\u017diedin\u0117 ekonomika vis da\u017eniau suprantama ne tik kaip aplinkosaugos, bet ir kaip ekonomin\u0117s bei mokestin\u0117s politikos klausimas. Valstyb\u0117s taikomi ekonominiai instrumentai \u2013 mokes\u010diai, rinkliavos, subsidijos, u\u017estato sistemos ar mokestin\u0117s lengvatos \u2013 formuoja kain\u0173 signalus, kurie gali keisti gamintoj\u0173 ir vartotoj\u0173 sprendimus bei skatinti pereiti nuo pirmini\u0173 \u017ealiav\u0173 naudojimo prie pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir antrini\u0173 \u017ealiav\u0173 (Svatikova et al., 2025).<\/p>\n\n\n\n
Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacija (OECD) pa\u017eymi, kad ekonomin\u0117s priemon\u0117s gali b\u016bti veiksmingos skatinant atliek\u0173 prevencij\u0105, ma\u017einant j\u0173 \u0161alinim\u0105 s\u0105vartynuose ir kuriant ekonomines paskatas perdirbimui. J\u0173 veiksmingumas priklauso ne tik nuo paties mokes\u010dio egzistavimo, bet ir nuo jo dyd\u017eio, diferenciacijos bei derinimo su kitomis politikos priemon\u0117mis (OECD, 2019; Svatikova et al., 2025).<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos per\u0117jimo prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos mokestini\u0173 ir ekonomini\u0173 priemoni\u0173 analiz\u0117 atskleid\u0117, kad vien aplinkosaugini\u0173 tiksl\u0173 deklaravimo nepakanka. Reikalinga tokia mokes\u010di\u0173 sistema, kurioje aplinkai ma\u017eiau palankus pasirinkimas ekonomi\u0161kai kainuot\u0173 daugiau, o \u017eiedinis sprendimas tapt\u0173 finansi\u0161kai patrauklesnis.<\/p>\n\n\n\n
S\u0105vartyn\u0173 mokestis \u2013 ne tik biud\u017eeto pajam\u0173 \u0161altinis<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vienas pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 atliek\u0173 \u0161alinimo s\u0105vartynuose apmokestinimas. Reikmini\u0173 tyrim\u0173 projekto metu \u201c\u017diedin\u0117s ekonomikos apmokestinimo ir teisin\u0117s baz\u0117s k\u016brimas Lietuvoje\u201c (projekto sutarties Nr. S-REP-25-1) atlikto ekspertinio vertinimo rezultatai parod\u0117 gana ai\u0161k\u0173 palaikym\u0105 didesniam s\u0105vartyn\u0173 apmokestinimui. Ekspertai teiginiui, kad s\u0105vartyn\u0173 mokestis tur\u0117t\u0173 b\u016bti didinamas<\/em>, skyr\u0117 vidutini\u0161kai 3,71 balo i\u0161 5, o teiginiui, kad dabartiniai atliek\u0173 \u0161alinimo ka\u0161tai<\/em> yra per ma\u017ei ir nepakankamai skatina alternatyvius atliek\u0173 tvarkymo b\u016bdus<\/em>, \u2013 3,50 balo.<\/p>\n\n\n\n Tarptautin\u0117 praktika patvirtina, kad atliek\u0173 \u0161alinimo mokes\u010diai gali pad\u0117ti nukreipti atliekas nuo \u0161alinimo s\u0105vartynuose \u012f perdirbim\u0105 ir kitus aplinkai palankesnius atliek\u0173 tvarkymo b\u016bdus, nes \u0161alinimas s\u0105vartynuose tampa ekonomi\u0161kai ma\u017eiau patrauklus (OECD, 2019). Vis d\u0117lto, per ma\u017eas tarifas gali nesukurti pakankamo ekonominio signalo, tod\u0117l vien formalus mokes\u010dio egzistavimas savaime neu\u017etikrina elgsenos poky\u010dio.<\/p>\n\n\n\n Svarbus ir surinkt\u0173 pajam\u0173 panaudojimas. OECD praktikos analiz\u0117 atskleid\u0117, kad dalyje valstybi\u0173 pajamos i\u0161 atliek\u0173 \u0161alinimo mokes\u010di\u0173 nukreipiamos \u012f atliek\u0173 tvarkymo infrastrukt\u016br\u0105 ar aplinkosaugos priemones (OECD, 2019). Lietuvoje didesnio s\u0105vartyn\u0173 apmokestinimo poveikis b\u016bt\u0173 stipresnis, jeigu kartu b\u016bt\u0173 sudaromos geresn\u0117s ekonomin\u0117s ir infrastrukt\u016brin\u0117s s\u0105lygos atliek\u0173 prevencijai, pakartotiniam naudojimui bei perdirbimui.<\/p>\n\n\n\n Plastiko apmokestinimas \u2013 mokes\u010diai pagal perdirbamumo galimybes<\/strong><\/p>\n\n\n\n Dar ry\u0161kesn\u0117 ekspert\u0173 pozicija i\u0161ry\u0161k\u0117jo vertinant plastiko apmokestinim\u0105. Neperdirbamo plastiko apmokestinimo didinimui ekspertai skyr\u0117 4,00 balo i\u0161 5, paskatoms perdirbamoms med\u017eiagoms \u2013 3,86, o mokes\u010di\u0173 diferenciacijai pagal plastiko perdirbamum\u0105 \u2013 3,79 balo. Gauti rezultatai atitinka tarptautin\u0117je literat\u016broje stipr\u0117jan\u010di\u0105 nuostat\u0105, kad ekonomin\u0117s priemon\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti nukreiptos ne tik \u012f galutin\u012f atliek\u0173 tvarkymo etap\u0105, bet ir \u012f ankstesnes produkto gyvavimo ciklo stadijas \u2013 projektavim\u0105, gamyb\u0105 bei pirmini\u0173 ir antrini\u0173 \u017ealiav\u0173 pasirinkim\u0105 (Svatikova et al., 2025).<\/p>\n\n\n\n Tai rei\u0161kia, kad vienodas apmokestinimas skirting\u0105 poveik\u012f aplinkai daran\u010dioms prek\u0117ms ne visada sukuria tinkamas paskatas. Mokestis ar gamintojo atsakomyb\u0117s \u012fmokos gal\u0117t\u0173 b\u016bti diferencijuojamos atsi\u017evelgiant \u012f gaminio perdirbamum\u0105, antrini\u0173 \u017ealiav\u0173 panaudojim\u0105 ir kitas produkto savybes.<\/p>\n\n\n\n \u00a0Transporto sektoriuje \u2013 principas \u201eter\u0161\u0117jas moka\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ekspertinio vertinimo rezultatai atskleid\u0117, kad ekonomin\u0117s priemon\u0117s aktualios ir transporto srityje. Ekspertai ypa\u010d palankiai vertino didesn\u012f dideli\u0173 ir sunki\u0173 visureigi\u0173 apmokestinim\u0105 \u2013 4,50 balo i\u0161 5, o transporto priemoni\u0173, i\u0161metan\u010di\u0173 daugiau kaip 200 g\/km CO\u2082, didesn\u012f apmokestinim\u0105 \u2013 4,07 balo.<\/p>\n\n\n\n Ypa\u010d reik\u0161minga tai, kad ekspertai palankiai vertino ir princip\u0105, jog i\u0161 toki\u0173 mokes\u010di\u0173 gaunamos pajamos b\u016bt\u0173 naudojamos vie\u0161ajam transportui bei elektromobili\u0173 \u012fkrovimo infrastrukt\u016brai finansuoti (4,29 balo). Tokia sistema leist\u0173 ai\u0161kiau \u012fgyvendinti princip\u0105 \u201eter\u0161\u0117jas moka\u201c ir kartu finansuoti ma\u017eiau tar\u0161ias alternatyvas.<\/p>\n\n\n\n Ne didesni mokes\u010diai, o tikslingesnis apmokestinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nauj\u0173 mokestini\u0173 priemoni\u0173 diegimas savaime negarantuoja per\u0117jimo prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos. Ekspertai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f reguliavimo stabilumo, ai\u0161kumo ir administracin\u0117s na\u0161tos problemas. Vertinant galim\u0105 \u017eiedin\u0117s ekonomikos principais pagr\u012fst\u0105 PVM diferenciacij\u0105, administracin\u0117s na\u0161tos rizika \u012fvertinta 3,57 balo i\u0161 5.<\/p>\n\n\n\n Tarptautin\u0117 praktika taip pat atskleid\u0117, kad pavien\u0117s mokestin\u0117s priemon\u0117s, nederinamos su kitomis \u017eiedin\u0117s ekonomikos priemon\u0117mis, gali sukelti ir nepageidaujam\u0173 pasekmi\u0173. Pavyzd\u017eiui, pernelyg stipriai apmokestinus \u0161alinim\u0105 s\u0105vartynuose, bet nesuk\u016brus pakankam\u0173 perdirbimo alternatyv\u0173, gali b\u016bti paskatintos investicijos \u012f atliek\u0173 deginim\u0105, o tai ilgainiui gali prie\u0161tarauti auk\u0161tesniems atliek\u0173 prevencijos ir perdirbimo tikslams (OECD, 2019).<\/p>\n\n\n\n \u017diedin\u0117s ekonomikos apmokestinimo modelio esm\u0117 netur\u0117t\u0173 b\u016bti daugiau mokes\u010di\u0173<\/em><\/strong>. Jo esm\u0117 \u2013 kitokia j\u0173 strukt\u016bra<\/em><\/strong>, kurioje ekonominis signalas atitikt\u0173 darom\u0105 poveik\u012f aplinkai: daugiau ter\u0161ianti ir daugiau pirmini\u0173 i\u0161tekli\u0173 naudojanti veikla kainuot\u0173 daugiau, o pakartotinis naudojimas, remontas, perdirbimas ir antrini\u0173 \u017ealiav\u0173 naudojimas tapt\u0173 ekonomi\u0161kai patrauklesni. Tokiu b\u016bdu mokestin\u0117 politika gali tapti ne tik valstyb\u0117s pajam\u0173 surinkimo, bet ir realaus per\u0117jimo nuo linijin\u0117s prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos priemone.<\/p>\n\n\n\n Tekst\u0105 pareng\u0117 VU Teis\u0117s fakulteto prof. dr. Ligita Gaspar\u0117nien\u0117 ir dr. Rita Remeikien\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n Straipsnis parengtas \u012fgyvendinant projekt\u0105 \u201e\u017diedin\u0117s ekonomikos apmokestinimo ir teisin\u0117s baz\u0117s k\u016brimas Lietuvoje\u201c (sutarties Nr. S-REP-25-1), finansuojam\u0105 Lietuvos mokslo tarybos pagal Reikmini\u0173 tyrim\u0173 program\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n Organisation for Economic Co-operation and Development. (2019). Waste management and the circular economy in selected OECD countries: Evidence from environmental performance reviews<\/em>. OECD Publishing. https:\/\/doi.org\/10.1787\/9789264309395-en<\/a><\/p>\n\n\n\n Organisation for Economic Co-operation and Development. (2024). Economic instruments for the circular economy in Italy<\/em>. OECD Publishing. https:\/\/doi.org\/10.1787\/33e11c28-en<\/a><\/p>\n\n\n\n