{"id":53190,"date":"2026-07-14T17:41:17","date_gmt":"2026-07-14T14:41:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=53190"},"modified":"2026-07-14T17:41:18","modified_gmt":"2026-07-14T14:41:18","slug":"a-v-gontier-n-gaubiene-dirbtinio-intelekto-rastingumas-aukstajame-moksle-pagal-dirbtinio-intelekto-akta-universitetu-pareigu-turinys-ir-ribos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2026\/07\/14\/a-v-gontier-n-gaubiene-dirbtinio-intelekto-rastingumas-aukstajame-moksle-pagal-dirbtinio-intelekto-akta-universitetu-pareigu-turinys-ir-ribos\/","title":{"rendered":"A.V. Gontier, N. Gaubien\u0117. Dirbtinio intelekto ra\u0161tingumas auk\u0161tajame moksle pagal Dirbtinio intelekto akt\u0105: universitet\u0173 pareig\u0173 turinys ir ribos"},"content":{"rendered":"\n

Universitetuose ir kitose auk\u0161tosiose mokyklose intensyviai naudojamos dirbtinio intelekto (DI) technologijos: studijose, vertinime, tyrimuose ir administravime. Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je 2025 m. vykdyta apklausa parod\u0117, kad 92 proc. student\u0173 naudojo bent vien\u0105 DI \u012frank\u012f, 88 proc. \u2013 generatyvin\u012f DI atsiskaitymuose, o tik 36 proc. buvo gav\u0119 DI mokymus i\u0161 savo universiteto[1]<\/sup><\/a>. Tuo pat metu universitetai siekia skatinti DI naudojim\u0105 ir kartu r\u016bpinasi student\u0173 bei darbuotoj\u0173 mokymu: 2025 m. vasario 4 d. California State University (CSU) paskelb\u0117 iniciatyv\u0105 tapti pirm\u0105ja ir did\u017eiausia DI sprendimais paremta universitet\u0173 sistema Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. \u012egyvendinant \u0161i\u0105 iniciatyv\u0105 visiems daugiau kaip 460 t\u016bkst. student\u0173 ir 63 t\u016bkst. d\u0117stytoj\u0173 bei darbuotoj\u0173 buvo numatyta suteikti prieig\u0105 prie DI \u012franki\u0173, \u012fskaitant \u201eChatGPT Edu\u201c, ir organizuoti DI kompetencij\u0173 ugdymo mokymus[2]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

ES Dirbtinio intelekto aktas (DI aktas), \u012fsigalioj\u0119s 2024 m. rugpj\u016b\u010dio 1 d.,  DI ra\u0161tingum\u0105 \u012ftvirtino kaip vien\u0105 i\u0161 svarbiausi\u0173 ir privalom\u0173 reikalavim\u0173 naudojantis DI technologija. DI akto 3 straipsnio 56 punktas DI ra\u0161tingum\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip \u017einias, geb\u0117jimus ir supratim\u0105, leid\u017eiant\u012f priimti informuotus sprendimus d\u0117l DI sistem\u0173 naudojimo ir suvokti j\u0173 galimybes, rizikas bei galim\u0105 \u017eal\u0105; o 4 straipsnis \u012fpareigoja DI sistem\u0173 teik\u0117jus ir dieg\u0117jus imtis priemoni\u0173, kad j\u0173 darbuotojai ir kiti j\u0173 vardu veikiantys asmenys tur\u0117t\u0173 pakankam\u0105 DI ra\u0161tingumo lyg\u012f. \u0160i pareiga galioja nuo 2025 m. vasario 2 d.[3]<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto 2025 m. lapkri\u010dio 19 d. Europos Komisija pateik\u0117 \u201eDigital Omnibus on AI\u201c pasi\u016blym\u0105 COM(2025) 836, kuriuo si\u016bloma keisti bendr\u0105j\u0105 DI ra\u0161tingumo pareigos konstrukcij\u0105: DI ra\u0161tingumo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo skatinimas b\u016bt\u0173 pavedamas Europos Komisijai ir valstyb\u0117ms nar\u0117ms, atsisakant bendros organizacijoms nustatytos pareigos u\u017etikrinti pakankam\u0105 DI ra\u0161tingumo lyg\u012f. Ta\u010diau auk\u0161tos rizikos DI sistem\u0173 dieg\u0117jams nustatyta pareiga u\u017etikrinti tinkam\u0105 darbuotoj\u0173 pasirengim\u0105 \u017emogaus prie\u017ei\u016brai i\u0161likt\u0173[4]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Pagal \u0161iuo metu galiojan\u010di\u0105 DI akto 4 straipsnio redakcij\u0105 universitetams tai rei\u0161kia ne bendr\u0105 pareig\u0105 i\u0161mokyti visus studentus ir darbuotojus naudotis DI, bet teisin\u0119 pareig\u0105 u\u017etikrinti pakankam\u0105 DI ra\u0161tingum\u0105 tiems asmenims, kurie t\u0105 sistem\u0105 valdo, pri\u017ei\u016bri ar naudoja universiteto vardu. Da\u017eniausiai universitetas tokiais atvejais veiks kaip DI sistemos dieg\u0117jas, ta\u010diau jeigu pats sukurt\u0173 arba pavest\u0173 sukurti DI sistem\u0105 ir prad\u0117t\u0173 j\u0105 naudoti savo vardu, jis gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas ir jos teik\u0117ju. Kai universitetas diegia auk\u0161tos rizikos DI sistemas, DI ra\u0161tingumas tampa b\u016btina s\u0105lyga \u012fgyvendinant \u017emogaus prie\u017ei\u016br\u0105, steb\u0117sen\u0105, reagavim\u0105 \u012f neatitiktis ir rizik\u0173 valdym\u0105. Ta\u010diau DI aktas nenustato vienodo mokymo modelio, nenurodo privalom\u0173 kurs\u0173 apimties ir nepa\u0161alina akademin\u0117s laisv\u0117s ar mokslini\u0173 tyrim\u0173 autonomijos. Vis d\u0117lto DI ra\u0161tingumo klausimas n\u0117ra aktualus vien auk\u0161tos rizikos DI sistem\u0173 atveju \u2013 jis kyla ir naudojant \u012fprastas generatyvinio DI priemones, o konkre\u010dios sistemos rizika pirmiausia lemia reikaling\u0173 priemoni\u0173 apimt\u012f ir intensyvum\u0105[5]<\/sup>.<\/p>\n\n\n\n

DI ra\u0161tingumo s\u0105voka atskleid\u017eia labai svarbi\u0105 mint\u012f. DI ra\u0161tingumas n\u0117ra vien techninis geb\u0117jimas para\u0161yti ger\u0105 u\u017eklaus\u0105 \u201eChatGPT\u201c ar mok\u0117ti naudotis nauja programa. Tai daug platesn\u0117 kompetencija, apimanti technologij\u0173 supratim\u0105, teisini\u0173 pareig\u0173 \u017einojim\u0105, etini\u0173 rizik\u0173 vertinim\u0105 ir geb\u0117jim\u0105 kriti\u0161kai \u012fvertinti DI pateikiamus rezultatus.<\/p>\n\n\n\n

DI akto 20 konstatuojamoji dalis dar labiau i\u0161ple\u010dia \u0161\u012f supratim\u0105. Joje pabr\u0117\u017eiama, kad DI ra\u0161tingumas reikalingas ne tik inovacijoms skatinti, bet ir pagrindin\u0117ms teis\u0117ms apsaugoti, \u017emoni\u0173 sveikatai bei saugai u\u017etikrinti, demokratinei kontrolei stiprinti ir tinkamam DI akto \u012fgyvendinimui. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad DI ra\u0161tingas asmuo turi geb\u0117ti ne tik naudotis sistema, bet ir suprasti jos ribas, atpa\u017einti galimas klaidas, kriti\u0161kai vertinti sistemos i\u0161vest\u012f bei \u017einoti, kada b\u016btina \u017emogaus intervencija.<\/p>\n\n\n\n

Praktika rodo, kad nepakankamas DI ra\u0161tingumas gali lemti ne tik technines klaidas, bet ir reik\u0161mingas reputacines, teisines bei akademinio patikimumo pasekmes. Iliustratyvus pavyzdys \u2013 2025 m. \u012fvykis Gento universitete (Belgija), kai universiteto rektor\u0117s Petros De Sutter akademini\u0173 met\u0173 prad\u017eios kalboje buvo panaudotos generatyvinio DI sukurtos neegzistuojan\u010dios \u017einom\u0173 autori\u0173 citatos[6]<\/sup><\/a>. V\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad rengiant kalbos projekt\u0105 buvo pasitelktas DI \u012frankis, kuris sugeneravo vadinam\u0105sias \u201ehaliucinacijas\u201c \u2013 tikrovi\u0161kai atrodan\u010di\u0105, ta\u010diau fakti\u0161kai klaiding\u0105 informacij\u0105. Universitetui teko vie\u0161ai taisyti kalbos tekst\u0105, pakeisti klaidingas citatas parafraz\u0117mis ir papildyti publikacij\u0105 \u012fsp\u0117jimu apie padarytas klaidas. \u0160is atvejis ypa\u010d reik\u0161mingas tuo, kad pats universitetas savo DI naudojimo politikoje ai\u0161kiai \u012fsp\u0117ja apie generatyvinio DI polink\u012f kurti neegzistuojan\u010dius \u0161altinius ir pabr\u0117\u017eia pareig\u0105 visuomet tikrinti pirminius informacijos \u0161altinius. \u0160is pavyzdys atskleid\u017eia, kad net auk\u0161\u010diausio lygmens akademin\u0117se institucijose DI naudojimas be pakankamo kritinio vertinimo gali lemti klaidingos informacijos sklaid\u0105, pakenkti institucijos reputacijai ir suma\u017einti pasitik\u0117jim\u0105 akademine veikla.<\/p>\n\n\n\n

Kitas praktinis pavyzdys rodo, kad DI ra\u0161tingumas apima ne tik geb\u0117jim\u0105 kriti\u0161kai vertinti sistemos rezultatus, bet ir suprasti naudojam\u0173 platform\u0173 veikimo bei duomen\u0173 saugojimo ribas. Kelno universiteto profesorius Marcelis Bucheris vie\u0161ai nurod\u0117 prarad\u0119s beveik dvej\u0173 met\u0173 akademinio darbo med\u017eiag\u0105, kai, pakeitus paskyros duomen\u0173 tvarkymo nustatymus, dingo visa jo pokalbi\u0173 istorija[7]<\/sup><\/a>. \u0160is atvejis atskleid\u017eia, kad naudojant DI platformas kaip kasdien\u0119 darbo aplink\u0105 b\u016btina pasir\u016bpinti savaranki\u0161ku dokument\u0173 saugojimu ir atsargin\u0117mis kopijomis.<\/p>\n\n\n\n

Praktiniu po\u017ei\u016briu \u0161iuo metu galiojanti DI akto 4 straipsnio pareiga kelia svarbi\u0173 klausim\u0173: ar pakanka vienkartini\u0173 mokym\u0173, ar visi darbuotojai turi b\u016bti mokomi vienodai, ar pareiga apima visus studentus ir kaip nustatyti, koks DI ra\u0161tingumo lygis konkre\u010diu atveju yra pakankamas.<\/p>\n\n\n\n

Atsakymas \u012f \u0161iuos klausimus priklauso nuo konkre\u010dios situacijos: Europos Komisijos DI biuras (angl.<\/em> AI Office) ai\u0161kina, kad DI ra\u0161tingumo priemon\u0117s turi b\u016bti pritaikytos prie asmens atliekam\u0173 funkcij\u0173, naudojamos sistemos pob\u016bd\u017eio, jos keliam\u0173 rizik\u0173 ir taikymo konteksto. Tod\u0117l informatikos specialisto, d\u0117stytojo, studij\u0173 administratoriaus ar personalo specialisto kompetencij\u0173 poreikis neb\u016btinai bus vienodas, o organizacijos turi vertinti darbuotoj\u0173 vaidmen\u012f, naudojam\u0173 sistem\u0173 rizik\u0105 ir j\u0173 taikymo srit\u012f. Tai ypa\u010d svarbu universitetams. \u0160iandien universitetai naudoja DI ne tik moksliniuose tyrimuose ar studijose. Vis da\u017eniau DI sistemos pasitelkiamos student\u0173 pri\u0117mimo procesuose, konsultuojant studentus, analizuojant mokymosi pa\u017eang\u0105, planuojant studij\u0173 procesus ar automatizuojant administracines funkcijas. Kai kuriais atvejais tokios sistemos gali b\u016bti laikomos auk\u0161tos rizikos DI sistemomis. Vis d\u0117lto vien DI sistemos naudojimas vienoje i\u0161 DI akto III priede nurodyt\u0173 \u0161vietimo sri\u010di\u0173 ne visais atvejais savaime lemia jos priskyrim\u0105 auk\u0161tos rizikos sistemoms, nes 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta i\u0161imtis taikoma tik tada, kai sistema nekelia reik\u0161mingos \u017ealos sveikatai, saugai ar pagrindin\u0117ms teis\u0117ms rizikos, \u012fskaitant atvejus, kai ji nedaro esmin\u0117s \u012ftakos sprendimo rezultatui, ir atitinka bent vien\u0105 i\u0161 \u0161iame straipsnyje nurodyt\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tod\u0117l DI akto 4 straipsnio negalima vertinti atskirai nuo 26 straipsnio, pagal kur\u012f auk\u0161tos rizikos DI sistem\u0173 dieg\u0117jai turi u\u017etikrinti, kad \u017emogaus prie\u017ei\u016br\u0105 vykdyt\u0173 reikiam\u0105 kompetencij\u0105, tinkam\u0105 pasirengim\u0105 ir \u012fgaliojimus turintys asmenys, taip pat steb\u0117ti, kaip tokios sistemos veikia. \u017dmogaus prie\u017ei\u016bra ne\u012fmanoma, jeigu asmuo nesupranta, kaip sistema veikia, kokios jos ribos, kada ji gali suklysti ir kokiais atvejais jos sprendimais negalima aklai pasitik\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161iai DI ra\u0161tingumas siejasi ir su DI akto 20 straipsniu, reglamentuojan\u010diu auk\u0161tos rizikos DI sistem\u0173 teik\u0117j\u0173 pareig\u0105 imtis taisom\u0173j\u0173 veiksm\u0173 ir informuoti apie nustatyt\u0105 neatitikt\u012f ar rizik\u0105, ta\u010diau \u0161i nuostata universitetui b\u016bt\u0173 aktuali tais atvejais, kai jis veikt\u0173 kaip auk\u0161tos rizikos DI sistemos teik\u0117jas. Teik\u0117jas negal\u0117s tinkamai \u012fvertinti sistemos atitikties reikalavimams, pasteb\u0117ti galim\u0173 neatitikim\u0173 ar laiku reaguoti \u012f rizikas, jeigu jo darbuotojai netur\u0117s pakankamai \u017eini\u0173 apie naudojam\u0105 technologij\u0105. Kitaip tariant, DI ra\u0161tingumas tampa ne papildoma kompetencija, o viena svarbiausi\u0173 organizacijos rizikos valdymo priemoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto svarbu suprasti ir DI akto ribas. DI aktas nereikalauja, kad visi universitet\u0173 studentai privalomai i\u0161klausyt\u0173 DI kurs\u0105. Jis taip pat nenustato vienodos mokymo programos visoms auk\u0161tosioms mokykloms. Pareiga pirmiausia taikoma universitetams kaip DI sistem\u0173 dieg\u0117jams \u2013 jie turi u\u017etikrinti, kad j\u0173 darbuotojai geb\u0117t\u0173 atsakingai naudoti tas sistemas, kurias universitetas taiko savo veikloje. Tai rei\u0161kia, kad kiekviena auk\u0161toji mokykla turi pati \u012fvertinti, koki\u0173 kompetencij\u0173 reikia skirtingoms darbuotoj\u0173 grup\u0117ms, kokios DI sistemos naudojamos ir koki\u0105 rizik\u0105 jos kelia. Ta\u010diau tais atvejais, kai universitetas studentams suteikia prieig\u0105 prie DI \u012franki\u0173 arba skatina juos naudoti studij\u0173 procese, universitetui, tik\u0117tina, kyla pareiga u\u017etikrinti, kad studentai \u012fgyt\u0173 pakankam\u0105 DI ra\u0161tingumo lyg\u012f, \u012fskaitant tinkam\u0105 j\u0173 mokym\u0105 saugiai naudotis \u0161iomis technologijomis.<\/p>\n\n\n\n

U\u017esienio valstybi\u0173 praktikoje jau formuojami ir nacionalinio lygmens DI valdymo auk\u0161tajame moksle modeliai, pavyzd\u017eiui, Airijos \u201eHigher Education Authority\u201c (HEA) 2025 m. paskelb\u0117 nacionalin\u0119 generatyvinio DI naudojimo mokyme ir studijose politikos sistem\u0105, grind\u017eiam\u0105 akademinio s\u0105\u017einingumo, skaidrumo, \u012ftraukties, \u017emogaus prie\u017ei\u016bros, DI ra\u0161tingumo, duomen\u0173 apsaugos ir tvarios pedagogikos principais. \u0160is modelis skirtas sukurti bendr\u0105 nacionalin\u0119 krypt\u012f, ta\u010diau kartu i\u0161saugo auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 akademin\u0119 autonomij\u0105 ir galimyb\u0119 pasirinkti konkre\u010diam institucijos kontekstui tinkamas \u012fgyvendinimo priemones[8]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Pana\u0161\u0173 institucin\u012f po\u017ei\u016br\u012f si\u016blo ir UNESCO gair\u0117s d\u0117l generatyvinio DI naudojimo \u0161vietime bei moksliniuose tyrimuose, kuriose pabr\u0117\u017eiama, kad auk\u0161tosios mokyklos netur\u0117t\u0173 apsiriboti vienkartiniais mokymais ar bendro pob\u016bd\u017eio rekomendacijomis. DI ra\u0161tingumo diegimas siejamas su ai\u0161kios institucin\u0117s politikos formavimu, d\u0117stytoj\u0173 ir kit\u0173 darbuotoj\u0173 kompetencij\u0173 ugdymu, asmens duomen\u0173 ir privatumo apsauga, \u017emogaus prie\u017ei\u016bra, etiniu DI priemoni\u0173 vertinimu bei studij\u0173 ir atsiskaitymo metod\u0173 pritaikymu. Tai patvirtina, kad DI ra\u0161tingumas auk\u0161tojoje mokykloje tur\u0117t\u0173 b\u016bti suprantamas kaip nuoseklus valdymo procesas, o ne kaip pavien\u0117 mokymo priemon\u0117[9]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos auk\u0161tojo mokslo kontekste tokio po\u017ei\u016brio pavyzd\u017eiu gali b\u016bti laikomas Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto mokslin\u0117s grup\u0117s \u201eSkaitmenin\u0117s technologijos, kibernetinis saugumas ir teis\u0117\u201c sukurtas \u0161e\u0161i\u0173 \u017eingsni\u0173 DI ra\u0161tingumo modelis. Modelio esm\u0117 \u2013 prad\u0117ti ne nuo mokym\u0173, o nuo organizacijos pasirengimo \u012fvertinimo. Pirmiausia identifikuojama, kur ir kokios DI sistemos naudojamos. V\u0117liau nustatoma, koki\u0173 kompetencij\u0173 reikia skirtingoms darbuotoj\u0173 grup\u0117ms, organizuojami tiksliniai mokymai, kurie paima supratim\u0105 apie DI ir \u0161ios technologijos veikim\u0105, DI rizik\u0173 ir galimybi\u0173 \u012fsisavinim\u0105, eti\u0161ko ir teis\u0117to DI k\u016brimo ir bei naudojimo principus. Toliau – DI valdymas turi b\u016bti integruojamas \u012f organizacijos procesus, reguliariai vertinama kompetencij\u0173 pa\u017eanga ir u\u017etikrinamas nuolatinis j\u0173 atnaujinimas.<\/p>\n\n\n\n

Toks po\u017ei\u016bris atitinka ir pa\u010di\u0105 DI akto logik\u0105. DI aktas nereikalauja vienkartinio seminaro ar pa\u017eym\u0117jimo apie baigtus mokymus. Jis reikalauja, kad organizacijoje DI naudojimas b\u016bt\u0173 grind\u017eiamas realiomis kompetencijomis, ai\u0161kia atsakomybi\u0173 sistema ir geb\u0117jimu u\u017etikrinti \u017emogaus kontrol\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Tod\u0117l galima teigti, kad DI ra\u0161tingumas \u0161iandien tampa ne tik skaitmenine kompetencija, bet ir nauja organizacin\u0117s kult\u016bros dalimi. Universitetams tai rei\u0161kia daugiau nei technologij\u0173 diegim\u0105 \u2013 tai rei\u0161kia atsaking\u0105 j\u0173 valdym\u0105. O b\u016btent nuo to priklausys, ar DI taps kokyb\u0117s ir inovacij\u0173 \u0161altiniu, ar nauj\u0173 teisini\u0173 bei etini\u0173 problem\u0173 prie\u017eastimi.<\/p>\n\n\n\n

Andrius Viljamas Gontier yra VU Teis\u0117s fakulteto studentas, dr. Neringa Gaubien\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Privatin\u0117s teis\u0117s katedros asistent\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160altini\u0173 s\u0105ra\u0161as:<\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117s norminiai aktai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

  1. Europos Parlamento ir Tarybos 2024 m. bir\u017eelio 13 d. reglamentas (ES) 2024\/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisykl\u0117s ir i\u0161 dalies kei\u010diami reglamentai (EB) Nr. 300\/2008, (ES) Nr. 167\/2013, (ES) Nr. 168\/2013, (ES) 2018\/858, (ES) 2018\/1139 ir (ES) 2019\/2144 bei direktyvos 2014\/90\/ES, (ES) 2016\/797 ir (ES) 2020\/1828 (Dirbtinio intelekto aktas). OL L 1689, 2024, p. 1\u2013137.<\/li><\/ol>\n\n\n\n

    Travaux pr\u00e9paratoires<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n