{"id":53391,"date":"2026-08-14T10:34:47","date_gmt":"2026-08-14T07:34:47","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=53391"},"modified":"2026-08-14T10:34:50","modified_gmt":"2026-08-14T07:34:50","slug":"kiek-kainuoja-darbo-gincas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2026\/08\/14\/kiek-kainuoja-darbo-gincas\/","title":{"rendered":"Kiek kainuoja darbo gin\u010das?"},"content":{"rendered":"\n<p>\u012esivaizduokite: darbuotojas kreipiasi \u012f teism\u0105, \u0161is pripa\u017e\u012fsta, kad darbdavys su juo tinkamai neatsiskait\u0117, ir priteisia nei\u0161mok\u0117t\u0105 atlyginim\u0105. Byla lyg ir laim\u0117ta. Ta\u010diau tuo pa\u010diu sprendimu teismas \u012fpareigoja t\u0105 pat\u012f darbuotoj\u0105 atlyginti darbdaviui bylin\u0117jimosi i\u0161laidas \u2013 kelis kartus didesn\u0119 sum\u0105, nei buvo priteista jam pa\u010diam. Rezultatas paradoksalus: formaliai teisus \u017emogus i\u0161 teismo i\u0161eina ne su pinigais, o su skola. Ar taip apskritai gali b\u016bti? Teori\u0161kai \u2013 gal\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Bendra taisykl\u0117 \u2013 \u201epralaim\u0117j\u0119s moka\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Civiliniame procese galioja principas, kad bylin\u0117jimosi i\u0161laidas \u2013 \u017eymin\u012f mokest\u012f, advokato honorar\u0105 ir kt. \u2013 atlygina pralaim\u0117jusi \u0161alis. Jei ie\u0161kinys patenkinamas i\u0161 dalies, i\u0161laidos paskirstomos proporcingai: ie\u0161kovui atlyginama tiek, kiek jo reikalavim\u0173 patenkinta, o atsakovui \u2013 kiek atmesta. \u0160i taisykl\u0117 paprasta ir ai\u0161ki, ta\u010diau darbo bylose kartais gali lemti akivaizd\u017eiai neteising\u0105 rezultat\u0105. Prie\u017eastis ta, kad darbuotojas da\u017enai negali tiksliai prognozuoti, koki\u0105 sum\u0105 teismas jam galiausiai priteis. Pra\u0161oma daugiau, priteisiama ma\u017eiau \u2013 ir \u201eproporcija\u201c apsiver\u010dia prie\u0161 pat\u012f darbuotoj\u0105, nors i\u0161 esm\u0117s, prad\u0117damas gin\u010d\u0105, jis buvo teisus.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) 2025 m. rugs\u0117jo m\u0117n. nutartyje byloje Nr. e3K-3-128-1120\/2025 pateik\u0117 i\u0161ai\u0161kinimus, lemian\u010dius, kad skirstant bylin\u0117jimosi i\u0161laidas gali b\u016bti svarbu ne, kokia apimtimi reikalavimas patenkintas, o apskritai reikalavimo, kaip tokio, patenkinimas.<\/p>\n\n\n\n<p>Byloje darbuotoja siek\u0117 atlyginimo u\u017e darb\u0105 poilsio dienomis. Teismai pripa\u017eino, kad darbdavys su ja tinkamai neatsiskait\u0117, ta\u010diau galiausiai priteista suma buvo gerokai ma\u017eesn\u0117 u\u017e pra\u0161yt\u0105 prad\u017eioje. Pritaikius \u201epralaim\u0117j\u0119s moka\u201c taisykl\u0119 mechani\u0161kai, darbuotoja b\u016bt\u0173 tur\u0117jusi atlyginti darbdaviui daugiau bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 nei jai priteista kompensacija ir dar likti skolinga. Remdamasis Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo praktika, LAT i\u0161ai\u0161kino, kad darbo bylose reikia vertinti ne tik \u201ekiekybin\u012f\u201c rezultat\u0105 (kokia pinig\u0173 dalis priteista), bet ir \u201ekokybin\u012f\u201c \u2013 ar darbuotojo reikalavimas i\u0161 esm\u0117s buvo pagr\u012fstas. Taigi jeigu standartinis bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 paskirstymas atimt\u0173 i\u0161 darbuotojo tai, k\u0105 jis pagr\u012fstai laim\u0117jo, teismas turi nukrypti nuo \u201epralaim\u0117j\u0119s moka\u201c taisykl\u0117s (CPK 93 str. 4 d.).<\/p>\n\n\n\n<p>Teismas nurod\u0117 ir kriterijus, \u012f kuriuos reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti sprend\u017eiant, ar nukrypti nuo \u012fprastos taisykl\u0117s:<\/p>\n\n\n\n<ul><li>bylos pob\u016bdis ir jos reik\u0161m\u0117 i\u0161 esm\u0117s laim\u0117jusiai \u0161aliai;<\/li><li>tos \u0161alies elgesys (ar nereik\u0161ta akivaizd\u017eiai nepagr\u012fst\u0173 reikalavim\u0173, ar nepiktnaud\u017eiauta procesu);<\/li><li>ir tai, ar antroji \u0161alis d\u0117l perd\u0117to reikalavimo patyr\u0117 papildom\u0173 i\u0161laid\u0173.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><strong>Ikiteismin\u0117 stadija \u2013 i\u0161laidos lieka darbo gin\u010do \u0161alims<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kitas svarbus niuansas \u2013 darbo gin\u010d\u0173 komisija (DGK). Pagal Darbo kodekso 217 str. 3 d., DGK darbo gin\u010dai d\u0117l teis\u0117s nagrin\u0117jami nemokamai, o \u0161ali\u0173 patirtos bylin\u0117jimosi i\u0161laidos apskritai nepriteisiamos. Prakti\u0161kai tai rei\u0161kia, kad net ir laim\u0117jusi \u0161alis advokato honoraro u\u017e atstovavim\u0105 DGK i\u0161 oponento neatgaus. Visgi atsirado bandymas \u0161i\u0105 taisykl\u0119 interpretuoti kitaip, pasitelkiant \u017ealos atlyginimo institut\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>LAT byloje Nr. e3K-3-15-823\/2026 nustat\u0117, kad darbuotoja, laim\u0117jusi gin\u010d\u0105 DGK, atskir\u0105 ie\u0161kin\u012f darbdaviui parei\u0161k\u0117, reikalaudama advokato i\u0161laid\u0173 ne kaip bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173, o kaip \u017ealos (nuostoli\u0173) pagal deliktin\u0119 atsakomyb\u0119. Visgi LAT tokio reikalavimo netenkino bei i\u0161ai\u0161kino, kad DK 217 str. 3 d. yra imperatyvi specialioji norma, kurios negalima \u201eapeiti\u201c civilin\u0117s teis\u0117s normomis, o draudimas priteisti \u0161ias i\u0161laidas galioja abiem pus\u0117ms \u2013 ir darbuotojui, ir darbdaviui. Tokia i\u0161vada patvirtinta ir Konstitucinio Teismo (LAT bylos nagrin\u0117jimo metu kreipusis \u012f pastar\u0105j\u012f teism\u0105): 2025 m. spalio 23 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripa\u017eino, kad DK 217 str. 3 d. neprie\u0161tarauja Konstitucijai. Tokia tvarka, teismo vertinimu, darbo gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jim\u0105 daro prieinamesn\u012f \u2013 gin\u010d\u0105 inicijuojanti (paprastai silpnesnioji) \u0161alis nerizikuoja finansi\u0161kai nukent\u0117ti, o kiekviena \u0161alis nuo pat prad\u017ei\u0173 \u017eino, kad patirs tik tas i\u0161laidas, kurias pati pasirinks.<\/p>\n\n\n\n<p>Taigi praktin\u0117 i\u0161vada ai\u0161ki: advokato pagalbos DGK kaina \u2013 pa\u010di\u0173 besibylin\u0117jan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 rizika, neatsi\u017evelgiant \u012f gin\u010do baigt\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Naujov\u0117 nuo 2026 m. \u2013 i\u0161imtis darbo u\u017emokes\u010dio diskriminacijos byloms<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nuo 2026 m. bir\u017eelio 7 d. \u012fsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kuriais \u012fgyvendinama ES darbo u\u017emokes\u010dio skaidrumo direktyva. Tarp j\u0173 \u2013 naujoji DK 217 str. 4 d. taisykl\u0117: bylose, susijusiose su ie\u0161kiniu d\u0117l diskriminacijos darbo u\u017emokes\u010dio srityje, teismas gali nukrypti nuo CPK nustatyt\u0173 bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 paskirstymo taisykli\u0173, atsi\u017evelgdamas \u012f tai, ar \u0161ali\u0173 procesinis elgesys buvo tinkamas.<\/p>\n\n\n\n<p>Kitaip tariant, tai, k\u0105 LAT apra\u0161ytoje praktikoje pripa\u017eino visoms darbo byloms, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas dabar tiesiogiai \u012ftvirtino atskirai j\u0173 kategorijai \u2013 gin\u010dams d\u0117l vienodo darbo u\u017emokes\u010dio u\u017e tok\u012f pat\u012f ar vienodos vert\u0117s darb\u0105. Tai dar viena kryptis, ma\u017einanti finansin\u0119 rizik\u0105 darbuotojui, nusprendusiam ginti savo teises.<\/p>\n\n\n\n<p>Taigi bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 klausimas darbo bylose vertas vis didesnio d\u0117mesio, nes jis gali nulemti, ar\u00a0 teismin\u0117 gynyba apskritai turi prasm\u0119. Reikt\u0173 nepamir\u0161ti ir to, kad abiem pus\u0117ms galioja ta pati vis aktualesn\u0117 taisykl\u0117: reik\u0161mingas ne tik gin\u010do rezultatas, bet ir tai, kaip s\u0105\u017einingai elgtasi j\u012f sprend\u017eiant.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Tekst\u0105 pareng\u0117 Mantas Mikalopas, advokat\u0173 kontoros WIDEN partneris, advokatas, gin\u010d\u0173 sprendimo praktikos vadovas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012esivaizduokite: darbuotojas kreipiasi \u012f teism\u0105, \u0161is pripa\u017e\u012fsta, kad darbdavys su juo tinkamai neatsiskait\u0117, ir priteisia nei\u0161mok\u0117t\u0105 atlyginim\u0105. Byla lyg ir laim\u0117ta. Ta\u010diau tuo pa\u010diu sprendimu teismas \u012fpareigoja t\u0105 pat\u012f darbuotoj\u0105 atlyginti darbdaviui bylin\u0117jimosi i\u0161laidas \u2013 kelis kartus didesn\u0119 sum\u0105, nei buvo priteista jam pa\u010diam. Rezultatas paradoksalus: formaliai teisus \u017emogus i\u0161 teismo i\u0161eina ne su pinigais, &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":52222,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[1229,832,215],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53391"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53391"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53391\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":53392,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53391\/revisions\/53392"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52222"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53391"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53391"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53391"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}