Jau kelerius metus Lietuvoje vyksta diskusijos d\u0117l galimyb\u0117s leisti vieni\u0161oms moterims susilaukti vaik\u0173 pagalbinio apvaisinimo b\u016bdu. Nors svarstant \u0161\u012f klausim\u0105 pabr\u0117\u017eiamas siekis pl\u0117sti reprodukcin\u0119 autonomij\u0105 bei gerinti valstyb\u0117s demografin\u0119 pad\u0117t\u012f, min\u0117tas si\u016blymas kelia daug klausim\u0173 d\u0117l gimsian\u010di\u0173 vaik\u0173 interes\u0173 apsaugos.<\/p>\n\n\n\n
Vaiko interes\u0173 pirmumo principas ir 2025 m. baland\u017eio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, jog pagalbinio apvaisinimo proceso metu atliekamais veiksmais siekiama \u201esukelti moters n\u0117\u0161tum\u0105\u201c. Siekiamas rezultatas \u2013 vaiko gimimas \u2013 lemia pareig\u0105 visus su \u0161iuo procesu susijusius klausimus spr\u0119sti atsi\u017evelgiant \u012f gimsian\u010dio vaiko interesus, kaip tai \u012ftvirtina min\u0117to \u012fstatymo 3 straipsnio 1 dalis. Nors b\u016bta si\u016blymo \u0161i\u0105 nuostat\u0105 i\u0161braukti i\u0161 \u012fstatymo[1], pabr\u0117\u017etina, jog ji atliepia tarptautinius Lietuvos \u012fsipareigojimus vaiko teisi\u0173 srityje. Vaiko teisi\u0173 konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad \u201eimantis bet koki\u0173 vaik\u0105 lie\u010dian\u010di\u0173 veiksm\u0173, nesvarbu, ar tai daryt\u0173 valstybin\u0117s ar priva\u010dios \u012fstaigos, u\u017esiiman\u010dios socialiniu apr\u016bpinimu, teismai, administracijos ar \u012fstatym\u0173 leidimo organai, svarbiausia \u2013 vaiko interesai\u201c. JT Vaiko teisi\u0173 komitetas 2013 m. komentare pabr\u0117\u017e\u0117, kad geriausi\u0173 vaiko interes\u0173 principas skirtas u\u017etikrinti tiek veiksming\u0105 naudojim\u0105si Konvencijoje numatytomis teis\u0117mis, tiek vaiko vystym\u0105si, kur\u012f \u0161alys raginamos interpretuoti holisti\u0161kai, atsi\u017evelgiant \u012f fizin\u0119, psichin\u0119, dvasin\u0119, moralin\u0119, psichologin\u0119 ir socialin\u0119 vaiko raid\u0105.<\/p>\n\n\n\n Prie\u0161 daugiau nei metus Konstitucinis Teismas sprend\u0117 klausim\u0105, ar teisinis reguliavimas, pagal kur\u012f teis\u0119 gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuok\u0105 ar registruotos partneryst\u0117s sutart\u012f sudar\u0119 asmenys, prie\u0161tarauja Konstitucijai. 2025 m. baland\u017eio 10 d. nutarime Teismas pagalbin\u012f apvaisinim\u0105 priskyr\u0117 prie \u201esveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173\u201c, j\u012f vertino remdamasis lygiateisi\u0161kumo ir nediskriminavimo (Konstitucijos 29 str.) bei sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 prieinamumo (Konstitucijos 53 str. 1 d.) principais ir atsiribojo nuo tyrimo, kaip min\u0117tas ribojimas suderinamas su kitomis parei\u0161k\u0117j\u0173 nurodytomis Konstitucijos nuostatomis (21 str. 2 ir 3 d., 22 str. 1 ir 4 d. ir ypa\u010d \u2013 38 str. 1 ir 2 d.). Vaiko interes\u0173 klausimo Teismas neanalizavo. Toks pasirinkimas kelia abejoni\u0173, nes Teismo pasirinktas pagalbinio apvaisinimo, kaip sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugos, kvalifikavimas nepa\u0161alina esminio \u0161ios proced\u016bros ypatumo \u2013 jos tiesioginis siekiamas rezultatas yra naujo asmens, b\u016bsimo teisi\u0173 subjekto, prad\u0117jimas ir gimimas, sukuriantis naujus \u0161eimos teisinius santykius. Pagalbinio apvaisinimo teisinis reguliavimas nei\u0161vengiamai turi reik\u0161m\u0117s ne tik paslaugos gav\u0117j\u0173, bet ir b\u016bsimo vaiko interesams, susijusiems su jo sveikata, tapatybe bei \u0161eimos ry\u0161iais. Be to, teisinio reguliavimo modelis, kurio atitikt\u012f Konstitucijai vertino Konstitucinis Teismas, buvo grind\u017eiamas ir geriausi\u0173 vaiko interes\u0173 apsaugos principu, kaip tai konstitucin\u0117s justicijos byloje pa\u017eym\u0117jo suinteresuoto asmens \u2013 Seimo \u2013 atstovai. Galimyb\u0119 pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu ar surogacija sieti su santuoka, partneryste ar faktiniu poros bendru gyvenimu n\u0117ra ne\u012fprasta valstybi\u0173 praktikoje. \u0160ie kriterijai svarb\u016bs ir geriausi\u0173 vaiko interes\u0173 po\u017ei\u016briu, mat t\u0117v\u0173 santyki\u0173 forma bei stabilumas gali tur\u0117ti reik\u0161m\u0117s \u0161eimos ry\u0161i\u0173 teisiniam apibr\u0117\u017etumui bei t\u0117v\u0173 atsakomyb\u0117s vaiko at\u017evilgiu t\u0119stinumui.<\/p>\n\n\n\n Min\u0117to vaiko interes\u0173 pirmumo principo analiz\u0117 ypa\u010d svarbi kalbant apie vieni\u0161\u0173 moter\u0173 pagalbin\u012f apvaisinim\u0105, nes \u0161iuo atveju dar prie\u0161 vaiko prad\u0117jim\u0105 numatoma situacija, kurioje vaikas netur\u0117s teisinio ir socialinio t\u0117vo. Atkreiptinas d\u0117mesys, kad 2025 m. baland\u017eio 10 d. nutarime Konstitucinis Teismas nevertino vieni\u0161\u0173 moter\u0173 galimyb\u0117s pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vien pagal pageidavim\u0105. Negana to, Teismas akcentavo, kad prieinamumas prie pagalbinio apvaisinimo paslaug\u0173 turi remtis objektyvaus medicininio poreikio egzistavimu. Objektyvaus medicininio poreikio kriterijaus taikymas vieni\u0161os moters situacijai yra problemi\u0161kas. Net ir vaisingumo sutrikim\u0173 turin\u010dios vieni\u0161os moters atveju medicinin\u0117 indikacija pagalbiniam apvaisinimui ir donorini\u0173 gamet\u0173 poreikis yra du atskiri klausimai: pastar\u0105j\u012f lemia ne moters sveikatos b\u016bkl\u0117, o vyro nebuvimas. I\u0161 Konstitucinio Teismo nutarimo savaime nekyla valstyb\u0117s pareiga \u0161i\u0105 socialinio pob\u016bd\u017eio kli\u016bt\u012f \u0161alinti u\u017etikrinant prieig\u0105 prie donorini\u0173 gamet\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f tai Teismo sprendimas atskirai neanalizuoti geriausi\u0173 vaiko interes\u0173 principo yra labiau suprantamas. Vis d\u0117lto \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, ateityje spr\u0119sdamas d\u0117l b\u016bsimo pagalbinio apvaisinimo reguliavimo modelio, privalo atsi\u017evelgti tiek \u012f galiojan\u010dius nacionalinius bei tarptautinius teis\u0117s aktus vaiko teisi\u0173 apsaugos srityje, tiek \u012f konstitucin\u0117s doktrinos visum\u0105, \u012fskaitant doktrin\u0105 d\u0117l vaiko interes\u0173 pirmumo principo (\u017er. 2019 m. lapkri\u010dio 8 d. ir 2024 m. gegu\u017e\u0117s 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimus).<\/p>\n\n\n\n Klausimas, kur\u012f vis sunkiau ignoruoti: teis\u0117 \u017einoti savo genetin\u0119 tapatyb\u0119<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vieni\u0161\u0173 moter\u0173 pagalbinis apvaisinimas kelia daug teisini\u0173 ir etini\u0173 klausim\u0173. Pavyzd\u017eiui, itin jautrus yra i\u0161 anksto nulemto t\u0117vo nebuvimo klausimas, reikalaujantis ir psichologijos mokslo \u017eini\u0173 apie vyri\u0161kos ir moteri\u0161kos fig\u016br\u0173 reik\u0161m\u0119 vaiko aukl\u0117jimui bei psichosocialinei raidai. Kitas \u0161iuo metu teis\u0117je ir bioetikoje pla\u010diai komentuojamas aspektas \u2013 donoryst\u0117s b\u016bdu prad\u0117t\u0173 asmen\u0173 teis\u0117 \u012f informacij\u0105 apie savo kilm\u0119.<\/p>\n\n\n\n Nuo kit\u0173 donoryst\u0117s objekt\u0173 lytin\u0117s l\u0105stel\u0117s skiriasi tuo, kad donoro genetin\u0117 med\u017eiaga tampa naujo asmens biologin\u0117s tapatyb\u0117s dalimi ir sukuria objektyv\u0173, vis\u0105 gyvenim\u0105 i\u0161liekant\u012f ry\u0161\u012f tarp donoro ir i\u0161 jo gamet\u0173 prad\u0117to vaiko. Ilg\u0105 laik\u0105 \u201enelie\u010diamu\u201c laikytas donor\u0173 anonimi\u0161kumo principas \u0161iandien kaip niekada gin\u010dijamas. Didele dalimi prie to prisideda gamet\u0173 donor\u0173 vaikai, kurie paaug\u0119 (atmintina, kad pirmasis apvaisinimas in vitro <\/em>\u012fvyko 1978 m., inseminacijos prad\u0117tos vykdyti dar anks\u010diau) patys aktyviai domisi savo genetin\u0117mis \u0161aknimis. \u012evairiose bylose Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas yra pripa\u017ein\u0119s teis\u0119 \u012f asmens tapatyb\u0119 privataus gyvenimo apsaugos (\u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos 8 str.) dalimi: globos kontekste nagrin\u0117ta byla Gaskin prie\u0161 Jungtin\u0119 Karalyst\u0119<\/em>, o anoniminio gimdymo kontekste \u2013 Odievre prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105<\/em>, kur E\u017dTT \u012fvertino, kad \u017einoti ties\u0105 apie savo t\u0117v\u0173 tapatyb\u0119 yra Konvencijos saugomas gyvybi\u0161kai svarbus interesas. Kitoje byloje d\u0117l anoniminio gimdymo, Godelli prie\u0161 Italij\u0105<\/em>, E\u017dTT atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f am\u017eiaus santyk\u012f su tapatyb\u0117s paie\u0161komis. Teismas pa\u017eym\u0117jo: \u201e[n]ors parei\u0161k\u0117ja, kuriai dabar yra \u0161e\u0161iasde\u0161imt devyneri metai, gal\u0117jo vystytis kaip asmenyb\u0117 net ir neb\u016bdama tikra d\u0117l savo biologin\u0117s motinos tapatyb\u0117s, reikia pripa\u017einti, kad asmens interesas su\u017einoti savo kilm\u0119 su am\u017eiumi nei\u0161nyksta \u2013 veikiau prie\u0161ingai\u201c[2].<\/p>\n\n\n\n Gamet\u0173 donor\u0173 anonimi\u0161kumo klausim\u0105 E\u017dTT nagrin\u0117jo byloje Gauvin-Fournis ir Silliau prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105<\/em>. Parei\u0161k\u0117jai, gim\u0119 taikant pagalbin\u012f apvaisinim\u0105 su donor\u0173 gametomis, sulauk\u0119 pilnametyst\u0117s nes\u0117kmingai siek\u0117 gauti donor\u0105 identifikuojan\u010dius arba neidentifikuojan\u010dius duomenis. Teismas, vertindamas Pranc\u016bzijos teisin\u012f re\u017eim\u0105, kuris iki 2021 m. reformos r\u0117m\u0117si donoro anonimi\u0161kumo taisykle, nenustat\u0117 teis\u0117s \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105 pa\u017eeidimo. Keturiais teis\u0117j\u0173 balsais prie\u0161 tris Teismas pripa\u017eino valstyb\u0117s vertinimo laisv\u0119 \u0161ioje srityje ir atsi\u017evelg\u0117 \u012f tai, kad Pranc\u016bzijos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, vykdydamas pakartotines diskusijas ir konsultacijas (2004 ir 2011 m.), siek\u0117 kuo geriau suderinti konkuruojan\u010dius donor\u0173, recipient\u0173 \u0161eim\u0173 ir donoryst\u0117s b\u016bdu prad\u0117t\u0173 asmen\u0173 interesus. Teismo sprendimui nepritar\u0119 teis\u0117jai Ravarani, Mourou-Vikstr\u00f6m ir Gnatovskyy atskirojoje nuomon\u0117je kritikuodami donor\u0173 anonimi\u0161kumo apsaug\u0105 pa\u017eym\u0117jo, jog \u201emintis, kad genetinis paveldas yra palyginti nereik\u0161minga aplinkyb\u0117 sav\u0119s k\u016brimo procese ir kad bendras i\u0161silavinimo bei socioekonomin\u0117s, \u0161eimin\u0117s ir emocin\u0117s aplinkos poveikis labai dideliu mastu lemia ir formuoja individo asmenyb\u0119 bei ateit\u012f, tod\u0117l jam tur\u0117t\u0173 b\u016bti teikiama pirmenyb\u0117, yra diskutuotina ir atspindi ideologin\u0119 pozicij\u0105\u201c[3].<\/p>\n\n\n\n Byla buvo nagrin\u0117ta pereinamuoju Pranc\u016bzijos teisinio reguliavimo laikotarpiu: pagal 2021 m. \u012fstatym\u0105 nuo 2022 m. rugs\u0117jo 1 d. nauji donorai turi sutikti, kad pilnametyst\u0117s sulauk\u0119s donoro vaikas gal\u0117t\u0173 su\u017einoti donoro tapatyb\u0119 ir gauti neidentifikuojan\u010dius duomenis. Ankstesni\u0173 donorys\u010di\u0173 atveju informacijos atskleidimas teb\u0117ra siejamas su donoro sutikimu. Pati Audrey Gauvin-Fournis, parei\u0161k\u0117ja min\u0117toje byloje, Pranc\u016bzijos \u017einiasklaidai yra pasakojusi, kad, su\u017einojusi apie savo prad\u0117jim\u0105 su donoro gametomis, \u0117m\u0117 aktyviai ie\u0161koti informacijos apie savo genetin\u0119 kilm\u0119. V\u0117liau ji daugel\u012f met\u0173 pra\u0161\u0117 valstyb\u0117s institucij\u0173 leidimo bent susisiekti su donoru ir suteikti jam galimyb\u0119 apsispr\u0119sti d\u0117l savo tapatyb\u0117s atskleidimo. Kai pasikeitus teisiniam reguliavimui tai tapo \u012fmanoma, jos donoras jau buvo mir\u0119s.[4] E\u017dTT Gauvin-Fournis ir Silliau prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105<\/em> byloje atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f Europoje ry\u0161k\u0117jan\u010di\u0105 tendencij\u0105 atsisakyti donor\u0173 anonimi\u0161kumo. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad nuog\u0105stavimai d\u0117l gamet\u0173 pasi\u016blos suma\u017e\u0117jimo vis labiau laikomi nepagr\u012fstais, o technologin\u0117 pa\u017eanga, ypa\u010d vartotojams prieinam\u0173 (angl. recreational<\/em>) DNR test\u0173 paplitimas, praktikoje silpnina anonimi\u0161kumo apsaug\u0105 ir ver\u010dia ai\u0161kiai reglamentuoti informacijos apie donor\u0105 atskleidim\u0105. Prie anonimi\u0161kumo silpn\u0117jimo taip pat prisideda virtualios genealogijos platformos, komercin\u0117s DNR duomen\u0173 baz\u0117s bei socialiniai tinklai, padedantys surasti biologinius t\u0117vus, senelius, brolius ar seseris.<\/p>\n\n\n\n Tendencij\u0105 stiprinti teis\u0117s \u012f kilm\u0117s informacij\u0105 apsaug\u0105 atspindi ir Europos Tarybos veiksmai: 2023 m. \u012fsteigtam Ekspert\u0173 komitetui d\u0117l prieigos prie kilm\u0117s informacijos (CJ-OR) pavesta parengti rekomendacijas ar kit\u0105 instrument\u0105 d\u0117l donoryst\u0117s b\u016bdu prad\u0117t\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s \u012f kilm\u0117s informacij\u0105. 2021 m. Veronos principai \u2013 soft law<\/em> instrumentas d\u0117l vaik\u0173, gimusi\u0173 i\u0161 surogacijos, teisi\u0173 apsaugos \u2013 11.1 punkte pabr\u0117\u017eia, jog vaiko galimyb\u0117 i\u0161saugoti savo tapatyb\u0119, \u012fskaitant genetin\u0119, gestacin\u0119 ir socialin\u0119 kilm\u0119, turi t\u0119stin\u012f, vis\u0105 gyvenim\u0105 trunkant\u012f poveik\u012f vaikui ir b\u016bsimoms kartoms. Klausim\u0105 d\u0117l donoryst\u0117s b\u016bdu prad\u0117t\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s \u012f kilm\u0117s informacij\u0105 nagrin\u0117jo ir Portugalijos (2018 m.) bei Belgijos (2024 m.) konstituciniai teismai, konstatav\u0119, kad absoliutus prioritetas donoro anonimi\u0161kumui pa\u017eeid\u017eia konkuruojan\u010di\u0173 interes\u0173 pusiausvyr\u0105. Portugalijos Konstitucinis Teismas savo 2018 m. nutarime atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f Europoje ry\u0161k\u0117jan\u010di\u0105 \u0161eimos santyki\u0173 skaidrinimo tendencij\u0105 ir stipr\u0117jant\u012f pripa\u017einim\u0105, kad teis\u0117 gauti informacij\u0105 apie savo kilm\u0119, \u012fskaitant donoro tapatyb\u0119, kyla i\u0161 konstitucin\u0117s teis\u0117s \u012f tapatyb\u0119 ir asmenin\u0119 istorij\u0105. Anonimin\u0117 gamet\u0173 donoryst\u0117 arba bent kai kurios jos formos yra panaikintos ar reik\u0161mingai apribotos Norvegijoje, \u0160vedijoje, \u0160veicarijoje, Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, Suomijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, o daug kur tebevyksta diskusijos d\u0117l \u0161iuo b\u016bdu prad\u0117t\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s \u017einoti savo genetin\u0119 kilm\u0119. Bioetin\u0117se diskusijose vis da\u017eniau akcentuojamas ne tik donoryst\u0117s b\u016bdu prad\u0117t\u0173 asmen\u0173, bet ir j\u0173 vaik\u0173 bei vaikai\u010di\u0173 interesas \u017einoti savo genetines \u0161aknis. Atskira diskusija vyksta d\u0117l to paties donoro gamet\u0173 panaudojimo dideliam vaik\u0173 skai\u010diui prad\u0117ti: pastarasis susij\u0119s ne to su kraujomai\u0161os rizika bei gali sukelti tapatyb\u0117s ir savivokos sunkum\u0173 asmeniui, su\u017einojusiam, kad yra vienas i\u0161 de\u0161im\u010di\u0173 ar net \u0161imt\u0173 pagalbinio apvaisinimo b\u016bdu prad\u0117t\u0173 genetini\u0173 palikuoni\u0173.[5]\n\n\n\n Lietuvos Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymo 3 straipsnio 9 ir 10 dalys numato galimyb\u0119 pilname\u010diam ar visi\u0161k\u0105 veiksnum\u0105 \u012fgijusiam asmeniui gauti lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 donoro tapatyb\u0117s duomenis, ta\u010diau tokia galimyb\u0117 siejama su paties donoro sutikimu (prie\u0161ingai nei \u012fvaikinimo atveju, kai biologini\u0173 t\u0117v\u0173 sutikimas n\u0117ra esmin\u0117 informacijos apie asmens kilm\u0119 suteikimo s\u0105lyga). Nesant sutikimo, informacija gali b\u016bti atskleista tik teismo leidimu d\u0117l sveikatos ar kit\u0173 svarbi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. \u0160i teis\u0117 yra \u012ftvirtinta kaip i\u0161imtis i\u0161 donor\u0173 anonimi\u0161kumo taisykl\u0117s. Nors toks reguliavimas leid\u017eia panaikinti donor\u0173 anonimi\u0161kum\u0105 teismo keliu, neatrodo, kad jis padeda skaidrinti tarpasmeninius, ypa\u010d \u0161eiminius, ry\u0161ius ir veiksmingai u\u017etikrina asmens, prad\u0117to donoryst\u0117s b\u016bdu, teis\u0119 \u012f kilm\u0117s informacij\u0105. \u0160iuo metu Lietuvoje tre\u010diojo asmens donorin\u0117s gametos gali b\u016bti naudojamos tik tais atvejais, kai sutuoktinio ar partnerio lytin\u0117s l\u0105stel\u0117s yra pa\u017eeistos ar j\u0173 nepakanka ir d\u0117l to negali b\u016bti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui arba kai kyla didel\u0117 rizika su jomis perduoti lig\u0105, sukelian\u010di\u0105 didel\u0119 negali\u0105. Atsi\u017evelgiant \u012f Europoje ry\u0161k\u0117jan\u010dias tendencijas, svarstyti donor\u0173 anonimi\u0161kumo re\u017eimo reform\u0105 Lietuvoje yra verta jau \u0161iandien. Jei \u0161alyje bus \u012fteisintas vieni\u0161\u0173 moter\u0173 pagalbinis apvaisinimas, donorini\u0173 gamet\u0173 naudojimo mastas neabejotinai did\u0117s, tod\u0117l teis\u0117s \u012f kilm\u0117s informacij\u0105 klausimas taps dar aktualesnis. Visgi kol kas diskusijose d\u0117l naujo pagalbinio apvaisinimo modelio \u0161is aspektas beveik neakcentuojamas. Pabr\u0117\u017etina, kad teis\u0117s \u012f kilm\u0117s informacij\u0105 klausimas nei\u0161semia vieni\u0161\u0173 moter\u0173 pagalbinio apvaisinimo problematikos, ta\u010diau grie\u017etesnis donor\u0173 anonimi\u0161kumo ribojimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarstomas kaip viena i\u0161 donoryst\u0117s b\u016bdu gimsian\u010di\u0173 vaik\u0173 interes\u0173 apsaugos priemoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n Pagalbinio apvaisinimo metu pradedamo vaiko gerov\u0117 negali b\u016bti redukuojama vien \u012f tai, kad vaikas yra trok\u0161tamas bei laukiamas. \u0160iuolaikin\u0117 \u201etro\u0161kim\u0173 medicina\u201c leid\u017eia palyginti lengvai sukurti vaik\u0105 pagal pageidavim\u0105, ta\u010diau daug sunkiau yra prisiimti deram\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e jo egzistencij\u0105. Jei atsisakoma rimtai \u012fvertinti ilgalaik\u012f poveik\u012f b\u016bsimo vaiko interesams, belieka klausti, ar geriausi\u0173 vaiko interes\u0173 principas reprodukcini\u0173 technologij\u0173 srityje n\u0117ra tik retorin\u0117 priemon\u0117, skirta suderinti ir pateisinti suaugusi\u0173j\u0173 interesus.<\/p>\n\n\n\n Dr. Salom\u0117ja Fernandez Montojo yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto mokslinink\u0117 sta\u017euotoja.<\/em><\/p>\n\n\n\n \u0160is komentaras yra parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 projekt\u0105 \u201eReprodukcin\u0117s technologijos Europos valstybi\u0173 konstitucini\u0173 teism\u0173 praktikoje: vaiko interes\u0173 pirmumo principo stiprinimo link\u201c (sutarties Nr. S-PD-25-62).<\/em><\/p>\n\n\n\n ____<\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> \u201ePasi\u016blymas d\u0117l Pagalbinio apvaisinimo \u012fstatymo Nr. XII-2608 pakeitimo \u012fstatymo projekto\u201c, 2026 m. baland\u017eio 27 d., XVP-1315, https:\/\/e-seimasx.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAK\/5d2c4eb242d811f18091f24c9e0d719a<\/a><\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas, Godelli prie\u0161 Italij\u0105<\/em>, peticijos Nr. 33783\/09, 2012 m. rugs\u0117jo 25 d. sprendimas, https:\/\/hudoc.echr.coe.int\/eng?i=001-113460<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> Georges Ravarani, St\u00e9phanie Mourou-Vikstr\u00f6m ir Mykola Gnatovskyy, bendroji atskiroji nuomon\u0117 byloje Gauvin-Fournis ir Silliau prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105<\/em>, peticij\u0173 Nr. 21424\/16 ir 45728\/17, Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo 2023 m. rugs\u0117jo 7 d. sprendimas, https:\/\/hudoc.echr.coe.int\/eng?i=001-226590<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Daugiau: Audrey Kermalvezen, \u201eOn continue \u00e0 concevoir des enfants sans leur garantir un acc\u00e8s \u00e0 leurs origines\u201c, Actu-Juridique<\/em>, 2023 lapkri\u010dio 28 d., https:\/\/www.actu-juridique.fr\/sante-droit-medical\/audrey-kermalvezen-on-continue-a-concevoir-des-enfants-sans-leur-garantir-un-acces-a-leurs-origines\/<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Apie skirtingus \u0161i\u0173 sunkum\u0173 aspektus \u017er.: Lucy Frith et al., \u201eESHRE Position Paper: International Limits on the Number of Offspring per Gamete Donor\u201c, Human Reproduction<\/em>, (2026), deag108, https:\/\/doi.org\/10.1093\/humrep\/deag108<\/a>; Astrid Indekeu, Sophie H. Bolt ir A. Janneke B. M. Maas, \u201eMeeting Multiple Same-Donor Offspring: Psychosocial Challenges\u201c, Human Fertility<\/em> 25, 4 (2022): 677\u2013687, https:\/\/doi.org\/10.1080\/14647273.2021.1872804<\/a>; Andrew Messenger, \u201eDozens of People Were Conceived from the Same Queensland Sperm Donor. Now Two Half-Sisters Hope to Unravel Their \u2018Family\u2019 Secret\u201c, The Guardian<\/em>, 2024 baland\u017eio 6 d., https:\/\/www.theguardian.com\/australia-news\/2024\/apr\/07\/donor-59-sperm-donation-children-find-father<\/a>; Grace Tobin ir Lesley Robinson, \u201eKatherine\u2019s Biological Father Was a Prolific Sperm Donor. She Could Now Have 700 Siblings\u201c, ABC News<\/em>, 2024 bir\u017eelio 23 d., https:\/\/www.abc.net.au\/news\/2024-06-23\/sperm-donor-father-700-siblings-four-corners\/104010814<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Jau kelerius metus Lietuvoje vyksta diskusijos d\u0117l galimyb\u0117s leisti vieni\u0161oms moterims susilaukti vaik\u0173 pagalbinio apvaisinimo b\u016bdu. Nors svarstant \u0161\u012f klausim\u0105 pabr\u0117\u017eiamas siekis pl\u0117sti reprodukcin\u0119 autonomij\u0105 bei gerinti valstyb\u0117s demografin\u0119 pad\u0117t\u012f, min\u0117tas si\u016blymas kelia daug klausim\u0173 d\u0117l gimsian\u010di\u0173 vaik\u0173 interes\u0173 apsaugos. Vaiko interes\u0173 pirmumo principas ir 2025 m. baland\u017eio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Pagalbinio apvaisinimo …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":53662,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3478,312,595],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53661"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53661"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53661\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":53663,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53661\/revisions\/53663"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53662"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53661"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53661"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53661"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}