Baud\u017eiamajame procese teismui da\u017enai tenka spr\u0119sti sud\u0117tingus teis\u0117s klausimus. Ta\u010diau kartais pati sud\u0117tingiausia u\u017eduotis yra ne nustatyti, kas \u012fvyko, o atsispirti pagundai pasirinkti papras\u010diausi\u0105 sprendim\u0105. Lengviausia konstatuoti tai, d\u0117l ko \u0161alys sutaria ir nebesigin\u010dija. Kur kas sunkiau \u2013 suabejoti kaltinimu ir pa\u010diam ie\u0161koti atsakymo \u012f klausim\u0105, ar valstyb\u0117 konkre\u010diu atveju apskritai turi teis\u0119 bausti \u017emog\u0173. Tokia teismo pareiga n\u0117ra vien moralinis imperatyvas \u2013 ji kyla i\u0161 pa\u010dios Konstitucijos.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje \u012ftvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltim\u0105, teis\u0117, kad jo byl\u0105 vie\u0161ai ir teisingai i\u0161nagrin\u0117t\u0173 nepriklausomas ir ne\u0161ali\u0161kas teismas. Baud\u017eiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje baud\u017eiamojo proceso paskirtis apibr\u0117\u017eiama ne kaip siekis kuo grei\u010diau nuteisti kalt\u0105j\u012f asmen\u012f, bet kaip pareiga tinkamai pritaikyti baud\u017eiam\u0105j\u012f \u012fstatym\u0105 taip, kad n\u0117 vienas nekaltas asmuo neb\u016bt\u0173 nuteistas.<\/p>\n\n\n\n
Neatsitiktinai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kart\u0105 yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad teisingumas negali b\u016bti tapatinamas su formaliu teis\u0117s aktuose nustatyt\u0173 taisykli\u0173 taikymu. Konstitucijoje \u012ftvirtintas teisingumo principas rei\u0161kia, kad konstitucin\u0117 vertyb\u0117 yra ne pats sprendimo pri\u0117mimas, bet b\u016btent teismo teisingo sprendimo pri\u0117mimas. Konstitucin\u0117 teisingumo samprata suponuoja ne tik formal\u0173, nominal\u0173 teismo vykdom\u0105 teisingum\u0105, ne tik i\u0161orin\u0119 teismo vykdomo teisingumo regimyb\u0119, bet ir tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu n\u0117ra neteisingi. Tod\u0117l vien formaliai vykdomas teisingumas n\u0117ra tas teisingumas, kur\u012f \u012ftvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2007-10-24 ir 2008-01-21 nutarimai)<\/em>.<\/p>\n\n\n\n \u0160ios Konstitucinio Teismo suformuluotos nuostatos inter alia<\/em> rei\u0161kia, kad teismas negali tapti vien subjektu, formaliai patvirtinan\u010diu kaltinim\u0105. Jo pareiga \u2013 savaranki\u0161kai \u012fsitikinti, ar byloje nustatytos aplinkyb\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 leid\u017eia pripa\u017einti asmen\u012f kaltu, ar jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos sud\u0117t\u012f ir ar neegzistuoja baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 \u0161alinan\u010di\u0173 aplinkybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117jantis teismas, nepriklausomai nuo kaltinamojo ir jo gyn\u0117jo procesin\u0117s pozicijos, privalo \u012fvertinti visas bylai reik\u0161mingas aplinkybes, j\u0173 tarpusavio ry\u0161\u012f ir priimti ne patogiausi\u0105, o teising\u0105 sprendim\u0105. Net ir tais atvejais, kai kaltinamasis prisipa\u017e\u012fsta padar\u0119s nusikalstam\u0105 veik\u0105 ir sutinka, kad byla b\u016bt\u0173 baigta teismo baud\u017eiamuoju \u012fsakymu, teismo pareiga nesikei\u010dia, kadangi baud\u017eiamasis \u012fsakymas yra skirtas supaprastinti proces\u0105, ta\u010diau jis negali supaprastinti teisingumo.<\/p>\n\n\n\n Procesin\u0117 forma negali tapti prie\u017eastimi atsisakyti nagrin\u0117ti byloje kylan\u010dius teisinius klausimus, tinkamai kvalifikuoti veiksmus ir \u012fvertinti visas konkre\u010diai bylai reik\u0161mingas aplinkybes. Prie\u0161ingu atveju atsiranda rizika, kad teisingumas bus paaukotas vardan procesinio patogumo. B\u016btent su tokia situacija susidurta ir 2026 met\u0173 baland\u017eio m\u0117nesio 7 dien\u0105 Vilniaus miesto apylink\u0117s teismo i\u0161nagrin\u0117toje baud\u017eiamojoje byloje, kuri buvo u\u017ebaigta teismo baud\u017eiamuoju \u012fsakymu.<\/p>\n\n\n\n Byloje buvo nustatyta, kad nukent\u0117jusysis vie\u0161oje vietoje, b\u016bdamas neblaivus, pri\u0117jo prie visi\u0161kai nepa\u017e\u012fstamo \u017emogaus ir be jokio konflikto vien\u0105 kart\u0105 kum\u0161\u010diu sudav\u0117 jam \u012f nos\u012f. Pats nukent\u0117jusysis pripa\u017eino, kad jokio konflikto tarp j\u0173 nebuvo ir kad taip pasielg\u0117 \u201ed\u0117l savo garb\u0117s\u201c. Po \u0161io sm\u016bgio netik\u0117tai u\u017epultas ir gav\u0119s \u012f nos\u012f asmuo i\u0161sigando, patyr\u0117 \u0161ok\u0105, i\u0161sitrauk\u0117 ki\u0161en\u0117je tur\u0117t\u0105 sulankstom\u0105 suvenyrin\u012f peiliuk\u0105 ir prad\u0117jo gintis. Besigindamas jis peiliuku ne\u017eymiai su\u017ealojo u\u017epuolik\u0105, padarydamas u\u017epuolikui keturias pjautines \u017eaizdas ir … tapo kaltinamuoju. Pabr\u0117\u017etina, kad gav\u0119s \u012f nos\u012f asmuo buvo Kanados ir Graikijos pilietis, kuris buvo u\u017epultas ne savo \u0161alyje, gyn\u0117si ir po to buvo teisiamas ne pagal savo \u0161alies, o pagal Lietuvos \u012fstatymus, kuri\u0173 akivaizdu ne\u017einojo.<\/p>\n\n\n\n Vilniaus miesto apylink\u0117s teismas konstatavo, kad besigyn\u0119s asmuo (kaltinamasis) padar\u0117 vie\u0161osios tvarkos pa\u017eeidimo nusikalstam\u0105 veik\u0105 (Lietuvos Respublikos Baud\u017eiamojo Kodekso (BK) 284 straipsnis). Teismas, kvalifikuodamas kaltinamojo veiksmus pagal BK 284 straipsn\u012f, baud\u017eiamajame \u012fsakyme i\u0161samiai analizavo, kod\u0117l peilio panaudojimas vie\u0161oje vietoje laikytinas \u012f\u017e\u016bliu elgesiu, demonstravusiu nepagarb\u0105 aplinkiniams ir sutrikd\u017eiusiu visuomen\u0117s rimt\u012f bei tvark\u0105. Detaliai aptar\u0117 peilio panaudojim\u0105, pa\u0161alini\u0173 asmen\u0173 reakcij\u0105, nukent\u0117jusiojo su\u017ealojim\u0105, policijos ir greitosios medicinos pagalbos i\u0161kvietim\u0105, padarini\u0173 pob\u016bd\u012f bei kaltinamojo kalt\u0117s form\u0105, prisipa\u017einim\u0105 d\u0117l nusikalstamos veikos. Kitaip tariant, teismo d\u0117mesys i\u0161 esm\u0117s buvo sutelktas \u012f tai, kaip gyn\u0117si kaltinamasis ir kokius padarinius suk\u0117l\u0117 jo veiksmai.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau skaitant \u0161iuos motyvus nei\u0161vengiamai kyla klausimas \u2013 kur \u0161ioje analiz\u0117je liko pats u\u017epuolimas? Kod\u0117l jis apskritai netapo savaranki\u0161ku teisinio vertinimo objektu? Kod\u0117l matydamas vis\u0105 \u012fvyk\u012f, kuris prasid\u0117jo nuo to, kad asmuo \u0161ioje byloje pripa\u017eintas nukent\u0117jusiuoju be jokios prie\u017easties trenk\u0117 nepa\u017e\u012fstamam ir j\u012f visi\u0161kai neprovokavusiam \u017emogui \u012f nos\u012f, teismas teisi\u0161kai vertina tik vien\u0105 \u0161io \u012fvykio dal\u012f, t.y. tik nuo to momento, kai prasid\u0117jo gynyba ir teisine prasme visi\u0161kai ignoruodamas puolim\u0105?<\/p>\n\n\n\n Juk b\u016btent toje pa\u010dioje byloje ir buvo nustatyta, kad nukent\u0117jusysis, b\u016bdamas neblaivus, be jokio konflikto pirmasis kum\u0161\u010diu sudav\u0117 kaltinamajam \u012f veid\u0105. Dar daugiau \u2013 pats nukent\u0117jusysis pripa\u017eino, kad jokio konflikto tarp j\u0173 nebuvo ir kad smog\u0117 be jokios objektyvios prie\u017easties, o, kaip pats nurod\u0117, \u201ed\u0117l savo garb\u0117s\u201c. \u0160i\u0173 aplinkybi\u0173 negin\u010dijo n\u0117 vienas proceso dalyvis. Vadinasi, byloje nebuvo gin\u010do d\u0117l to, nuo ko prasid\u0117jo konfliktas.<\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto baud\u017eiamojo \u012fsakymo motyvuose \u0161is epizodas taip ir netapo savaranki\u0161ku teisinio vertinimo objektu. Teismas neanalizavo, ar toks nukent\u0117jusiojo elgesys sudar\u0117 pavojing\u0105 ir tiesiogin\u012f k\u0117sinim\u0105si, ar kaltinamasis tur\u0117jo teis\u0119 gintis ir ar jo reakcija nepateko \u012f BK 28 straipsnio reguliavimo srit\u012f. Kitaip tariant, teismas analiz\u0119 prad\u0117jo nuo gynybos veiksm\u0173, juos vertindamas ne kaip reakcij\u0105 \u012f neteis\u0117t\u0105 u\u017epuolim\u0105, o tarsi jie b\u016bt\u0173 savaranki\u0161ki veiksmai, egzistav\u0119 atsietai nuo juos suk\u0117lusios prie\u017easties. Puolim\u0105 palikus teisinio vertinimo para\u0161t\u0117se, nei\u0161vengiamai buvo i\u0161kreiptas situacijos vertinimas ir d\u0117l to padaryta teisin\u0117s kvalifikacijos klaida \u2013 asmuo buvo nuteistas d\u0117l nusikalstamos veikos padarymo, nors situacija ai\u0161kiai reikalavo taikyti b\u016btinosios ginties instituto nuostatas.<\/p>\n\n\n\n Tad \u0161is pavyzdys puikiai iliustruoja, kad baud\u017eiamasis \u012fsakymas gali tapti tik procesine forma, leid\u017eian\u010dia nekelti esmini\u0173 klausim\u0173, kurie nagrin\u0117jant byl\u0105 bendr\u0105ja tvarka b\u016bt\u0173 nei\u0161vengiami. Taip netur\u0117t\u0173 b\u016bti. Prie\u0161ingai \u2013 baud\u017eiamojo proceso \u012fstatyme \u012ftvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog ir supaprastintame procese teismas privalo atsakyti \u012f visus klausimus, nuo kuri\u0173 priklauso, ar asmuo apskritai gali b\u016bti traukiamas baud\u017eiamojon atsakomyb\u0117n. Matydamas, kad bylos aplinkyb\u0117s n\u0117ra ai\u0161kios ar, kad byloje esantys faktai rodo galim\u0105 b\u016btinosios ginties buvim\u0105, teismas net negal\u0117jo taikyti supaprastinto proceso (baud\u017eiamojo \u012fsakymo), o byl\u0105 nagrin\u0117ti i\u0161samiai bendr\u0105ja tvarka. Tod\u0117l \u0161i byla kelia gerokai platesn\u012f ir svarbesn\u012f klausim\u0105 \u2013 ar visais atvejais teismai \u012fgyvendina pagrindin\u0119 savo funkcij\u0105 u\u017etikrinti Konstitucijos ginam\u0105 teisingum\u0105, ar kartais apsiribojama tik formalia jo regimybe?<\/p>\n\n\n\n Manytina, kad b\u016btent aptariamoje byloje ir pasirei\u0161k\u0117 formalus teisingumas, kur\u012f l\u0117m\u0117 procesinis patogumas. Kaltinamasis (b\u016bdamas u\u017esienie\u010diu) paskub\u0117jo pripa\u017einti padarius nusikalstam\u0105 veik\u0105 ir sutiko su baud\u017eiamojo \u012fsakymo procesu, tod\u0117l teismui buvo patogu apsiriboti kaltinimo pagr\u012fstumo patvirtinimu ir greitai u\u017ebaigti proces\u0105. Jis pasisteng\u0117 i\u0161vengti kit\u0173 bylos aplinkybi\u0173, kurios paneigia nusikalstamos veikos buvim\u0105, analiz\u0117s. Tuo labiau, kad sprend\u017eiant i\u0161 baud\u017eiamojo \u012fsakymo turinio, kaltinamasis netur\u0117jo advokato ir kyla didelis klausimas ar tuo pa\u010diu teismas nepa\u017eeid\u0117 ir Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuris nurodo, jog gyn\u0117jo dalyvavimas yra b\u016btinas, kai nagrin\u0117jamos nemokan\u010di\u0173 proceso kalbos asmen\u0173 bylos.<\/p>\n\n\n\n Pabr\u0117\u017etina, kad kaltinamojo prisipa\u017einimas ir sutikimas su supaprastintu procesu negali pakeisti teismo pareigos pa\u010diam \u012fvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes. Prie\u0161ingai \u2013 kuo procesas paprastesnis formalia prasme, tuo didesn\u0117 atsakomyb\u0117 tenka teismui \u012fsitikinti, kad baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 apskritai gali b\u016bti taikoma.<\/p>\n\n\n\n Jeigu teismas apsiriboja vien formaliu nusikalstamos veikos po\u017eymi\u0173 konstatavimu ir nevertina vis\u0173 bylai reik\u0161ming\u0173 aplinkybi\u0173 kaip vientisos visumos, kyla pavojus, kad baud\u017eiamoji teis\u0117 prad\u0117s veikti ne kaip teisingumo, o kaip procesinio patogumo instrumentas. Tokiu atveju sprendimas gali b\u016bti teis\u0117tas formalia prasme, ta\u010diau kartu kelti pagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l jo teisingumo.<\/p>\n\n\n\n Neatsitiktinai Oslo universiteto profesorius Hansas Petteris Graveris savo knygoje \u201eValiant Judges: Stories of Courage and Integrity\u201c yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad teis\u0117jo profesija negali b\u016bti suvokiama vien kaip techninis teis\u0117s norm\u0173 taikymas. Demokratin\u0117je teisin\u0117je valstyb\u0117je teismai, b\u016bdami reik\u0161minga \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 garantija, suponuoja teis\u0117jo pareig\u0105 ne mechani\u0161kai taikyti teis\u0119, bet u\u017etikrinti, kad jos taikymo rezultatas b\u016bt\u0173 teisingas. B\u016btent teisingumas yra ypatinga vertyb\u0117 kiekvienoje teisin\u0117je valstyb\u0117je. Ta\u010diau, jeigu baud\u017eiamajame procese pradedama ie\u0161koti ne teisingiausio, bet patogiausio sprendimo, nuken\u010dia ne tik konkreti byla \u2013 nuken\u010dia pats teisingumo principas. Teismas, u\u017etikrindamas Konstitucijoje, \u012fstatymuose ir kituose teis\u0117s aktuose \u012ftvirtintas \u017emogaus teises ir laisves, turi jausti atsakomyb\u0119 u\u017e tai, kaip jis vykdo teisingum\u0105, tod\u0117l, mano nuomone, demokratin\u0117je visuomen\u0117je procesinio patogumo, o ne teisingumo pasirinkimas yra pernelyg didel\u0117 kaina, kurios mok\u0117jimas neturi b\u016bti pateisinamas ir toleruojamas.<\/p>\n\n\n\n Dr. Romualdas Drak\u0161as yra advokatas, VU Teis\u0117s fakulteto profesorius<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Baud\u017eiamajame procese teismui da\u017enai tenka spr\u0119sti sud\u0117tingus teis\u0117s klausimus. Ta\u010diau kartais pati sud\u0117tingiausia u\u017eduotis yra ne nustatyti, kas \u012fvyko, o atsispirti pagundai pasirinkti papras\u010diausi\u0105 sprendim\u0105. Lengviausia konstatuoti tai, d\u0117l ko \u0161alys sutaria ir nebesigin\u010dija. Kur kas sunkiau \u2013 suabejoti kaltinimu ir pa\u010diam ie\u0161koti atsakymo \u012f klausim\u0105, ar valstyb\u0117 konkre\u010diu atveju apskritai turi teis\u0119 bausti \u017emog\u0173. …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":53068,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[178,105,3466,403,94],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53067"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53067"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53067\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":53069,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53067\/revisions\/53069"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53068"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53067"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53067"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53067"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}