B\u016btinosios ginties klausimas Lietuvos vie\u0161ajame diskurse n\u0117ra vien teorinis. \u0160io instituto taikymo problematika vie\u0161ojoje erdv\u0117je pastaraisiais metais v\u0117l sulauk\u0117 didesnio visuomen\u0117s susidom\u0117jimo, kai Lietuvos teismuose buvo nagrin\u0117jama policijos pareig\u016bno D. \u0160erpy\u010dio baud\u017eiamoji byla. \u0160ioje baud\u017eiamojoje byloje kasacinis teismas, 2026 m. gegu\u017e\u0117s 26 d. pri\u0117m\u0119s galutin\u012f ir neskund\u017eiam\u0105 sprendim\u0105, sprend\u0117 b\u016btinosios ginties instituto, kaip baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 \u0161alinan\u010dios aplinkyb\u0117s, taikymo ir jo atribojimo nuo kit\u0173 baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 \u0161alinan\u010di\u0173 aplinkybi\u0173 klausimus. Lietuvos teism\u0173 praktikoje b\u016bta ir daugiau pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio byl\u0173, tod\u0117l verta apie tai pakalb\u0117ti ir pla\u010diau \u2013 tarptautini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 standart\u0173 ir b\u016btinosios ginties doktrinos suderinamumo kontekste.<\/p>\n\n\n\n
Pagrindinis tarptautinis teis\u0117s aktas, numatantis \u017emogaus teisi\u0173 standartus ir valstyb\u0117s prievartos teis\u0117tumo ribas yra Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencija (1950) (E\u017dTK).<\/p>\n\n\n\n
\u0160iame dokumente \u012ftvirtinta valstybi\u0173 pareiga saugoti asmens teis\u0119 \u012f gyvyb\u0119, laisv\u0119 ir saugum\u0105, draud\u017eiamas kankinimas bei numatomos kitos svarbiausios \u017emogaus teis\u0117s. Visgi, E\u017dTK taip pat numato ir s\u0105lygas, kurioms atsiradus, valstybei leid\u017eiama nukrypti nuo min\u0117t\u0173 \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Pavyzd\u017eiui, E\u017dTK 2 straipsnis, \u012ftvirtinantis teis\u0119 \u012f gyvyb\u0119, leid\u017eia valstyb\u0117s pareig\u016bnams naudoti mirtin\u0105 j\u0117g\u0105 tam tikrais i\u0161imtiniais atvejais, ta\u010diau tik tiek, kiek tai yra nei\u0161vengiamai b\u016btina. Tuo tarpu E\u017dTK 3 straipsnyje \u012ftvirtintas kankinimo draudimas yra absoliutus: jokiomis aplinkyb\u0117mis valstyb\u0117 negali pateisinti kankinimo ar kitokio ne\u017emoni\u0161ko elgesio. Pagal E\u017dTK 15 straipsn\u012f valstybei taip pat leid\u017eiama nukrypti nuo tam tikr\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 karo ar kitos nepaprastosios pad\u0117ties metu, ta\u010diau tokios priemon\u0117s turi b\u016bti b\u016btinos ir proporcingos susidariusiai situacijai bei neprie\u0161tarauti kitiems tarptautiniams \u012fsipareigojimams. \u0160i\u0173 E\u017dTK nuostat\u0173 turinys taip pat atskleid\u017eiamas ir pl\u0117tojamas praktikoje \u2013 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) jurisprudencijoje.<\/p>\n\n\n\n
Aptartos \u017emogaus teis\u0117s saugomos ir ginamos ne tik E\u017dTK ir E\u017dTT jurisprudencijoje, ta\u010diau ir kit\u0173 tarptautini\u0173 teis\u0117s akt\u0173, i\u0161 esm\u0117s analogi\u0161kai traktuojan\u010di\u0173 \u0161i\u0173 teisi\u0173 apimt\u012f \u2013 Visuotin\u0117s \u017emogaus teisi\u0173 deklaracijos (1948), Tarptautinio pilietini\u0173 ir politini\u0173 teisi\u0173 pakto (1966), Jungtini\u0173 Taut\u0173 Konvencijos prie\u0161 kankinim\u0105 ir kitok\u012f \u017eiaur\u0173, ne\u017emoni\u0161k\u0105 ar \u017eeminant\u012f elges\u012f arba baudim\u0105 (1984), Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos (2000).<\/p>\n\n\n\n
Taigi, tarptautin\u0117s teis\u0117s normos ne tik \u012ftvirtina \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos standartus, ta\u010diau ir numato i\u0161imtinius atvejus, kada valstybei leid\u017eiama nuo j\u0173 nukrypti. Visgi pa\u017eym\u0117tina, jog \u0161i\u0173 i\u0161im\u010di\u0173 n\u0117ra daug, o nuo kai kuri\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, pavyzd\u017eiui, kankinimo draudimo, valstyb\u0117 nukrypti negali. B\u016btent per \u012fpareigojim\u0173 ir j\u0173 i\u0161im\u010di\u0173 santyk\u012f tarptautin\u0117je teis\u0117je apibr\u0117\u017eiamos teis\u0117tos valstyb\u0117s prievartos ribos. \u0160is teisinis mechanizmas u\u017etikrina pusiausvyr\u0105 tarp asmens teisi\u0173 apsaugos ir valstyb\u0117s pareigos i\u0161imtiniais atvejais u\u017etikrinti valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s saugum\u0105, vie\u0161\u0105j\u0105 tvark\u0105, apsaugoti \u017emoni\u0173 sveikat\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Pirmosios b\u016btinosios ginties instituto u\u017euomazgos siejamos su taliono principu (lex talionis<\/em>) \u201eakis u\u017e ak\u012f, dantis u\u017e dant\u012f\u201c, kuriuo buvo vadovaujamasi Senov\u0117s civilizacijose[1]<\/sup>. Rom\u0117n\u0173 teis\u0117je galiojo principas ,,prie\u0161 prievart\u0105 gali b\u016bti vartojama j\u0117ga\u201c (vim vi repellere licet<\/em>)[2]<\/sup>. \u0160vietimo am\u017eiuje prigimtin\u0117s teis\u0117s filosofai H. Grocijus, D\u017e. Lokas, T. Hobsas, \u017d. \u017d. Ruso ir j\u0173 sek\u0117jai teis\u0119 gintis laik\u0117 prigimtine \u017emogaus teise, kylan\u010dia i\u0161 \u017emogaus teis\u0117s \u012f gyvyb\u0119. Teis\u0119 gintis traktuojant kaip prigimtin\u0119 \u017emogaus teis\u0119, jos reglamentavimas n\u0117ra b\u016btinas \u2013 \u0161i teis\u0117 priklauso \u017emogui nuo gimimo, o valstyb\u0117, \u012ftvirtindama j\u0105 teis\u0117s aktuose, papras\u010diausiai sankcionuoja ir sudaro patogesnes s\u0105lygas pripa\u017einti teis\u0117saugos institucij\u0173 praktikoje.[3]<\/sup><\/p>\n\n\n\n \u0160is po\u017ei\u016bris atsispindi ir tarptautin\u0117je teis\u0117je. Jungtini\u0173 Taut\u0173 Chartijoje pripa\u017e\u012fstama prigimtin\u0117 teis\u0117 \u012f savigyn\u0105, o Tarptautinis Teisingumo Teismas 1986 m. byloje JAV prie\u0161 Nikaragv\u0105<\/em>[4]<\/sup> pabr\u0117\u017e\u0117, kad teis\u0117 \u012f savigyn\u0105 egzistuoja ne tik sutartin\u0117je, bet ir tarptautin\u0117je paprotin\u0117je teis\u0117je.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tiesiogiai b\u016btinosios ginties doktrina neminima, ta\u010diau gali b\u016bti kildinama i\u0161 Konstitucijos 18 straipsnio, \u012ftvirtinan\u010dio \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 prigimtin\u012f pob\u016bd\u012f, ir 19-21 straipsni\u0173 nuostat\u0173, \u012ftvirtinan\u010di\u0173 \u017emogaus teis\u0119 \u012f gyvyb\u0119, teis\u0119 \u012f laisv\u0119 ir u\u017edraud\u017eian\u010di\u0173 \u017emogaus kankinim\u0105. B\u016btinosios ginties kontekste \u0161ios prigimtin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s ir laisv\u0117s atsispindi Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo kodekso (BK) 28 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 kodekso 13 straipsnyje, kuriuose b\u016btinoji gintis \u012ftvirtinta kaip baud\u017eiam\u0105j\u0105 ir administracin\u0119 atsakomyb\u0119 \u0161alinanti aplinkyb\u0117. \u0160is institutas leid\u017eia asmeniui gintis nuo realaus, akivaizdaus ir pavojingo k\u0117sinimosi, neper\u017eengiant \u012fstatymo nustatyt\u0173 gynybos rib\u0173.<\/p>\n\n\n\n Praktikoje asmenys, pasiprie\u0161in\u0119 valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173 naudojamai fizinei prievartai, da\u017eniausiai traukiami baud\u017eiamojon atsakomyb\u0117n pagal BK 286 straipsn\u012f (pasiprie\u0161inimas valstyb\u0117s tarnautojui ar vie\u0161ojo administravimo funkcijas atliekan\u010diam asmeniui). Nors teori\u0161kai b\u016btinoji gintis galima ir ginantis nuo pareig\u016bno veiksm\u0173, teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad tokia gynyba galima tik i\u0161imtiniais atvejais, kai pareig\u016bno veiksmai yra akivaizd\u017eiai neteis\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) savo praktikoje yra pabr\u0117\u017e\u0119s, kad pareig\u016bn\u0173 veiksmai, atliekami vykdant \u012fstatymuose nustatytas funkcijas, nelaikomi pavojingu k\u0117sinimusi, nuo kurio b\u016bt\u0173 galima gintis remiantis b\u016btinosios ginties institutu.[5]<\/sup> D\u0117l \u0161ios prie\u017easties argumentai d\u0117l b\u016btinosios ginties instituto taikymo bylose, susijusiose su pasiprie\u0161inimu policijos ar kit\u0173 institucij\u0173 pareig\u016bnams, yra atmetami.<\/p>\n\n\n\n Pavyzd\u017eiui, 2006 m. LAT nagrin\u0117jo situacij\u0105, kai neblaivi moteris, sulaikoma policijos pareig\u016bn\u0117s, aktyviai prie\u0161inosi ir su\u017ealojo pareig\u016bn\u0119. Teismas konstatavo, kad pareig\u016bn\u0117 veik\u0117 vykdydama \u012fstatyme nustatytas funkcijas ir tur\u0117jo teis\u0119 panaudoti fizin\u0119 prievart\u0105, tod\u0117l jos veiksmai negal\u0117jo b\u016bti laikomi pavojingu k\u0117sinimusi. Taigi, nebuvus pavojingo k\u0117sinimosi, nuteistosios moters veiksmai pareig\u016bn\u0117s at\u017evilgiu negal\u0117jo b\u016bti laikomi b\u016btin\u0105ja gintimi.[6]<\/sup><\/p>\n\n\n\n Pana\u0161i\u0105 i\u0161vad\u0105 LAT padar\u0117 ir 2011 m. byloje, kurioje asmuo prie\u0161inosi pareig\u016bnams, pad\u0117jusiems vykdyti priverstin\u0119 hospitalizacij\u0105. Kadangi pareig\u016bnai veik\u0117 pagal jiems suteiktus \u012fgaliojimus, teismas nusprend\u0117, kad nebuvo pagrindo j\u0173 veiksm\u0173 laikyti pavojingu k\u0117sinimusi, tod\u0117l nebuvo tenkintos ir visos b\u016btinosios ginties taikymui keliamos s\u0105lygos.[7]<\/sup><\/p>\n\n\n\n Taigi, LAT praktikoje b\u016btinosios ginties instituto taikymas valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173 naudojamos prievartos atvejais yra itin ribotas. Nors teori\u0161kai b\u016btinoji gintis gali \u0161alinti baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 ir kai asmuo ginasi nuo valstyb\u0117s \u012fgaliojimus vykdan\u010dio pareig\u016bno veiksm\u0173, teismai nuosekliai laikosi pozicijos, kad b\u016btinoji gintis galima tik tada, kai pareig\u016bno veiksmai yra ai\u0161kiai neteis\u0117ti ir d\u0117l to gali b\u016bti laikomi pavojingu k\u0117sinimusi. Praktikoje pareig\u016bn\u0173 naudojamos fizin\u0117s prievartos teis\u0117tumas vertinamas, atsi\u017evelgiant \u012f specialiuosiuose \u012fstatymuose nustatytus tokios prievartos naudojimo pagrindus, s\u0105lygas ir ribas. Konstatavus valstyb\u0117s pareig\u016bno panaudotos fizin\u0117s prievartos teis\u0117tum\u0105, asmen\u0173 pasiprie\u0161inimas tokiems teis\u0117tiems pareig\u016bno veiksmams kvalifikuojamas pagal BK 286 straipsn\u012f. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties b\u016btinoji gintis, kaip b\u016bdas gintis nuo valstyb\u0117s prievartos, i\u0161lieka labiau teorine, nei praktikoje pritaikoma galimybe.<\/p>\n\n\n\n Teism\u0173 praktikoje kitaip sprend\u017eiamos situacijos, kai besigyn\u0119s nuo asmens prievartos pareig\u016bnas pra\u0161o taikyti b\u016btinosios ginties institut\u0105 \u2013 riba, pagal kuri\u0105 konstatuojamas asmens pavojingas k\u0117sinimasis prie\u0161 valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0105, yra daug \u017eemesn\u0117, tod\u0117l baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 \u0161alinan\u010dios aplinkyb\u0117s valstyb\u0117s pareig\u016bnams taikomos da\u017eniau. Vis d\u0117lto \u0161iais atvejais kyla nema\u017eai teorini\u0173 bei praktini\u0173 sunkum\u0173, nes ne visada ai\u0161ku, ar pareig\u016bno veiksmai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinami kaip b\u016btinoji gintis ar kaip profesini\u0173 pareig\u0173 vykdymas (BK 30 straipsnis). B\u016btent \u0161i\u0173 baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 \u0161alinan\u010di\u0173 aplinkybi\u0173 atribojimo problematika pastaraisiais metais sulauk\u0117 didesnio LAT d\u0117mesio.<\/p>\n\n\n\n 2025 m. byloje LAT i\u0161pl\u0117stin\u0117 teis\u0117j\u0173 kolegija nagrin\u0117jo atvej\u012f, kai sulaikytas asmuo pasiprie\u0161ino policijos pareig\u016bnui, o \u0161iam panaudojus fizin\u0119 prievart\u0105 sulaikytasis pargriuvo ir sunkiai susi\u017ealojo. LAT konstatavo, kad pareig\u016bno atleidimo nuo baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s klausimas pirmiausia tur\u0117t\u0173 b\u016bti sprend\u017eiamas pagal BK 30 straipsn\u012f, reglamentuojant\u012f profesini\u0173 pareig\u0173 vykdym\u0105, o b\u016btinoji gintis pagal BK 28 straipsn\u012f taikytina tik tais atvejais, kai tarnybini\u0173 \u012fgaliojim\u0173 reglamentavimo nepakanka.[8]<\/sup><\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto du teismo kolegijos teis\u0117jai pateik\u0117 atskir\u0105sias nuomones. Vienas teis\u0117jas pa\u017eym\u0117jo, kad pareig\u016bnas vir\u0161ijo tarnybinius \u012fgaliojimus, nes sulaikytojo pavojingas k\u0117sinimasis jau buvo pasibaig\u0119s, o tolesn\u0117 prievarta buvo neproporcinga. Tuo tarpu kitas teis\u0117jas laik\u0117si pozicijos, kad tokiais atvejais netur\u0117t\u0173 b\u016bti paneigiama pareig\u016bno prigimtin\u0117 teis\u0117 \u012f b\u016btin\u0105j\u0105 gint\u012f, tod\u0117l pareig\u016bno baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 tur\u0117jo \u0161alinti BK 28 straipsnis.<\/p>\n\n\n\n Pana\u0161i\u0105 situacij\u0105 LAT sprend\u0117 ir 2026 m. byloje d\u0117l pareig\u016bno \u0161aunamojo ginklo panaudojimo teis\u0117tumo prie\u0161 psichikos sveikatos sutrikim\u0105 tur\u0117jusi\u0105 moter\u012f. Nors \u017eemesni\u0173j\u0173 instancij\u0173 teismai pareig\u016bno veiksmus vertino kaip b\u016btin\u0105j\u0105 gint\u012f, LAT pirmenyb\u0119 suteik\u0117 profesini\u0173 pareig\u0173 vykdymo instituto taikymui.[9] <\/sup>\u0160ioje baud\u017eiamojoje byloje LAT r\u0117m\u0117si ir E\u017dTT jurisprudencija, susijusia su E\u017dTK 2 straipsnio nuostat\u0173 taikymu ir j\u0117gos panaudojimo kriterijais bei proporcingumu, kuri, be kita ko, aktuali ne tik profesini\u0173 pareig\u0173 vykdymo, bet ir b\u016btinosios ginties instituto taikymo kontekste.<\/p>\n\n\n\n \u0160ioje byloje vienas teis\u0117jas taip pat parei\u0161k\u0117 atskir\u0105j\u0105 nuomon\u0119, pabr\u0117\u017edamas, kad mirtinos j\u0117gos panaudojimas neatitiko b\u016btinumo ir proporcingumo reikalavim\u0173 bei nebuvo suderinamas su E\u017dTT praktikoje i\u0161pl\u0117totu reikalavimu mirtin\u0105 j\u0117g\u0105 naudoti tik kaip kra\u0161tutin\u0119 priemon\u0119, tod\u0117l pareig\u016bnui tur\u0117jo b\u016bti taikoma baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n Taigi, valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173 gynybos nuo asmen\u0173 prievartos atvejais baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 \u0161alinan\u010dios aplinkyb\u0117s taikomos daug da\u017eniau d\u0117l pavojingam k\u0117sinimuisi keliam\u0173 \u017eemesni\u0173 reikalavim\u0173. Vis d\u0117lto, kaip matyti i\u0161 Lietuvos teism\u0173 praktikos, taip pat ir teis\u0117j\u0173 atskir\u0173j\u0173 nuomoni\u0173, b\u016btinosios ginties instituto ribos tokiame valstyb\u0117s ir asmens santykyje i\u0161lieka gana neapibr\u0117\u017etos, taip pat i\u0161lieka neai\u0161kum\u0173 d\u0117l b\u016btinosios ginties ir profesini\u0173 pareig\u0173 vykdymo institut\u0173 atribojimo bei teis\u0117s ir pareigos gintis santykio, ypa\u010d tais atvejais, kai pareig\u016bnas kartu vykdo tarnybines funkcijas ir ginasi nuo pavojingo k\u0117sinimosi.<\/p>\n\n\n\n Jeigu b\u016btinoji gintis, kaip b\u016bdas asmeniui gintis nuo valstyb\u0117s prievartos, i\u0161lieka labiau teorine, nei praktikoje pritaikoma galimybe, kyla nat\u016bralus klausimas, visgi kaip asmuo yra saugomas nuo neteis\u0117tos valstyb\u0117s prievartos.<\/p>\n\n\n\n Teism\u0173 praktika rodo, kad pagrindinis apsaugos mechanizmas yra ne asmens teis\u0117 fizi\u0161kai prie\u0161intis, o pareig\u016bn\u0173 teisin\u0117 atsakomyb\u0117 u\u017e neteis\u0117tus veiksmus. Kai pareig\u016bnai vir\u0161ija jiems suteiktus \u012fgaliojimus ar nepagr\u012fstai naudoja j\u0117g\u0105, j\u0173 veiksmai gali u\u017etraukti drausmin\u0119, o kai \u0161ie veiksmai sukelia didel\u0119 \u017eal\u0105 \u2013 ir baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 pagal BK 228 str. (piktnaud\u017eiavimas) arba BK 229 str. (tarnybini\u0173 pareig\u0173 neatlikimas).<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l Lietuvos teisin\u0117je sistemoje apsauga nuo neteis\u0117tos valstyb\u0117s prievartos pirmiausia siejama ne su asmens teise prie\u0161intis pareig\u016bnui, o su galimybe pareig\u016bn\u0105 patraukti atsakomyb\u0117n u\u017e neteis\u0117t\u0105 j\u0117gos panaudojim\u0105. B\u016btent pareig\u016bn\u0173 atsakomyb\u0117 \u0161iandien yra pagrindin\u0117 priemon\u0117, u\u017etikrinanti asmens apsaug\u0105 valstyb\u0117s ir \u017emogaus santykyje. Tai i\u0161 esm\u0117s atitinka tiek E\u017dTK nuostatas, tiek ir E\u017dTT pl\u0117tojam\u0105 jurisprudencij\u0105, pagal kuri\u0105 valstyb\u0117s ir asmens santykis b\u016btinosios ginties kontekste yra apibr\u0117\u017eiamas ne tiek per asmens subjektin\u0119 teis\u0119, kiek per prievartos panaudojimo rib\u0173 i\u0161lygas. <\/p>\n\n\n\n Straipsn\u012f pareng\u0117 Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto penkto kurso student\u0117 Ugn\u0117 Gabriel\u0117 Motiekaityt\u0117 ir vadov\u0117 \u2013 Mykolo Romerio universiteto Teis\u0117s mokyklos Vie\u0161osios teis\u0117s instituto doktorant\u0117 Asta Benetyt\u0117. Straipsnis parengtas \u012fgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuot\u0105 Student\u0173 vasaros praktikos (2026) projekt\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n \u0160altiniai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n[1] White, M.D. (2014). Lex Talionis. In: Backhaus, J. (eds) Encyclopedia of Law and Economics. Springer, New York, NY. https:\/\/doi.org\/10.1007\/978-1-4614-7883-6_18-1<\/a>.<\/p>\n\n\n\n[2] Nekro\u0161ius, I., Nekro\u0161ius V., V\u0117lyvis S. Rom\u0117n\u0173 teis\u0117. Justitia, 2007.<\/p>\n\n\n\n[3] Pavilonis, V., & Merkevi\u010dius, R. (1999). B\u016btinoji gintis. Justitia.<\/p>\n\n\n\n[4] International Court of Justice. (1986). Military and paramilitary activities in and against Nicaragua (Nicaragua v. United States of America), merits, judgment. I.C.J. Reports 1986, 14. https:\/\/www.icj-cij.org\/sites\/default\/files\/case-related\/70\/070-19860627-JUD-01-00-EN.pdf<\/a>.<\/p>\n\n\n\n[5] Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo senato 1997 m. bir\u017eelio 13 d. nutarimas Nr. 4 ,,D\u0117l teism\u0173 praktikos taikant \u012fstatymus d\u0117l b\u016btinosios ginties ir jos rib\u0173 per\u017eengimo\u201c.<\/p>\n\n\n\n[6] Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus 2006 m. kovo 21 d. nutartis baud\u017eiamojoje byloje Nr. 2K-188\/2006.<\/p>\n\n\n\n[7] Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus 2011 m. gegu\u017e\u0117s 24 d. nutartis baud\u017eiamojoje byloje Nr. 2K-263\/2011.<\/p>\n\n\n\n[8] Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus 2025 m. lapkri\u010dio 19 d. nutartis baud\u017eiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-594\/2025.<\/p>\n\n\n\n[9] Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus 2026 m. gegu\u017e\u0117s 26 d. nutartis baud\u017eiamojoje byloje Nr. 2K-93-1073\/2026.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" B\u016btinosios ginties klausimas Lietuvos vie\u0161ajame diskurse n\u0117ra vien teorinis. \u0160io instituto taikymo problematika vie\u0161ojoje erdv\u0117je pastaraisiais metais v\u0117l sulauk\u0117 didesnio visuomen\u0117s susidom\u0117jimo, kai Lietuvos teismuose buvo nagrin\u0117jama policijos pareig\u016bno D. \u0160erpy\u010dio baud\u017eiamoji byla. \u0160ioje baud\u017eiamojoje byloje kasacinis teismas, 2026 m. gegu\u017e\u0117s 26 d. pri\u0117m\u0119s galutin\u012f ir neskund\u017eiam\u0105 sprendim\u0105, sprend\u0117 b\u016btinosios ginties instituto, kaip baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":32573,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[392,105,3354],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53581"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53581"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53581\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":53582,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53581\/revisions\/53582"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32573"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53581"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53581"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53581"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}