNonJsShowReport?proposalId=0a1e0300-0629-4296-abd4-418e17277409.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[26]<\/a> 1976 m. sausio 24 d. Ispanijos ir Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 draugyst\u0117s ir bendradarbiavimo sutarties papildomas susitarimas Nr. 6 d\u0117l naudojimosi kariniais objektais (Acuerdo Complementario sobre Facilidades, N\u00famero 6<\/em>). Bolet\u00edn Oficial del Estado<\/em>, 1976 m. lapkri\u010dio 6 d., Nr. 267, dokumento Nr. BOE-A-1976-22276 \/\/ https:\/\/www.boe.es\/buscar\/doc.php?id=BOE-A-1976-22276.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[27]<\/a> 1960 m. sausio 19 d. Japonijos ir Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 pasikeitimas notomis d\u0117l Abipusio bendradarbiavimo ir saugumo sutarties VI straipsnio \u012fgyvendinimo \/\/ https:\/\/worldjpn.net\/documents\/texts\/docs\/19600119.T2E.html.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[28]<\/a> 1960 m. sausio 19 d. Japonijos ir Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 abipusio bendradarbiavimo ir saugumo sutartis (Treaty of Mutual Cooperation and Security between Japan and the United States of America<\/em>) \/\/ https:\/\/www.mofa.go.jp\/na\/st\/page1we_000093.html.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[29]<\/a> 1951 m. bir\u017eelio 19 d. \u0160iaur\u0117s Atlanto Sutarties \u0160ali\u0173 susitarimas d\u0117l j\u0173 karini\u0173 paj\u0117g\u0173 statuso (NATO SOFA). TAR, Nr. 104T001SUSIRG045569. \u017dr. VII straipsn\u012f (baud\u017eiamoji jurisdikcija ir institucij\u0173 bendradarbiavimas) ir VIII straipsn\u012f (reikalavimai d\u0117l \u017ealos atlyginimo) \/\/ https:\/\/www.nato.int\/en\/about-us\/official-texts-and-resources\/official-texts\/1951\/06\/19\/agreement.<\/a><\/p>\n\n\n\n

[30]<\/a> \u017dr. Konstitucijos 147 straipsnio 1 dal\u012f ir TTK 2026 m. rugs\u0117jo 16 d. i\u0161vadoje Nr. 102-P-43 pateiktus argumentus d\u0117l K. Neimanto pasi\u016blymo, kei\u010dian\u010dio pradin\u0117s konstitucin\u0117s iniciatyvos esm\u0119.<\/p>\n\n\n\n

[31]<\/a> Antai Branduolin\u0117s energijos \u012fstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draud\u017eiama branduolinio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir \u012fve\u017eimas (TAR, Nr. 0961010ISTA00I-1613). Pagal Klaip\u0117dos valstybinio j\u016br\u0173 uosto \u012fstatymo 7 straipsnio 6 dal\u012f laivams su branduoliniu ginklu \u012fplaukti \u012f uosto teritorij\u0105 draud\u017eiama, o laivams su branduolin\u0117mis j\u0117gain\u0117mis \u012fplaukti \u012f uosto teritorij\u0105 draud\u017eiama, i\u0161skyrus atvejus, kai tai neprie\u0161tarauja nacionalinio saugumo interesams (TAR, Nr. 0961010ISTA00I-1340). Pana\u0161i nuostata \u012ftvirtinta ir \u0160ventosios j\u016br\u0173 uosto \u012fstatymo 6 straipsnio 3 dalyje: laivams su branduolin\u0117mis j\u0117gain\u0117mis ir branduoliniu ginklu \u012fplaukti \u012f uost\u0105 draud\u017eiama; kit\u0173 valstybi\u0173 karo ir kiti valstybin\u012f status\u0105 turintys laivai \u012f uost\u0105 gali \u012fplaukti Vyriausyb\u0117s nustatyta tvarka (TAR, Nr. 1061010ISTA000X-910).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 Seimo pos\u0117dyje buvo svarstoma Konstitucijos 137 straipsnio, nustatan\u010dio, kad Lietuvos teritorijoje negali b\u016bti masinio naikinimo ginkl\u0173 ir u\u017esienio valstybi\u0173 karini\u0173 bazi\u0173, pataisa, kuria si\u016bloma vis\u0105 \u0161\u012f straipsn\u012f pripa\u017einti netekusiu galios. Siekis sustiprinti Lietuvos gynyb\u0105 yra rimta prie\u017eastis per\u017ei\u016br\u0117ti kai kuriuos konstitucinius apribojimus, ta\u010diau abejotina, ar \u0161iam tikslui pasiekti tikrai yra b\u016btinas Konstitucijos 137 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":50685,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3604,3406,157,409,196],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53712"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53712"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53712\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":53714,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53712\/revisions\/53714"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50685"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53712"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53712"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53712"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}