{"id":53281,"date":"2026-07-24T10:52:02","date_gmt":"2026-07-24T07:52:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=53281"},"modified":"2026-07-24T10:52:04","modified_gmt":"2026-07-24T07:52:04","slug":"v-a-vaicaitis-komentaras-del-konstitucinio-teismo-2026-m-birzelio-11-d-nutarimo-del-lygtinio-paleidimo-is-laisves-atemimo-vietos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2026\/07\/24\/v-a-vaicaitis-komentaras-del-konstitucinio-teismo-2026-m-birzelio-11-d-nutarimo-del-lygtinio-paleidimo-is-laisves-atemimo-vietos\/","title":{"rendered":"V.A.Vai\u010daitis. Komentaras d\u0117l Konstitucinio Teismo 2026 m. bir\u017eelio 11 d. nutarimo D\u0117l lygtinio paleidimo i\u0161 laisv\u0117s at\u0117mimo vietos"},"content":{"rendered":"\n

Prie\u0161 ger\u0105 savait\u0119 Lietuvos \u017einiasklaidoje pasirod\u0117 informacija, jog po Konstitucinio Teismo 2026 m. bir\u017eelio 11 d. nutarimo[i]<\/a> pri\u0117mimo \u2013 lygtinai \u012f laisv\u0119 buvo paleistas u\u017e seksualinius nusikaltimus prie\u0161 vaikus nuteistas asmuo. Pasak jo advokato, po \u0161io Konstitucinio Teismo nutarimo \u012fsigaliojo bendra Bausmi\u0173 vykdymo kodekso<\/em> norma, pagal kuri\u0105 visi u\u017e \u0161iuos nusikaltimus nuteisti asmenys, atlik\u0119 tris ketvirtadalius bausm\u0117s, gal\u0117s b\u016bti paleisti likusi\u0105 bausm\u0117s dal\u012f atlikti lygtinai Probacijos \u012fstatymo<\/em> nustatyta tvarka[ii]<\/a>. Pasak advokato, po Konstitucinio Teismo nutarimo joki\u0173 Bausmi\u0173 vykdymo kodekso<\/em> pakeitim\u0173 nebereikia, u\u017etenka pateikti pra\u0161ym\u0105 kal\u0117jimo administracijai.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is \u017einiasklaidos prane\u0161imas yra gera proga detaliau paanalizuoti min\u0117to Konstitucinio Teismo (tiksliau, a\u0161tuoni\u0173 jo teis\u0117j\u0173) nutarimo turin\u012f. Beje, i\u0161 \u0161io nutarimo \u012f\u017eangin\u0117s dalies galima daryti i\u0161vad\u0105, kad jis priimtas pagal individual\u0173 konstitucin\u012f skund\u0105 (pra\u0161ym\u0105). Taip galima spr\u0119sti d\u0117l to, kad \u0161io nutarimo \u012f\u017eangoje teigiama, kad jis priimtas pagal parei\u0161k\u0117jo, kurio “duomenys neskelbiami”, pra\u0161ym\u0105[iii]<\/a>. Visgi, ateityje d\u0117l tinkamo Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pl\u0117tojimo, reik\u0117t\u0173 ai\u0161kiau atskirti konstitucin\u0117s justicijos bylas, nagrin\u0117tas pagal individual\u0173 konstitucin\u012f skund\u0105, pavyzd\u017eiui, pateikiant tokio asmens bent jau nuasmenintus duomenis (kaip bendrosios kompetencijos teism\u0173 praktikoje) ar\/ir nurodant, kad \u0161i byla nagrin\u0117ta pagal Konstitucijos 106 str. 4 dalyje numatyto asmens kreipim\u0105si.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucin\u0117s kontrol\u0117s apimtis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip \u017einia, Konstitucinis Teismas \u0161iame nutarime nagrin\u0117jo pra\u0161ym\u0105 d\u0117l to, ar Bausmi\u0173 vykdymo kodekso <\/em>83 straipsnio 3 punktas, nustatantis, kad lygtinis paleidimas i\u0161 laisv\u0117s at\u0117mimo vietos netaikomas asmenims, atliekantiems bausm\u0119 u\u017e nusikaltimus nepilname\u010dio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelie\u010diamumui[iv]<\/a> neprie\u0161tarauja Konstitucijos 29 (asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo principas), 31 (asmens teis\u0117 \u012f nepriklausom\u0105 ir be\u0161ali\u0161k\u0105 teism\u0105), 109 (nuostata, kad teismai vykdo teisingum\u0105) straipsniams ir konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui. Konstitucinis Teismas \u010dia konstatavo, jog Bausmi\u0173 vykdymo kodekso<\/em> (BVK) 83 straipsnio 3 punkte \u012ftvirtintas teisinis reguliavimas prie\u0161tarauja konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui, tod\u0117l “Konstitucinis Teismas toliau netirs gin\u010dijamo BVK 83 straipsnio 3 punkte \u012ftvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai”.<\/p>\n\n\n\n

Jau buvo konstatuota ankstesniuose komentaruose, jog tokia Konstitucinio Teismo praktika, kai jis, nagrin\u0117damas teis\u0117s akt\u0173 konstitucingum\u0105, pasirenka nagrin\u0117ti j\u0173 atitikim\u0105 kuriai nors vienai (ar tik kelioms) Konstitucijos nuostatai, neatitinka Konstitucijos, nes Konstitucijos 102 ir 105 straipsniuose (ir Konstitucinio Teismo \u012fstatymo 1 ir 71 straipsniuose) numatyta Konstitucinio Teismo kompetencija spr\u0119sti, ar teis\u0117s aktai “neprie\u0161tarauja Konstitucijai<\/em>“, kaip visumai. Kitaip tariant, tas faktas, kad \u012fstatymo nuostata nedera su kuria nors viena Konstitucijos norma ar principu, dar nerei\u0161kia, kad ji prie\u0161tarauja Konstitucijai, kaip \u012fvairi\u0173 konstitucini\u0173 nuostat\u0173 visumai. Paradoksalu, ta\u010diau tokia praktika s\u0105lygoja tai, jog \u0161iuo metu Konstitucinio Teismo rezoliucin\u0117se dalyse visai n\u0117ra teiginio apie tai, kad gin\u010dijama \u012fstatymo ar kito teis\u0117s akto nuostata prie\u0161tarauja Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n

Ai\u0161ku, toki\u0105 praktik\u0105 Konstitucinis Teismas grei\u010diausiai “nusi\u017ei\u016br\u0117jo” nuo Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo (E\u017dTT) praktikos. Ta\u010diau Konstitucinis Teismas n\u0117ra E\u017dTT, o Konstitucija n\u0117ra Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencija. Kitaip tariant, \u0161i\u0173 abiej\u0173 teism\u0173 kompetencija yra skirtinga, nes Strasb\u016bro teismas sprend\u017eia Konvencijoje numatytos \u017emogaus teis\u0117s taikymo <\/em>konkre\u010dioje situacijoje (byloje)klausim\u0105, tuo tarpu Konstitucinis Teismas yra teis\u0117s akt\u0173 teis\u0117tumo<\/em> (tiksliau, j\u0173 konstitucingumo<\/em>), o ne j\u0173 taikymo klausim\u0173 sprend\u0117jas, o konkre\u010dios asmens bylos nenagrin\u0117ja. Taigi, jeigu E\u017dTT praktik\u0105, kai jis apsiriboja kurios nors vienos \u017emogaus teis\u0117s taikymo pa\u017eeidimo konstatavimu konkre\u010dioje asmens byloje tam tikrais atvejais galima b\u016bt\u0173 pateisinti (ypa\u010d tais atvejais, kai konkreti byla n\u0117ra susijusi su tarpusavyje konkuruojan\u010diomis \u017emogaus teis\u0117mis), tai Konstitucinis Teismas tokios praktikos taikyti negali niekada. Taip yra ne tik d\u0117l to, kad jis yra konstitucin\u0117s kontrol\u0117s institucija, bet dar ir tod\u0117l, kad Konstitucijos turinys yra daug platesnis negu Konvencijos, t.y. be \u017emogaus teisi\u0173 apaugos jis apima ir tokias su vie\u0161uoju interesu susijusias konstitucines vertybes, kaip teisin\u0117 valstyb\u0117 ir demokratija, kurios savo ruo\u017etu apima tiek valstyb\u0117s institucij\u0173 (\u0161ios bylos atveju – Seimo) kompetencij\u0105, valstyb\u0117s bei visuomen\u0117s saugumo apsaug\u0105, tiek ir tokius demokratinius institutus, kaip rinkimai, referendumas ir parlamentarizmas (kurie, tiesa, \u0161ioje byloje nebuvo tokie svarb\u016bs). Taigi, Konstitucinio Teismo vykdomos teis\u0117s akt\u0173 konstitucingumo kontrol\u0117s rezultatas turi b\u016bti vis\u0173 Konstitucijos nuostat\u0173 balansas gin\u010dijamos teis\u0117s akto nuostatos vertinimo at\u017evilgiu. Tod\u0117l ateityje Konstitucinis Teismas tur\u0117t\u0173 atsisakyti tokios netinkamos praktikos, kuri i\u0161kreipia pa\u010di\u0105 konstitucingumo kontrol\u0117s esm\u0119, s\u0105lygoja jos neai\u0161kum\u0105 ir kelia klausim\u0173 d\u0117l gin\u010dijamos \u012fstatymo nuostatos (ne)taikymo galimyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Teisin\u0117s valstyb\u0117s ir proporcingumo princip\u0173 turinys bei j\u0173 taikymas \u0161ioje byloje<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Jau buvo min\u0117ta, kad Bausmi\u0173 vykdymo kodekso<\/em> 83 straipsnyje yra numatyta, jog asmenims, atliekantiems bausm\u0119 u\u017e nusikaltimus nepilname\u010dio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelie\u010diamumui, lygtinis paleidimas netaikomas. B\u016btent \u0161i nuostata buvo pripa\u017einta prie\u0161taraujan\u010dia konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui, tiksliau – proporcingumo principui, kaip vienam i\u0161 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo elementui. Vienas svarbiausi\u0173 Konstitucinio Teismo argument\u0173 d\u0117l prie\u0161taravimo proporcingumo principui buvo tas, kad lygtinis paleidimas yra “viena i\u0161 s\u0117kmingos resocializacijos priemoni\u0173”, tod\u0117l proporcingumo principas “\u012fpareigoja \u012fstatym\u0173 leid\u0117j\u0105 neriboti lygtinio paleidimo galimybi\u0173 labiau, nei b\u016btina <\/em>teis\u0117tiems ir visuomenei svarbiems tikslams, inter alia <\/em>u\u017etikrinti visuomen\u0117s saugum\u0105, pasiekti”. Be to, pasak Teismo, proporcingumo principas “suponuoja reikalavim\u0105 \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui nustatyti tok\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, kuris sudaryt\u0173 prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apribojimus<\/em>\u201c. Pasak Teismo, \u201eribojantis asmens teises ir laisves \u012fstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi b\u016bti toks, kad sudaryt\u0173 prielaidas kiek \u012fmanoma \u012fvertinti individuali\u0105 kiekvieno asmens situacij\u0105 <\/em>ir, atsi\u017evelgiant \u012f visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti <\/em>konkre\u010dias tam asmeniui taikytinas ribojan\u010dias jo teises priemones”.<\/p>\n\n\n\n

Visgi, vertinant proporcingumo principo taikym\u0105 \u0161ioje byloje ir galimyb\u0119 \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui numatyti kokius nors nusikaltimus, kuriems neb\u016bt\u0173 leid\u017eiama pasinaudoti lygtiniu paleidimu, reikia pasakyti, jog nors lygtinio paleidimo institutas tikrai yra viena svarbiausi\u0173 paskat\u0173 nuteistiesiems keisti savo elgesio model\u012f, tai n\u0117ra (ir negali b\u016bti) vienintel\u0117 nuteist\u0173j\u0173 resocializacijos priemon\u0117, k\u0105 pripa\u017eino ir pats Konstitucinis Teismas \u0161iame nutarime. Manytina, jog svarbiausios nuteist\u0173j\u0173 resocializacijos priemon\u0117s, visgi, yra j\u0173 elgesio pataisos programos, taikomos bausm\u0119 atliekant \u012fkalinimo \u012fstaigose ir numatytos Bausmi\u0173 vykdymo kodekse<\/em>, t.y. \u012fvairios pozityvaus u\u017eimtumo ir socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 lavinimo priemon\u0117s, individualizuota pagalba, sprend\u017eiant nuteist\u0173j\u0173 socialines ir kitas problemas, psichologin\u0117 pagalba, individuali ar grupin\u0117 psichoterapija, taip pat galimyb\u0117 dirbti, mokytis ir \u012fgyti specialyb\u0119 \u012fkalinimo \u012fstaigoje. Kitaip tariant, kas i\u0161 to, kad nuteistasis lygtinai bus paleistas \u012f laisv\u0119 pabaigti savo laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s, jei jis netur\u0117s tinkam\u0173 socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, specialyb\u0117s ar bent minimalios darbo patirties ir tinkam\u0173 vertybi\u0173 gyventi laisv\u0117je. Be to, bausm\u0117s atlikimo metu nuteistiesiems taikomas j\u0173 elgesio vertinimo individualizavimas neapsiriboja vien j\u0173 vertinimu d\u0117l galimyb\u0117s pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, o taikomas \u012fvairioms skatinimo priemon\u0117ms pa\u010dioje \u012fkalinimo \u012fstaigose, pavyzd\u017eiui: skiriant ar ribojant pasivaik\u0161\u010diojim\u0105, paskambinimus, pasimatymus su artimaisiais, susitikimus su savanoriais ir kapelionais, darbo ir mokymosi galimybes ir t.t. Taigi, sunku b\u016bt\u0173 rasti argument\u0173, kod\u0117l b\u016btent asmenims, atliekantiems bausm\u0119 u\u017e nusikaltimus nepilname\u010dio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelie\u010diamumui, pagal Konstitucij\u0105 negalima b\u016bt\u0173 taikyti i\u0161imties i\u0161 bendros taisykl\u0117s d\u0117l lygtinio paleidimo taikymo, t.y. kod\u0117l tokia i\u0161imtis visais atvejais negal\u0117t\u0173 leisti individualizuoti nuteist\u0173j\u0173 elgesio vertinimo<\/em> ir kod\u0117l ji visais atvejais yra neproporcinga, t.y. ribojanti “lygtinio paleidimo galimyb\u0119 labiau, nei b\u016btina teis\u0117tiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti”. Bent jau Konstitucinis Teismas toki\u0173 argument\u0173 (remiantis Konstitucijos nuostatomis) savo nutarime nepateik\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Be to, konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo pritaikymas \u0161iame nutarime negali b\u016bti laikomas tinkamu ir tuo aspektu, kad lygtinio paleidimo institutas yra susij\u0119s ne tik su proporcingumo principu, kaip teisin\u0117s valstyb\u0117s principo elementu, bet, vis\u0173 pirma, su \u017emogaus teisi\u0173 apsauga, t.y. \u0161iuo atveju \u2013 su nuteist\u0173j\u0173 teise pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, kaip viena i\u0161 priemoni\u0173 keisti savo nusikalstam\u0105 elges\u012f (i\u0161 vienos pus\u0117s) bei nepilname\u010di\u0173 ir j\u0173 t\u0117v\u0173 teise \u012f savo vaik\u0173 saugumo u\u017etikrinim\u0105 (i\u0161 kitos pus\u0117s). Be to, vertinant proporcingumo principo, kaip teisin\u0117s valstyb\u0117s principo elemento, s\u0105sajas su \u017emogaus teis\u0117mis, b\u016btina buvo \u012fvertinti jo santyk\u012f ir su asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo principu, t.y. ar \u0161iuo atveju gali b\u016bti pateisinamas diferencijuotas teisinis reguliavimas asmen\u0173, nuteist\u0173 u\u017e skirtingus nusikaltimus, at\u017evilgiu. Galiausiai, vertinant proporcingumo principo santyk\u012f su teisin\u0117s valstyb\u0117s principu, tur\u0117jo b\u016bti \u012fvertintos jo s\u0105sajos ir su kitais teisin\u0117s valstyb\u0117s principo turinio elementais, t.y. tokiais kaip teisingumo principas (pvz., tikslo nubausti nusikaltusius asmenis garantavimas), vald\u017eios padalijimo principas (\u0161iuo atveju – Seimo \u012fstatym\u0173 leidybos diskrecija skirtingai vertinti skirtingus nusikaltimus) ir visuomen\u0117s saugumo u\u017etikrinimas.<\/p>\n\n\n\n

Pagaliau, \u010dia b\u016btina priminti ir tai, jog paprastai konkreti \u012fstatymo norma (\u0161iuo atveju, i\u0161imtis i\u0161 lygtinio paleidimo instituto) negali b\u016bti laikoma prie\u0161taraujan\u010dia abstraktaus pob\u016bd\u017eio konstituciniam principui (tiek proporcingumo principui, tiek ir platesnio turinio \u2013 teisin\u0117s valstyb\u0117s principui) vien d\u0117l to, kad teisini\u0173 princip\u0173 turinys yra labai platus. Kitaip sakant, teisine valstybe (t.y. tokia, kurioje garantuojamas teisin\u0117s valstyb\u0117s principas) galima laikyti tiek Jungtines Amerikos Valstijas, kur nuteistiesiems iki gyvos galvos n\u0117ra taikomas lygtinio paleidimo institutas, tiek ir didel\u0119 dal\u012f Europos valstybi\u0173, kuriose bausm\u0117 iki gyvos galvos visai n\u0117ra taikoma, tod\u0117l lygtinio paleidimo instituto taikymas \u0161iuo aspektu n\u0117ra ir negali b\u016bti ribojamas.<\/p>\n\n\n\n

Seimo konstitucin\u0117 diskrecija taikyti i\u0161imtis lygtinio paleidimo institutui ir Konstitucinio Teismo kriminologini\u0173 tyrim\u0173 argumentai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Beje, gin\u010dytame Bausmi\u0173 vykdymo kodekso<\/em> straipsnyje yra numatyti ir dar keturi atvejai, kai nuteistiesiems netaikomas lygtinis paleidimas, t.y. jis netaikomas taip pat ir 1) asmenims, atliekantiems bausm\u0119 u\u017e nusikaltimus \u017emoni\u0161kumui ir karo nusikaltimus; 2) asmenims, atliekantiems bausm\u0119 u\u017e nusikaltimus Lietuvos valstyb\u0117s nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; 3) asmenims, atliekantiems bausm\u0119 u\u017e ty\u010dinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, su\u0117mimo vykdymo, are\u0161to arba laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s atlikimo metu ir 4) asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s dal\u012f pagal Baud\u017eiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dal\u012f arba 92 straipsnio 3 dal\u012f. Taigi, neai\u0161ku, ar Konstitucinis Teismas mano, kad i\u0161imties i\u0161 lygtinio paleidimo nuteistiesiems taikymo bendros taisykl\u0117s Seimas negali nustatyti ir kitais keturiais atvejais (nutarime n\u0117ra joki\u0173 argument\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 teigti prie\u0161ingai)?<\/p>\n\n\n\n

Kitaip sakant, Teismo teiginys, pagal Bausmi\u0173 vykdomo kodekse<\/em> numatyta i\u0161imtis d\u0117l lygtinio paleidimo s\u0105lygoja tai, kad asmenys, atliekantys bausm\u0119 u\u017e seksualinius nusikaltimus visais atvejais \u201en\u0117ra skatinami keisti savo elges\u012f, d\u0117ti pastangas ir daryti pa\u017eang\u0105 ma\u017einant pakartotinio nusikalstamumo rizik\u0105, faktin\u012f pavojingum\u0105 (gr\u0117sm\u0119 visuomenei), taip apsunkinama min\u0117t\u0173 nusikaltimus padariusi\u0173 asmen\u0173 integracija \u012f visuomen\u0119 atlikus bausm\u0119 ir gali did\u0117ti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika\u201c yra ne tik per daug abstraktus, bet labiau primena kriminologijos ekspert\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 apibendrinimus ir rekomendacijas teis\u0117k\u016bros subjektams, o ne Konstitucijos nuostat\u0173 ai\u0161kinim\u0105. \u0160itok\u012f \u012fsp\u016bd\u012f sustiprina \u0161iame nutarime pateiktos Europos Tarybos Ministr\u0173 Komiteto rekomendacijos “D\u0117l lygtinio paleidimo (parolio)”, kuriose be kita ko teigiama, jog “tyrimai rodo<\/em>, kad […] lygtinis paleidimas, kol bus atlikta visa bausm\u0117, yra svarbi priemon\u0117 \u0161iam tikslui pasiekti”, tod\u0117l “rekomenduojama kuo anks\u010diau iki paleidimo \u012f laisv\u0119 taikyti priemones ir specialias programas […]”. Kaip tai susij\u0119 su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat\u0173 ai\u0161kinimu, sunku b\u016bt\u0173 suprasti…<\/p>\n\n\n\n

Kaip jau buvo min\u0117ta, \u0161ioje byloje Konstitucinio Teismo pagrindinis klausimas tur\u0117jo b\u016bti, ar Seimas pagal Konstitucij\u0105 gali visai atsisakyti lygtinio paleidimo instituto (toks institutas Konstitucijoje n\u0117ra numatytas)? Kitas pana\u0161us klausimas gal\u0117jo b\u016bti apie tai, ar Seimas turi Konstitucijoje numatyt\u0105 diskrecij\u0105 nustatyti tam tikrus nusikaltimus, u\u017e kuri\u0173 padarym\u0105 nuteistiesiems negalima b\u016bti taikyti lygtinio paleidimo instituto? Jei \u012f \u0161iuos klausimus b\u016bt\u0173 atsakyta teigiamai, tuomet nutarime reik\u0117jo kelti dar vien\u0105 klausim\u0105: ar nepilname\u010di\u0173 vaik\u0173 apsauga pagal Konstitucij\u0105 (pvz. 38 ir 39 str.[v]<\/a>) yra toks svarbus konstitucinis g\u0117ris, kuris gal\u0117t\u0173 s\u0105lygoti tai, kad asmenys, padar\u0119 seksualinius nusikaltimus nepilname\u010di\u0173 at\u017evilgiu gali patekti \u012f toki\u0173 i\u0161im\u010di\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105? Tuo tarpu Konstitucinis Teismas \u0161itoki\u0173 klausim\u0173 visai nek\u0117l\u0117. Ai\u0161ku reik\u0117t\u0173 pritarti kriminologijos ekspert\u0173 pozicijai, kad lygtinio paleidimo institutas yra vienas veiksmingiausi\u0173 instrument\u0173, motyvuojant nuteistuosius keisti savo elgesio model\u012f, ta\u010diau \u0161ioje konstitucin\u0117s justicijos byloje svarbiausia yra ne tai, kokie teisiniai institutai nuteist\u0173j\u0173 at\u017evilgiu yra veiksmingesni<\/em> ar tikslingesni<\/em> u\u017e kitus, bet apie tai, ar Seimas pagal Konstitucij\u0105 gali taikyti \u0161i\u0173 teisini\u0173 institut\u0173 i\u0161imtis asmenims, padariusiems tuos nusikaltimus, kuriuos jis laiko ypa\u010d pavojingus visuomenei. Kaip jau buvo min\u0117ta, \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 nutarime taip ir nebuvo atsakyta.<\/p>\n\n\n\n

Keletas i\u0161vad\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Konstitucinio Teismo nutarimo, priimto pagal individual\u0173 konstitucin\u012f skund\u0105, \u012f\u017eangin\u0117je dalyje reik\u0117t\u0173 nurodyti, kad \u0161i konstitucin\u0117s justicijos byla buvo nagrin\u0117ta pagal asmens (jo asmens duomenis galima b\u016bt\u0173 nuasmeninti), kreipim\u0105si, numatyt\u0105 Konstitucijos 106 str. 4 dalyje.<\/p>\n\n\n\n

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta Konstitucinio Teismo kompetencija skiriasi nuo Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijoje numatytos E\u017dTT kompetencijos. \u0160ie skirtumai s\u0105lygoja tai, kad Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose negali kopijuoti E\u017dTT sprendim\u0173 ir taip vykdyti “dalin\u0117s” konstitucingumo prie\u017ei\u016bros, o teis\u0117s akt\u0173 konstitucingumo patikr\u0105 visuomet turi vykdyti visos Konstitucijos at\u017evilgiu ir tai nurodyti tiek konstatuojamojoje, tiek ir rezoliucin\u0117je Konstitucinio Teismo akto dalyje. Kol Konstitucinio Teismo akto rezoliucin\u0117je dalyje n\u0117ra nurodyta teis\u0117s akto (dalies) prie\u0161taravimo Konstitucijai, tol b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga \u012fgyvendinti ir Konstitucijoje numatyt\u0105 draudim\u0105 taikyti \u0161\u012f teis\u0117s akt\u0105 ar jo dal\u012f (\u017er. 107 straipsnis<\/strong>. (1) Lietuvos Respublikos \u012fstatymas (ar jo dalis) […] negali b\u016bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai<\/em>\u201c).<\/p>\n\n\n\n

3. Konstitucijos negalima \u201esutraukti\u201c \u012f kur\u012f nors vien\u0105 princip\u0105, \u0161iuo atveju \u2013 \u012f proporcingumo (ar net teisin\u0117s valstyb\u0117s) princip\u0105 ir konstatuoti, jog \u012fstatymo nuostatos neatitikimas \u0161iam principui savaime rei\u0161kia jos prie\u0161taravim\u0105 platesniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui, o prie\u0161taravimas \u0161iam principui \u2013 automati\u0161kai rei\u0161kia ir jos prie\u0161taravim\u0105 pa\u010diai Konstitucijai, kaip kad netiesiogiai galima suprasti i\u0161 \u0161io Konstitucinio Teismo nutarimo.<\/p>\n\n\n\n

4. Paprastai vertinant \u012fstatymo normos prie\u0161taravim\u0105 Konstitucijai, neu\u017etenka konstatavimo, kad ji neatitinka kuriam nors konstituciniam principui jau vien d\u0117l to, kad pastarasis yra per daug plataus turinio ir abstraktaus pob\u016bd\u017eio. Tod\u0117l Konstitucinio Teismo 2026 m. bir\u017eelio 11 d. nutarime pateiktas Bausmi\u0173 vykdymo kodekso<\/em> gin\u010dijamos nuostatos atitikimo konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui vertinimas negali b\u016bti suprantamas, kaip tinkamas, nes jame buvo per siaurai suprantamas proporcingumo principas, be to, jame nebuvo analizuoti tokie teisin\u0117s valstyb\u0117s principo elementai, kaip teisingumo, lygiateisi\u0161kumo, vald\u017ei\u0173 padalijimo ir kiti principai, svarb\u016bs \u0161ioje konstitucin\u0117s justicijos byloje.<\/p>\n\n\n\n

5. Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo \u012fstatyme numatyta \u0161io Teismo konstitucingumo kontrol\u0117s kompetencija suponuoja tai, kad jo baigiamieji aktai turi b\u016bti grind\u017eiami konstituciniais argumentais (motyvais), t.y. Konstitucijos nuostat\u0173 ai\u0161kinimu, o ne rekomendacinio ir ekspertinio (\u0161iuo atveju \u2013 sociologinio ar kriminologinio) pob\u016bd\u017eio teiginiais, kurie yra vertinamojo pob\u016bd\u017eio ir labiau tinka teis\u0117k\u016bros subjektams teikiamoms ekspertiz\u0117ms d\u0117l rengiam\u0173 teis\u0117s akt\u0173 projekt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[i]<\/a> https:\/\/lrkt.lt\/lt\/teismo-aktai\/paieska\/135\/ta3262\/content<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[ii]<\/a>  Bausmi\u0173 vykdymo kodekso<\/strong> 82 str. 3 d.: \u201d3. Terminuoto laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119 atliekantys nuteistieji (i\u0161skyrus \u0161io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, taip pat tuos, kuri\u0173 nusikalstamo elgesio rizika didel\u0117 ir kurie nedaro pa\u017eangos, kad j\u0105 suma\u017eint\u0173, nuteistuosius, atliekan\u010dius bausm\u0119 u\u017e labai sunkius nusikaltimus, ir nuteistuosius, atliekan\u010dius bausm\u0119 u\u017e sunkius nusikaltimus, nurodytus Baud\u017eiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose), atlik\u0119 tris ketvirtadalius paskirtos laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s, lygtinai paleid\u017eiami i\u0161 laisv\u0117s at\u0117mimo viet\u0173 \u012fstaigos ir jiems taikoma intensyvi prie\u017ei\u016bra\u201c.<\/p>\n\n\n\n

[iii]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas […], remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo \u012fstatymo 1, 531<\/sup> straipsniais, Teismo pos\u0117dyje 2026 m. gegu\u017e\u0117s 28 d. ra\u0161ytinio proceso tvarka i\u0161nagrin\u0117jo konstitucin\u0117s justicijos byl\u0105 Nr. 11-A\/2025 pagal parei\u0161k\u0117jo [duomenys neskelbiami] pra\u0161ym\u0105 Nr. 1A-24\/2025 […].<\/p>\n\n\n\n

[iv]<\/a> 83 straipsnis. Atvejai, kuriais lygtinis paleidimas netaikomas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lygtinis paleidimas i\u0161 laisv\u0117s at\u0117mimo viet\u0173 \u012fstaigos netaikomas:<\/p>\n\n\n\n

1) asmenims, atliekantiems bausm\u0119 u\u017e nusikaltimus \u017emoni\u0161kumui ir karo nusikaltimus;<\/p>\n\n\n\n

2) asmenims, atliekantiems bausm\u0119 u\u017e nusikaltimus Lietuvos valstyb\u0117s nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;<\/p>\n\n\n\n

3) asmenims, atliekantiems bausm\u0119 u\u017e nusikaltimus nepilname\u010dio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) nelie\u010diamumui;<\/p>\n\n\n\n

4) asmenims, atliekantiems bausm\u0119 u\u017e ty\u010dinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, su\u0117mimo vykdymo, are\u0161to arba laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s atlikimo metu;<\/p>\n\n\n\n

5) asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s dal\u012f pagal Baud\u017eiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dal\u012f arba 92 straipsnio 3 dal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

[v]<\/a> 38 str. 2 d.: Valstyb\u0117 saugo ir globoja \u0161eim\u0105, motinyst\u0119, t\u0117vyst\u0119 ir vaikyst\u0119.; 39 str. 3 d.: Nepilname\u010dius vaikus gina \u012fstatymas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prie\u0161 ger\u0105 savait\u0119 Lietuvos \u017einiasklaidoje pasirod\u0117 informacija, jog po Konstitucinio Teismo 2026 m. bir\u017eelio 11 d. nutarimo[i] pri\u0117mimo \u2013 lygtinai \u012f laisv\u0119 buvo paleistas u\u017e seksualinius nusikaltimus prie\u0161 vaikus nuteistas asmuo. Pasak jo advokato, po \u0161io Konstitucinio Teismo nutarimo \u012fsigaliojo bendra Bausmi\u0173 vykdymo kodekso norma, pagal kuri\u0105 visi u\u017e \u0161iuos nusikaltimus nuteisti asmenys, atlik\u0119 tris …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":53282,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[409,158,3596,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53281"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53281"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53281\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":53283,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53281\/revisions\/53283"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53282"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53281"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53281"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53281"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}