Skaitmeninio euro projektas teb\u0117ra rengiamas: ES institucijos derina jo teisin\u012f pagrind\u0105, o Europos Centrinis Bankas (ECB) ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai lygiagre\u010diai t\u0119sia technin\u012f pasirengim\u0105. Galutinis sprendimas, ar skaitmenin\u012f eur\u0105 i\u0161leisti, dar nepriimtas \u2013 ECB j\u012f priimt\u0173 tik u\u017ebaigus teis\u0117k\u016br\u0105 [1].<\/p>\n\n\n\n
Skaitmeninio euro projekto mastas did\u017eiulis \u2013 ECB vertinimu, skaitmeninio euro technin\u0117s infrastrukt\u016bros vystymas iki galimos pirmos emisijos kainuot\u0173 apie 1,3 mlrd. eur\u0173. Ta\u010diau skaitmeninis euras b\u016bt\u0173 ne dar viena mok\u0117jimo program\u0117l\u0117, o nauja centrinio banko pinig\u0173 forma. Atsiskaitant grynaisiais naudojami centrinio banko pinigai, o mokant kortele ar SEPA pavedimu \u2013 komerciniame banke laikomos l\u0117\u0161os. Mok\u0117jimo kortel\u0117 ar program\u0117l\u0117 t\u0117ra prieigos priemon\u0117. Skaitmeninis euras b\u016bt\u0173 nauja teis\u0117ta atsiskaitymo forma \u2013 tiesioginis ECB arba euro zonos nacionalinio centrinio banko \u012fsipareigojimas naudotojui, o kasdien\u0119 prieig\u0105 prie jo teikt\u0173 komerciniai bankai ir mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117jai, kaip numatyta ES Tarybos bendrajame po\u017ei\u016bryje d\u0117l reglamento, kuriuo nustatomas skaitmeninis euras (ST 16695\/25) (toliau \u2013 Derybinis mandatas) [2].<\/p>\n\n\n\n
Skaitmeninio euro ir banko s\u0105skaitos skirtumas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Komerciniame banke laikomas ind\u0117lis yra banko \u012fsipareigojimas klientui, tod\u0117l banko nemokumo atveju taikoma ind\u0117li\u0173 apsaugos sistema: pagal Direktyvos 2014\/49\/ES 6 straipsnio 1 dal\u012f, vieno ind\u0117lininko ind\u0117liai vienoje kredito \u012fstaigoje saugomi iki 100 000 eur\u0173. Skaitmeninio euro apsauga tokiu draudimu neb\u016bt\u0173 grind\u017eiama, nes jis pats yra centrinio banko \u012fsipareigojimas.<\/p>\n\n\n\n Skaitmeninio euro poveikis bank\u0173 ind\u0117liams<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Galimyb\u0117 banko ind\u0117l\u012f pakeisti tiesioginiu centrinio banko \u012fsipareigojimu kelia ekonomin\u0119 rizik\u0105: masi\u0161kai konvertavus ind\u0117lius \u012f skaitmenin\u012f eur\u0105, bankai prarast\u0173 svarb\u0173 ir stabil\u0173 finansavimo \u0161altin\u012f. Tai savo ruo\u017etu gal\u0117t\u0173 pabranginti bank\u0173 finansavim\u0105 ir paveikti kreditavim\u0105 bei finansin\u012f stabilum\u0105 [3]. Tod\u0117l ECB numato tris susijusias rizikos valdymo priemones:<\/p>\n\n\n\n \u201eWaterfall<\/em>\u201c mechanizmas reik\u0161t\u0173, kad limit\u0105 vir\u0161ijanti gauta suma automati\u0161kai pervedama \u012f susiet\u0105 banko s\u0105skait\u0105. \u201eReverse waterfall<\/em>\u201c veikt\u0173 atvirk\u0161\u010diai \u2013 tr\u016bkstam\u0105 mok\u0117jimo sum\u0105 automati\u0161kai papildyt\u0173 susieta banko s\u0105skaita. Taigi laikymo limitas neb\u016btinai reik\u0161t\u0173 mok\u0117jimo limit\u0105.<\/p>\n\n\n\n Nei galutinis limito dydis, nei jo valdymo modelis dar n\u0117ra nustatyti. Pagal Derybin\u012f mandat\u0105, Taryba, remdamasi ECB rekomendacija, nustatyt\u0173 bendr\u0105 maksimali\u0105 laikymo rib\u0105, o ECB, jos nevir\u0161ydamas, nustatyt\u0173 konkret\u0173 vienam naudotojui taikom\u0105 limit\u0105. Europos Parlamentas si\u016blo kitok\u012f, labiau Parlament\u0105 \u012ftraukiant\u012f mechanizm\u0105 [4].<\/p>\n\n\n\n Skaitmeninio euro ir privatumo santykis<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Skaitmeninio euro privatumo lygis priklausyt\u0173 nuo mok\u0117jimo b\u016bdo \u2013 mok\u0117jimas naudojant interneto ry\u0161\u012f (angl. online<\/em>) arba be interneto ry\u0161io (angl. offline<\/em>).<\/em><\/p>\n\n\n\n Atlikdamas mok\u0117jim\u0105 naudodamasis interneto ry\u0161iu paslaug\u0173 teik\u0117jas turi gal\u0117ti susieti mok\u0117jim\u0105 su naudotojo tapatybe, be kita ko, d\u0117l pinig\u0173 plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos. ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gaut\u0173 tik u\u017e\u0161ifruotus ir pseudonimizuotus duomenis, negal\u0117dami identifikuoti mok\u0117tojo ar gav\u0117jo [5]. Taigi tokiu re\u017eimu skaitmeninis euras nesuteikt\u0173 gryniesiems b\u016bdingo anonimi\u0161kumo, nes i\u0161likt\u0173 naudotojo identifikavimo p\u0117dsakas.<\/p>\n\n\n\n Mok\u0117jimo re\u017eimas nenaudojant interneto ry\u0161io yra artimesnis gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 privatumui: skaitmeniniai eurai laikomi vietiniame \u012frenginyje, o fizi\u0161kai arti esantys asmenys gali atsiskaityti be ry\u0161io su centrine sistema. Pagal Derybinio mandato 37 straipsnio 2 dal\u012f, pa\u010dios mok\u0117jimo operacijos duomen\u0173 nesaugot\u0173 nei paslaug\u0173 teik\u0117jai, nei ECB ar nacionaliniai centriniai bankai, ta\u010diau, pagal 3 ir 4 dalis, paslaug\u0173 teik\u0117jai saugot\u0173 informacij\u0105 apie l\u0117\u0161\u0173 perk\u0117lim\u0105 \u012f offline<\/em> \u012frengin\u012f ir i\u0161 jo. Pagal 5 dal\u012f, Komisija nustatyt\u0173 toki\u0173 operacij\u0173 ir laikymo limitus, be kita ko, pinig\u0173 plovimo ir terorist\u0173 finansavimo rizikai riboti.<\/p>\n\n\n\n Kita vertus, pastarasis re\u017eimas kartu kelia saugumo i\u0161\u0161\u016bki\u0173: kadangi mok\u0117jimo metu likutis netikrinamas realiu laiku, b\u016btina u\u017etikrinti apsaug\u0105 nuo pakartotinio t\u0173 pa\u010di\u0173 l\u0117\u0161\u0173 panaudojimo ir klastojimo. Pagal Derybinio mandato 35 straipsnio 1 dalies c ir ca punktus, \u0161i\u0105 atsakomyb\u0119 prisiima ECB ir nacionaliniai centriniai bankai.<\/p>\n\n\n\n Taigi offline<\/em> re\u017eimas b\u016bt\u0173 artimesnis gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 privatumui, ta\u010diau jam neprilygt\u0173: paslaug\u0173 teik\u0117jas vis tiek tur\u0117t\u0173 informacij\u0105 apie l\u0117\u0161\u0173 perk\u0117lim\u0105 \u012f \u012frengin\u012f ir i\u0161 jo.<\/p>\n\n\n\n Sistemos palaikymas ir atsakomyb\u0117<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Pagal ES Tarybos Derybin\u012f mandat\u0105, skaitmeniniam eurui b\u016bt\u0173 suteiktas teis\u0117tos mok\u0117jimo priemon\u0117s (angl. legal tender<\/em>) statusas. 7 straipsnio 2\u20134 dalyse \u0161is statusas siejamas su pareiga priimti skaitmenin\u012f eur\u0105 visa nominali\u0105ja verte ir draudimu taikyti antkain\u012f vien d\u0117l tokio atsiskaitymo. Ta\u010diau pri\u0117mimo pareiga neb\u016bt\u0173 absoliuti. 9 straipsnyje numatytos i\u0161imtys, be kita ko, kai atsisakymas grind\u017eiamas teis\u0117tomis ir laikinomis nuo gav\u0117jo nepriklausan\u010diomis aplinkyb\u0117mis arba kai tam tikras subjektas apskritai nepriima atitinkam\u0173 skaitmenini\u0173 mok\u0117jim\u0173.<\/p>\n\n\n\n Pri\u0117mimo pareiga kartu rei\u0161kia poreik\u012f sudaryti technines s\u0105lygas: pagal 14 straipsnio 1a dal\u012f ir 22 straipsnio 7\u20138 dalis, paslaug\u0173 teik\u0117jas, jau teikiantis pana\u0161ias pri\u0117mimo paslaugas, privalo kliento pra\u0161ymu u\u017etikrinti ir skaitmeninio euro pri\u0117mim\u0105, naudojant ECB nustatytas ry\u0161io technologijas.<\/p>\n\n\n\n Kilus mok\u0117jimo problemai, naudotojas pirmiausia tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f savo mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117j\u0105. Pagal Derybinio mandato 4 straipsnio 5 dal\u012f, naudotoj\u0105 sutartiniai santykiai sieja tik su paslaug\u0173 teik\u0117ju, o ne su ECB ar nacionaliniu centriniu banku, o pagal 5 straipsnio 3 dal\u012f, online<\/em> mok\u0117jimams taikomos bendros mok\u0117jimo paslaug\u0173 atsakomyb\u0117s taisykl\u0117s. Kaip paai\u0161kinta 60a konstatuojamojoje dalyje, d\u0117l neautorizuoto, ne\u012fvykdyto ar netinkamai \u012fvykdyto mok\u0117jimo naudotojas pirmiausia kreipiasi \u012f paslaug\u0173 teik\u0117j\u0105, kuris savo ruo\u017etu gali reikalauti kompensacijos i\u0161 ECB, jei pa\u017eeidim\u0105 l\u0117m\u0117 ECB veiksmai ar neveikimas.<\/p>\n\n\n\n Bazin\u0117s paslaugos vartotojui projektuojamos kaip nemokamos, o prekybinink\u0173 ir paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 tarpusavio mokes\u010diai b\u016bt\u0173 riboti. ECB teigia pats neimsiantis schemos ar operacij\u0173 apdorojimo mokes\u010di\u0173 [6].<\/p>\n\n\n\n Skaitmeninis euras \u2013 tarp centrinio banko ir priva\u010dios rinkos<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Skaitmeninio euro projektu siekiama sudaryti galimyb\u0119 skaitmenin\u0117je erdv\u0117je naudoti tiesiogin\u012f centrinio banko \u012fsipareigojim\u0105, kartu i\u0161saugant komercini\u0173 bank\u0173 ir mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 vaidmen\u012f: jo naudojim\u0105 santaupoms ribot\u0173 pal\u016bkan\u0173 nebuvimas ir laikymo limitai, privatumas tur\u0117t\u0173 b\u016bti derinamas su AML\/CFT reikalavimais, o pri\u0117mimo pareiga neb\u016bt\u0173 absoliuti (numatomos i\u0161imtys). Taip formuojamas modelis, kuriame ECB i\u0161lieka pinig\u0173 emitentu ir infrastrukt\u016bros k\u016br\u0117ju, o santykis su galutiniu naudotoju bei didel\u0117 dalis mok\u0117jimo paslaug\u0173 i\u0161lieka privataus finans\u0173 sektoriaus funkcija.<\/p>\n\n\n\n Tekst\u0105 pareng\u0117 advokat\u0173 kontoros \u201eGlimstedt\u201c teisininkas Arnas Sabalys<\/em><\/p>\n\n\n\n Skaitmeninio euro projektas teb\u0117ra rengiamas: ES institucijos derina jo teisin\u012f pagrind\u0105, o Europos Centrinis Bankas (ECB) ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai lygiagre\u010diai t\u0119sia technin\u012f pasirengim\u0105. Galutinis sprendimas, ar skaitmenin\u012f eur\u0105 i\u0161leisti, dar nepriimtas \u2013 ECB j\u012f priimt\u0173 tik u\u017ebaigus teis\u0117k\u016br\u0105 [1]. Skaitmeninio euro projekto mastas did\u017eiulis \u2013 ECB vertinimu, skaitmeninio euro technin\u0117s infrastrukt\u016bros vystymas …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":53535,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[3603,2551,705],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53534"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53534"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53534\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":53536,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53534\/revisions\/53536"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53535"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53534"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53534"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53534"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}_______<\/h2>\n\n\n\n[1] FAQs on the digital euro pilot<\/a>;<\/p>\n\n\n\n[2] ES Taryba, ST 16695\/25 \u2013 Derybinis mandatas d\u0117l skaitmeninio euro reglamento<\/a>;<\/p>\n\n\n\n[3] A digital euro: gauging the financial stability implications<\/a>;<\/p>\n\n\n\n[4] Economic Dialogue with the President of the ECOFIN – 15 July 2026<\/a>;<\/p>\n\n\n\n[5] Letter from the ECB President to Mr Gerald Hauser, MEP, on digital euro<\/a>; [6] The digital euro in a fragmenting world: ensuring Europe’s resilience and autonomy in payments<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"