Dar prie\u0161 kelerius metus antikorupcijos politika daugeliui Lietuvos \u012fmoni\u0173 gal\u0117jo atrodyti kaip dokumentas, aktualus pirmiausia didel\u0117ms tarptautin\u0117ms grup\u0117ms ar su vie\u0161uoju sektoriumi glaud\u017eiai dirban\u010diam verslui. Palaipsniui \u0161i situacija kei\u010diasi.<\/p>\n\n\n\n
Praktikoje jau pastebima atvej\u0173, kai Lietuvos \u012fmon\u0117s, prie\u0161 prad\u0117damos verslo santykius, i\u0161 savo partneri\u0173 sulaukia pra\u0161ymo pateikti antikorupcijos politik\u0105, elgesio kodeks\u0105 (ang. Code of Conduct<\/em>) ar kit\u0105 dokument\u0105, patvirtinant\u012f \u012fmon\u0117je taikomus skaidraus verslo standartus. \u0160i\u0173 dokument\u0173 netur\u0117jimas potencialiems verslo partneriams siun\u010dia signal\u0105, kad bendrov\u0117 negali ai\u0161kiai ir dokumentuotai parodyti, kaip ji valdo korupcijos rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n Antikorupcijos politika \u2013 ne tik apie ky\u0161ius<\/strong><\/p>\n\n\n\n Viena da\u017eniausi\u0173 klaid\u0173 \u2013 antikorupcijos politik\u0105 suprasti labai siaurai: kaip dokument\u0105, kuriame para\u0161yta, kad \u012fmon\u0117 \u201enetoleruoja ky\u0161ininkavimo\u201c. Korupcijos rizikos versle yra gerokai platesn\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Ar darbuotojas gali priimti brangi\u0105 dovan\u0105 i\u0161 tiek\u0117jo? Ar klient\u0105 galima pakviesti \u012f u\u017esienyje vykstant\u012f sporto rengin\u012f ir apmok\u0117ti jo kelion\u0119? Kaip turi elgtis pirkim\u0173 vadovas, jeigu konkurse dalyvauja jo artimo asmens \u012fmon\u0117? Kas turi patikrinti tarpinink\u0105, kuris \u017eada \u201esutvarkyti klausim\u0105\u201c u\u017esienio rinkoje? B\u016btent \u012f tokius klausimus turi atsakyti realiai veikianti antikorupcin\u0117 sistema.<\/p>\n\n\n\n Pranc\u016bzijos antikorupcijos agent\u016bros 2024 m. atlikto \u012fmoni\u0173 tyrimo duomenimis, respondentai pagrindiniais korupcijos rizikos \u0161altiniais laik\u0117 tre\u010di\u0105sias \u0161alis ir verslo partnerius \u2013 55 proc., veiklos sektori\u0173 \u2013 taip pat 55 proc., o vykdomos veiklos, produkt\u0173 ar paslaug\u0173 pob\u016bd\u012f \u2013 54 proc. Did\u017eiausios rizikos funkcijomis buvo laikomi pirkimai \u2013 83 proc., pardavimai \u2013 80 proc. ir auk\u0161\u010diausioji vadovyb\u0117 \u2013 57 proc. Tai gerai iliustruoja praktin\u0119 problem\u0105: korupcijos rizika da\u017eniausiai atsiranda ten, kur darbuotojai ar \u012fmon\u0117s atstovai turi diskrecij\u0105, derasi, renkasi tiek\u0117jus, parduoda, moka komisinius arba veikia per tre\u010diuosius asmenis. Tod\u0117l gerai parengta antikorupcijos politika pirmiausia yra verslo rizikos valdymo priemon\u0117.<\/p>\n\n\n\n U\u017esienyje antikorupcin\u0117s priemon\u0117s tampa \u012fprasta did\u017ei\u0173j\u0173 \u012fmoni\u0173 verslo praktika<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tarptautiniai duomenys rodo labai ai\u0161ki\u0105 tendencij\u0105: kuo didesn\u0117, didesn\u0119 apyvart\u0105 turinti ir tarptauti\u0161kesn\u0117 \u012fmon\u0117, tuo labiau tik\u0117tina, kad joje veikia formalios antikorupcin\u0117s priemon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n 2024 m. Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s ekonomini\u0173 nusikaltim\u0173 tyrimo duomenimis, bent vien\u0105 formali\u0105 antikorupcin\u0119 priemon\u0119 tur\u0117jo 45 proc. vis\u0173 apklaust\u0173 \u012fmoni\u0173. Ta\u010diau tarp vidutini\u0173 \u012fmoni\u0173 toki\u0173 buvo jau 83 proc., o tarp dideli\u0173 \u2013 95 proc.<\/p>\n\n\n\n Min\u0117to Pranc\u016bzijos antikorupcijos agent\u016bros tyrimo duomenimis, 89 proc. respondent\u0173 nurod\u0117 turintys antikorupcini\u0173 priemoni\u0173. Tarp \u012fmoni\u0173, kurioms taikomi Pranc\u016bzijos Sapin II \u012fstatymo reikalavimai, toki\u0173 buvo 98 proc. Tiesa, \u0161iuos Pranc\u016bzijos duomenis reikia vertinti atsi\u017evelgiant \u012f tyrimo metodologij\u0105 \u2013 apklausoje daugiausia dalyvavo antikorupcijos tematika jau besidomin\u010dios \u012fmon\u0117s. Vis d\u0117lto pats priemoni\u0173 pob\u016bdis yra i\u0161kalbingas: da\u017eniausiai \u012fmon\u0117s tur\u0117jo antikorupcin\u012f elgesio kodeks\u0105, vidin\u0119 prane\u0161im\u0173 sistem\u0105 ir darbuotoj\u0173 mokym\u0173 program\u0105.<\/p>\n\n\n\n Taigi did\u017eiosios \u012fmon\u0117s antikorupcijos priemones versle priima kaip \u012fprast\u0105 b\u016btinyb\u0119. Dideliame ir tarptautiniame versle klausimas palaipsniui kei\u010diasi i\u0161 \u201ear mums reikia antikorupcijos politikos?\u201c \u012f \u201ear m\u016bs\u0173 antikorupcin\u0117 sistema i\u0161 tikr\u0173j\u0173 veikia?\u201c<\/p>\n\n\n\n Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacija (OECD) 2025 m. \u012fmoni\u0173 antikorupcin\u0117s atitikties vertinimuose taip pat akcentuoja, kad bendrovi\u0173 ir vald\u017eios institucij\u0173 d\u0117mesys vis labiau krypsta ne \u012f formal\u0173 antikorupcijos programos pri\u0117mim\u0105, o \u012f jos faktinio veiksmingumo vertinim\u0105 \u2013 naudojant rizikos rodiklius, darbuotoj\u0173 apklausas, duomen\u0173 analiz\u0119, audit\u0105 ir kitas priemones.<\/p>\n\n\n\n Verslo partneris gali b\u016bti tas, kuris pirmasis paklaus apie j\u016bs\u0173 politik\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n Lietuvoje priva\u010diam verslui n\u0117ra nustatytos pareigos tur\u0117ti atskir\u0105 antikorupcijos politik\u0105 ar jos atitikmen\u012f. Lietuvos Respublikos speciali\u0173j\u0173 tyrim\u0173 tarnyba (STT) nurodo, kad privataus sektoriaus dalyvavimas kuriant korupcijai atspari\u0105 aplink\u0105 pagal Korupcijos prevencijos \u012fstatym\u0105 grind\u017eiamas savanori\u0161kumu bei vie\u0161ojo ir privataus sektori\u0173 bendradarbiavimu.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau vien teisin\u0117s pareigos klausimas \u0161iandien yra per siauras. Tarptautin\u0117s bendrov\u0117s vertina ne tik savo, bet ir tiekimo grandin\u0117s bei verslo partneri\u0173 rizik\u0105. STT Antikorupcijos vadove verslui taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tarptautin\u0117je verslo praktikoje organizacijos nustato korupcijos prevencijos reikalavimus savo tiek\u0117jams ir tikrina j\u0173 \u012fgyvendinim\u0105; viena i\u0161 nurodom\u0173 priemoni\u0173 \u2013 reikalavimas verslo partneriams laikytis tiek\u0117j\u0173 etikos kodekso.<\/p>\n\n\n\n Praktikoje \u0161i\u0105 tendencij\u0105 jau\u010dia ir Lietuvos bendrov\u0117s. Prie\u0161 sudarant sutart\u012f potencialus u\u017esienio partneris gali papra\u0161yti u\u017epildyti atitikties klausimyn\u0105, pateikti etikos kodeks\u0105, antikorupcijos politik\u0105 ar paai\u0161kinti, kokios korupcijos prevencijos priemon\u0117s \u012fmon\u0117je taikomos. Tokioje situacijoje politikos netur\u0117jimas neb\u016btinai reik\u0161 verslo santyki\u0173 neprad\u0117jim\u0105, ta\u010diau gali sukelti papildom\u0173 klausim\u0173, ilginti partnerio atliekam\u0105 patikr\u0105 arba parodyti, kad \u012fmon\u0117s vidaus atitikties sistema dar n\u0117ra formalizuota.<\/p>\n\n\n\n Taigi antikorupcijos politika palaipsniui tampa ne tik vidaus kontrol\u0117s, bet ir verslo santyki\u0173 dokumentu.<\/p>\n\n\n\n Korupcijos suvokimas Lietuvoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Naujausiame \u201eTransparency International\u201c Korupcijos suvokimo indekse Lietuvai skirti 65 balai i\u0161 100 galim\u0173. Lietuva pakilo i\u0161 32 \u012f 28 viet\u0105 pasaulyje, o tarp Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 u\u017eima 12 viet\u0105. Danija i\u0161lieka pirmoje vietoje pasaulyje su 89 balais, Suomija surinko 88, Singap\u016bras \u2013 84, Naujoji Zelandija ir Norvegija \u2013 po 81 bal\u0105.<\/p>\n\n\n\n Svarbu nepainioti rodikli\u0173: Korupcijos suvokimo indeksas vertina suvokiam\u0105 vie\u0161ojo sektoriaus korupcijos lyg\u012f, o ne tai, kiek Lietuvos \u012fmoni\u0173 turi antikorupcijos politik\u0105.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau ir Lietuvos verslo skaidrumo duomenys indikuoja pokyt\u012f. \u201eTransparency International\u201c Lietuvos skyriaus atliekam\u0173 tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad tarp didelio verslo antikorupcin\u0117s ir etikos taisykl\u0117s yra vis labiau formalizuojamos bei vie\u0161inamos.<\/p>\n\n\n\n Kei\u010diasi ir pa\u010di\u0173 vadov\u0173 po\u017ei\u016bris. STT inicijuoto tyrimo \u201eLietuvos korupcijos \u017eem\u0117lapis 2023\u20132024\u201c duomenimis, 67 proc. \u012fmoni\u0173 vadov\u0173 man\u0117, kad jie patys yra atsakingi u\u017e korupcijos paplitim\u0105 Lietuvoje. 2022 m. taip man\u0117 63 proc., o 2021 m. \u2013 44 proc.<\/p>\n\n\n\n Antikorupcini\u0173 priemoni\u0173 bendrov\u0117je netur\u0117jimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n I\u0161 ties\u0173 did\u017eiausia rizika neb\u016btinai yra tai, kad \u012fmon\u0117je kas nors s\u0105moningai nuspr\u0119s duoti ar imti ky\u0161\u012f. Gerokai da\u017enesn\u0117 problema \u2013 skirtingi \u017emon\u0117s skirtingai supranta, kur yra leistino elgesio riba.<\/p>\n\n\n\n Pavyzd\u017eiui, vienas pardavim\u0173 vadovas 500 Eur vert\u0117s kliento vai\u0161inim\u0105 laikys normaliu santyki\u0173 palaikymu, kitas \u2013 neleistina dovana. Vienas pirkim\u0173 darbuotojas deklaruos asmenin\u012f ry\u0161\u012f su tiek\u0117ju, kitas nuspr\u0119s, kad tai n\u0117ra reik\u0161minga. Kai n\u0117ra taisykli\u0173, \u012fmon\u0117 fakti\u0161kai perduoda korupcijos rizikos vertinim\u0105 kiekvienam darbuotojui individualiai.<\/p>\n\n\n\n Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je atliktas tyrimas atskleid\u0117 gana paradoksal\u0173 rezultat\u0105: net 83 proc. \u012fmoni\u0173, netur\u0117jusi\u0173 n\u0117 vienos i\u0161 tyrime vertint\u0173 formali\u0173 antikorupcini\u0173 priemoni\u0173, vis tiek man\u0117 esan\u010dios tinkamai apsaugotos nuo korupcijos rizikos. Tyrimo kokybin\u0117je dalyje buvo identifikuotas ir \u201eoptimizmo \u0161ali\u0161kumas\u201c (ang. optimism bias<\/em>) \u2013 perd\u0117tas pasitik\u0117jimas \u012fmon\u0117s geb\u0117jimu atpa\u017einti ir suvaldyti rizik\u0105 neturint formali\u0173 proces\u0173.<\/p>\n\n\n\n B\u016btent \u010dia antikorupcijos politika turi labai praktin\u0119 funkcij\u0105: ribin\u0117se situacijose ji nustato bendr\u0105 elgesio taisykli\u0173 rinkin\u012f \u012fmon\u0117s vadovybei, darbuotojams ir tam tikrais atvejais \u2013 verslo partneriams.<\/p>\n\n\n\n Vien politikos ne visada pakanka<\/strong><\/p>\n\n\n\n Svarbu ir kita pus\u0117. Penkiolikos puslapi\u0173 dokumentas, kurio darbuotojai n\u0117ra skait\u0119 ir kuris neatitinka realios \u012fmon\u0117s veiklos, yra menkos vert\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Nema\u017eiau svarbus antikorupcini\u0173 priemoni\u0173 veikimas praktikoje. Baud\u017eiamojo kodekso 20 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinis asmuo tam tikromis \u012fstatyme nustatytomis s\u0105lygomis gali atsakyti u\u017e jo naudai darbuotojo ar \u012fgalioto atstovo padaryt\u0105 nusikalstam\u0105 veik\u0105, kai ji padaryta vadovaujan\u010dio asmens nurodymu ar leidimu arba d\u0117l nepakankamos vadovaujan\u010dio asmens prie\u017ei\u016bros ar kontrol\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Taigi kilus incidentui klausimai, kokias realias prevencijos ir kontrol\u0117s priemones \u012fmon\u0117 buvo \u012fdiegusi ir kaip jos veik\u0117, gali tapti esminiais. Tod\u0117l prie\u0161 rengiant antikorupcijos politik\u0105 verta prad\u0117ti ne nuo \u0161ablono, o nuo pa\u010dios \u012fmon\u0117s: jos veiklos teritorijos, tiek\u0117j\u0173 ir klient\u0173, tarpinink\u0173 ir verslo partneri\u0173, kontakt\u0173 su valstyb\u0117s institucijomis, veiklos sektoriuje \u012fprasto svetingumo ir dovan\u0173, interes\u0173 konflikt\u0173 deklaravimo vertinimo.<\/p>\n\n\n\n Kai kuriais atvejais \u012fmonei pakaks tur\u0117ti antikorupcijos politik\u0105, su kuria darbuotojai supa\u017eindinami. Kitais \u2013 gali reik\u0117ti ir platesn\u0117s korupcijos prevencijos programos su rizik\u0173 vertinimu parengimo, darbuotoj\u0173 apmokym\u0173, grie\u017etesni\u0173 kontrol\u0117s proced\u016br\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kada verta pasirengti antikorupcijos politik\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Standartiniai kriterijai, kada reik\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti tur\u0117ti antikorupcijos politik\u0105 ar jai prilyginam\u0105 dokumentacij\u0105, gana ai\u0161k\u016bs: kai \u012fmon\u0117 ple\u010diasi \u012f u\u017esien\u012f, dirba su tarptautin\u0117mis grup\u0117mis, turi reik\u0161mingas pirkim\u0173 ar pardavim\u0173 apimtis, naudoja agentus ir tarpininkus, veikia skirtingose jurisdikcijose, turi kontakt\u0173 su vie\u0161uoju sektoriumi arba i\u0161 verslo partneri\u0173 gauna atitikties klausimynus.<\/p>\n\n\n\n Tokiu atveju laukti pirmojo partnerio reikalavimo pateikti korupcijos prevencijos priemoni\u0173 dokumentacij\u0105 ar pirmojo vidaus incidento n\u0117ra pats efektyviausias sprendimas.<\/p>\n\n\n\n Gera antikorupcijos politika n\u0117ra pa\u017eadas, kad \u012fmon\u0117je niekada nebus pa\u017eeidim\u0173. Jos tikslas \u2013 parodyti, kad \u012fmon\u0117 ir jos darbuotojai supranta savo rizikas, yra nusta\u010diusi ai\u0161kias taisykles ir \u017eino, k\u0105 daryti, kai kyla abejoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u0160iandienos versle to vis da\u017eniau tikisi ne tik reguliuotojai \u2013 to pradeda tik\u0117tis ir patys verslo partneriai.<\/p>\n\n\n\n Tekst\u0105 pareng\u0117 Jolanta Borko, advokat\u0173 kontoros WIDEN vyresnioji teisinink\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Dar prie\u0161 kelerius metus antikorupcijos politika daugeliui Lietuvos \u012fmoni\u0173 gal\u0117jo atrodyti kaip dokumentas, aktualus pirmiausia didel\u0117ms tarptautin\u0117ms grup\u0117ms ar su vie\u0161uoju sektoriumi glaud\u017eiai dirban\u010diam verslui. Palaipsniui \u0161i situacija kei\u010diasi. Praktikoje jau pastebima atvej\u0173, kai Lietuvos \u012fmon\u0117s, prie\u0161 prad\u0117damos verslo santykius, i\u0161 savo partneri\u0173 sulaukia pra\u0161ymo pateikti antikorupcijos politik\u0105, elgesio kodeks\u0105 (ang. Code of Conduct) ar …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3468,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[1422,1282,1145],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53150"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53150"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53150\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":53151,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53150\/revisions\/53151"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3468"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53150"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53150"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53150"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}