{"id":5308,"date":"2018-07-22T18:36:10","date_gmt":"2018-07-22T15:36:10","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=5308"},"modified":"2018-07-22T18:36:10","modified_gmt":"2018-07-22T15:36:10","slug":"v-vaicaitis-konstitucija-kaip-viena-svarbiausiu-musu-visuomeniniu-vertybiu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/07\/22\/v-vaicaitis-konstitucija-kaip-viena-svarbiausiu-musu-visuomeniniu-vertybiu\/","title":{"rendered":"V. Vai\u010daitis. Konstitucija kaip viena svarbiausi\u0173 m\u016bs\u0173 visuomenini\u0173 vertybi\u0173"},"content":{"rendered":"

Vien\u0105 liepos kar\u0161t\u0105 popiet\u0119 socialiniuose tinkluose pasteb\u0117jau pasidalint\u0105 pokalb\u012f su Lietuvoje \u017einomu filosofu, kuriame mane nustebino tokie jo cituojami \u017eod\u017eiai: \u201eDabar did\u017eioji biurokratijos dalis mano, kad \u017emogui u\u017etenka \u017einoti tik tai, kas para\u0161yta konstitucijoje. Tai jau yra katastrofa<\/em>\u201d[1]<\/a>. Spontani\u0161kai man at\u0117jo mintis, kad i\u0161 ties\u0173, turb\u016bt, katastrofa, jei mano gerbiamas filosofas tik tiek vertina Konstitucij\u0105. Ta\u010diau tuo pa\u010diu at\u0117jo ir kita mintis, kad, jei taip j\u0105 vertina toks i\u0161silavin\u0119s \u017emogus, tai turb\u016bt tokia nuomon\u0117 atitinka tam tikros m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s dalies nuomon\u0119. Visgi, nor\u0117t\u0173si tik\u0117ti, kad \u010dia buvo ka\u017ekoks nesusipratimas ar tiesiog lapsus linguae<\/em>, ta\u010diau bet kuriuo atveju, tai gera proga pla\u010diau pasvarstyti, kod\u0117l Konstitucija iki \u0161iol netapo m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s pilietiniu pamatu, ypa\u010d kai dar vis minime jos pri\u0117mimo 25-me\u010dio jubiliej\u0173.<\/p>\n

Vis\u0173 pirma, reikia pripa\u017einti, kad Lietuvoje Konstitucija netapo tokiu visuomeniniu autoritetu, kokiu ji daugiau kaip du \u0161imtme\u010dius yra Jungtin\u0117se Valstijose, kur Konstitucija yra negin\u010dijamas autoritetas pla\u010diajai visuomenei ir politikams (tiek liberaliems demokratams, tiek konservatyviems respublikonams). \u010cia Konstitucijos preambul\u0117s pirmaisiais \u017eod\u017eiais \u201eWe the people<\/em>…\u201d bei Konstitucijos XIV Pataisoje \u012ftvirtintu asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo principu (equal protection clause<\/em>) \u0161iandien remiasi dauguma amerikie\u010di\u0173 visuomenini\u0173 jud\u0117jim\u0173 ir pilietini\u0173 akcij\u0173. Man sunku b\u016bt\u0173 \u012fsivaizduoti, kad \u0161ioje \u0161alyje i\u0161silavin\u0119s \u017emogus gal\u0117t\u0173 pasakyti, kad \u201e\u017einoti tik tai, kas para\u0161yta konstitucijoje\u201c yra \u201ekatastrofa\u201c. Visgi, turiu vilties, kad ir Lietuvoje u\u017eaugs karta, suvokianti Konstitucij\u0105, kaip vien\u0105 pagrindini\u0173 pilietini\u0173 vertybi\u0173 ir m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s sutarties tekst\u0173.<\/p>\n

Sunku b\u016bt\u0173 atsp\u0117ti, kas \u012ftakojo cituoto filosofo tok\u012f skepti\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f Konstitucij\u0105, ta\u010diau geresnis Konstitucijos pa\u017einimas kaip tik ir gali pad\u0117ti m\u016bs\u0173 \u0161vietimo sistemai (apie kuri\u0105 kalbama cituotame pokalbyje) suvokti, \u201ekoki\u0173 \u017emoni\u0173 reikia valstybei\u201c ir atsakyti \u012f cituotame pokalbyje i\u0161kelt\u0105 klausim\u0105, k\u0105 rei\u0161kia tiek asmenin\u0117, tiek visuomenin\u0117 valstybin\u0117 laisv\u0117 ir nepriklausomyb\u0117. B\u016btent Konstitucija gal\u0117t\u0173 ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti tas pamatas, nuo kurio reik\u0117t\u0173 atsispirti m\u016bs\u0173 pilietin\u0117s visuomen\u0117s k\u016brimo procese. I\u0161 cituoto pokalbio galima susidaryti \u012fsp\u016bd\u012f, kad Konstitucija yra formalus ir pilie\u010dio gyvenimui neaktualus tekstas, \u012fdomus galb\u016bt tik biurokratams, politikams ar teis\u0117jams. Tikra tiesa, kad Konstitucijoje yra konkre\u010di\u0173 taisykli\u0173, kurios yra labiau svarbios politikams (pvz., kandidatavimo \u012f pareigas am\u017eius ar rinkim\u0173 data), ta\u010diau \u010dia \u012ftvirtintos ir pamatin\u0117s visuomenin\u0117s vertyb\u0117s bei principai, kas leid\u017eia Konstitucij\u0105 suprasti, kaip visuomen\u0117s nari\u0173 tarpusavio sugyvenimo sutart\u012f. Pavyzd\u017eiui, preambul\u0117je nurodyta pilietin\u0117 visuomen\u0117 ir teisin\u0117 valstyb\u0117, pa\u010diame pirmame straipsnyje \u012fvardinta demokratija ir 18 straipsnyje nurodytas \u017emogaus teisi\u0173 prigimtinis pob\u016bdis yra tokios apimties visuomenin\u0117s vertyb\u0117s, kurios apima visas m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s pilietinio sugyvenimo sritis, nei\u0161skiriant nei teisingumo, bendrojo g\u0117rio ar vie\u0161ojo intereso.<\/p>\n

B\u016btent \u0161ios vertyb\u0117s leid\u017eia matyti Konstitucij\u0105, kaip tok\u012f dokument\u0105, kurio reik\u0161m\u0117s atsiskleid\u017eia tik laiko perspektyvoje, tod\u0117l \u0161i\u0173 reik\u0161mi\u0173 negalima kaip nors galutinai suprasti (nei biurokratams, nei tes\u0117jams). Teismai jas atskleid\u017eia byla po bylos ir tik tiek, kiek reikia konkre\u010diai byla i\u0161nagrin\u0117ti, be to, pra\u0117j\u0119s laikas visuomet leid\u017eia pamatyti t\u0105 pat\u012f konstitucin\u012f princip\u0105 ar vertyb\u0119 visai i\u0161 kitos perspektyvos. Pavyzd\u017eiui, JAV Auk\u0161\u010diausiam Teismui \u2013 atskir\u0173 ar segreguot\u0173 mokykl\u0173 afroamerikie\u010diams (bet vienodai su kitomis mokyklomis finansuojam\u0173) egzistavimas kai kuriose JAV valstijose XIX am\u017eiaus pabaigoje gal\u0117jo pasirodyti atitinkantis konstitucin\u012f asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo princip\u0105, tuo tarpu po \u0161e\u0161iasde\u0161imties met\u0173 patirties \u2013 tiek didelei daliai visuomen\u0117s, tiek ir \u0161io teismo teis\u0117jams jau atrod\u0117 prie\u0161ingai.<\/p>\n

Pagaliau reik\u0117t\u0173 pasakyti, jog konstitucija bei konstitucionalizmas per se<\/em>, yra tokia pat Vakar\u0173 civilizacijos vertyb\u0117, kaip ir joje \u012ftvirtinta demokratija ar \u017emogaus teis\u0117s, be kurios ne\u012fmanoma \u012fsivaizduoti \u0161iuolaikin\u0117s vakarieti\u0161kos valstyb\u0117s. Tai rei\u0161kia, kad \u0161iuolaikin\u0117je visuomen\u0117je \u012f \u017emogaus gyvenim\u0105 galima \u017ei\u016br\u0117ti ne tik filosofiniu, ekonominiu, moraliniu ir religiniu, bet ir teisiniu ar tiksliau \u2013 konstituciniu po\u017ei\u016briu. Kitaip tariant, m\u016bs\u0173 Konstitucija puikiai tinka tiek pavienio Lietuvos pilie\u010dio santykiui su visuomene bei valstybe pagr\u012fsti, tiek ir pa\u010dios visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s tikslams suvokti. Tai puikiai suprato bendro ugdymo program\u0173 reng\u0117jai \u2013 \u012f istorijos ir pilietinio ugdymo programas \u012ftrauk\u0119 moksleivi\u0173 supa\u017eindinim\u0105 su Lietuvos Konstitucija ir jos konstitucionalizmo istorija.<\/p><\/blockquote>\n

M\u016bs\u0173 Konstitucijos tekste randamas visuomen\u0117s sugyvenimo naratyvas apima vis\u0105 \u017emogaus gyvenim\u0105 nuo pat jo gimimo; visas pilietinio gyvenimo formas: priklausym\u0105 visuomeninei organizacijai, religinei bendruomenei, profesinei s\u0105jungai ar politinei partijai; asmens privat\u0173 \u0161eimos gyvenim\u0105 ir valstyb\u0117s institucij\u0173 bei auk\u0161\u010diausi\u0173 pareig\u016bn\u0173 kompetencij\u0105. Skaitydami Konstitucij\u0105 su\u017einome apie savo teises ir pareigas, apie tai, kad savo veiksmuose turime remtis morale ir dorove bei apie tai, kad \u0161eima yra valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s pagrindas; \u010dia taip pat su\u017einome apie tai, kad Lietuva turi ilgamet\u0119 valstybingumo ir konstitucionalizmo tradicij\u0105. Be to, i\u0161 sud\u0117tin\u0117s Lietuvos konstitucijos su\u017einome, kad \u012f j\u0105 \u012feina ne tik preambul\u0117je minimi XVI a. Lietuvos Statutai, bet ir Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios aktai ir juose \u012ftvirtintos vertyb\u0117s. B\u016btent Konstitucijoje lietuvi\u0173 kalbai yra \u012ftvirtintas valstybin\u0117s kalbos statusas ir nurodyti m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s simboliai: trispalv\u0117, Vytis, V. Kudirkos \u201eTauti\u0161ka giesm\u0117\u201c ir sostin\u0117 Vilnius. Pagaliau, i\u0161 Konstitucijos teksto suprantame, kad tokios vertyb\u0117s, kaip teisin\u0117 valstyb\u0117 (ypa\u010d vald\u017ei\u0173 padalijimas), demokratija (pvz., visuotiniai rinkimai), prigimtin\u0117s \u017emogaus teis\u0117s (tai, kad j\u0173 \u0161altinis yra pats \u017emogus ar \u017emogi\u0161kasis orumas) bei teisingumas ir vie\u0161asis (visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s) interesas yra Lietuvos valstyb\u0117s egzistavimo pagrindas. B\u016btent Konstitucija mums leid\u017eia suprasti, kad \u0161alia teis\u0117s egzistuoja tokie teis\u0119 \u012ftakojantys fenomenai, kaip ekonomika, \u0161vietimas, mokslas, kult\u016bra, moral\u0117 (dorov\u0117) ir religija. Ai\u0161ku, tai jokiu b\u016bdu nerei\u0161kia, jog \u010dia pateiktas konstitucio-centrinis m\u016bs\u0173 pilietinio gyvenimo naratyvas yra svarbesnis u\u017e filosofin\u012f, moralin\u012f, mokslin\u012f, kult\u016brin\u012f ar religin\u012f pasaul\u0117\u017ei\u016brin\u012f naratyv\u0105. Atvirk\u0161\u010diai, tai rei\u0161kia tik tai, kad \u0161is naratyvas yra lygiavertis kitiems ir juos papildo.<\/p>\n

Turb\u016bt nedaug yra \u0161iuolaikin\u0117s Lietuvos kult\u016bros rei\u0161kini\u0173, kuriais gal\u0117tume did\u017eiuotis ir kurie mus be abejon\u0117s priskirt\u0173 prie Vakar\u0173 demokratij\u0173, kaip kad 1992 m. Konstitucija ir joje \u012ftvirtintos konstitucin\u0117s vertyb\u0117s. Pagaliau, m\u016bs\u0173 Konstitucija yra vienas svarbiausi\u0173 ne tik Vakar\u0173 civilizacijos, bet ir Lietuvos nacionalini\u0173 mus visus vienijan\u010di\u0173 ra\u0161ytini\u0173 pilietini\u0173 prozos tekst\u0173. A\u0161 abejoju, kad \u201edid\u017eioji biurokratijos dalis\u201c ir pla\u010dioji visuomen\u0117 Lietuvoje \u0161iuo metu pilnai suvokia, kokios vertyb\u0117s joje \u012ftvirtintos ir kod\u0117l jos mums taip svarbios. Dar daugiau, kaip rodo kai kuri\u0173 Vakar\u0173 demokratijos \u0161ali\u0173 pavyzd\u017eiai, Konstitucija yra ne tiek daikta<\/em>vardis, kiek veiksma<\/em>\u017eodis, o tai rei\u0161kia, kad ji pati neveikia, j\u0105 reikia mums visiems \u012fgyvendinti. Tod\u0117l u\u017ebaigti \u0161\u012f trump\u0105 komentar\u0105, nor\u0117\u010diau perfrazuodamas Martin\u0105 Liuter\u012f King\u0105:<\/p>\n

Turiu svajon\u0119, kad ateis tokia diena, kai dauguma Lietuvos visuomen\u0117s ne tik \u017einos, kas yra para\u0161yta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir ja did\u017eiuosis, bet kiekviena nauja karta, kaip para\u0161yta Konstitucijos preambul\u0117je, pasiry\u0161 toliau puosel\u0117ti tautin\u0119 santarv\u0119 bei tautos dvasi\u0105, gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105, ra\u0161t\u0105 ir papro\u010dius, o savo darbais ir k\u016bryba \u2013 vis i\u0161 naujo \u012fgyvendinti m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s nepriklausomyb\u0119 ir j\u0105 pagrind\u017eian\u010dius pilietin\u0117s visuomen\u0117s, teisin\u0117s valstyb\u0117s, demokratijos ir prigimtini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 principus, o kartu \u2013 ir i\u0161 j\u0173 i\u0161plaukian\u010dius teisingumo, bendrojo g\u0117rio (vie\u0161ojo intereso) ir dorovines vertybes.<\/p>\n

[1]<\/a> Pilnas pokalbio klausimas ir atsakymas skamb\u0117jo taip: Klausimas<\/u> \u2013 Prie soviet\u0173 i\u0161 universitet\u0173, humanitarini\u0173 ir socialini\u0173 moksl\u0173, buvo reikalaujama aptarnauti vald\u017eios monstr\u0105 \u2013 vald\u017eios aparat\u0105. \u0160iandien turime dvi problemas: pavoj\u0173, kad universitetai su savo \u017emon\u0117mis virsta prekybos centrais, kur viskas matuojama pelnu ir prid\u0117tine verte, bei situacij\u0105, kad alma mater virsta biurokratini\u0173 kontor\u0173 aptarnavimo ma\u0161ina. Nei vieniems, nei kitiems laisvas, vertingas, kriti\u0161kai m\u0105stantis, savo nuomon\u0119 turintis, kit\u0173 principus gerbiantis individas nebereikalingas. Reikalingas tik naud\u0105 darantis, ma\u017eai m\u0105stantis ir dar ma\u017eiau klausiantis \u017emogus<\/em>… Atsakymas<\/u> \u2013 Visur remiamasi vien tik vadyba. Bet universitetas juk laikosi ant kit\u0173 princip\u0173. Vadybai ne\u012fdomi vieno ar kito dalyko prasm\u0117. B\u016btent \u010dia ir slypi visa \u0161vietimo sistemos tragedija. Mokyklos, universitetai ruo\u0161ia mokinius, studentus ai\u0161kiai ne\u017einodami, kam to reikia ir koki\u0173 apskritai reikia. Dabar did\u017eioji biurokratijos dalis mano, kad \u017emogui u\u017etenka \u017einoti tik tai, kas para\u0161yta konstitucijoje. Tai jau yra katastrofa. \u0160vietimo sistema negali dirbti, ne\u017einodama koki\u0173 \u017emoni\u0173 reikia valstybei. Am\u017eiais universitetai galvodavo apie tai, o filosofai gin\u010dydavosi. To nebeliko. \u010cia yra pos\u0105j\u016bdin\u0117s Lietuvos drama. Mes \u017einome laisv\u0119 nuo ko, bet kai reikia pasakyti, kam ta laisv\u0117 reikalinga, va tada ir prasideda b\u0117dos. Mes be\u017ed\u017eioniaujame, k\u0105 galvoja kiti, patys nem\u0105stome. Apie koki\u0105 taut\u0105 tokiu atveju galima kalb\u0117ti? Ji nyksta akyse, mat neb\u0117ra tautos s\u0105moningumo <\/em>[…]. \u017dr. A. Jokubaitis. Ne\u017einau kitos tokios valstyb\u0117s, kaip Lietuva, kur \u012f mokslinink\u0173 diskusijas ki\u0161asi bera\u0161\u010diai<\/em>\u2026 Tekstas i\u0161 LTV laidos \u201eIQ presingas\u201d perspausdintas svetain\u0117s lietuvossarasas.lt.<\/p>\n

Dr. Vaidotas Vai\u010daitis, VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vien\u0105 liepos kar\u0161t\u0105 popiet\u0119 socialiniuose tinkluose pasteb\u0117jau pasidalint\u0105 pokalb\u012f su Lietuvoje \u017einomu filosofu, kuriame mane nustebino tokie jo cituojami \u017eod\u017eiai: \u201eDabar did\u017eioji biurokratijos dalis mano, kad \u017emogui u\u017etenka \u017einoti tik tai, kas para\u0161yta konstitucijoje. Tai jau yra katastrofa\u201d[1]. Spontani\u0161kai man at\u0117jo mintis, kad i\u0161 ties\u0173, turb\u016bt, katastrofa, jei mano gerbiamas filosofas tik tiek vertina Konstitucij\u0105. …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5309,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[157,409,677,676],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5308"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5308"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5308\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5310,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5308\/revisions\/5310"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5309"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5308"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5308"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5308"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}