{"id":52952,"date":"2026-06-12T12:59:14","date_gmt":"2026-06-12T09:59:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=52952"},"modified":"2026-06-12T12:59:16","modified_gmt":"2026-06-12T09:59:16","slug":"a-bitinas-antrosios-pakopos-kaupiamuju-pensiju-sistemos-reforma-konstitucines-doktrinos-ir-teisekuros-sprendimu-kolizija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2026\/06\/12\/a-bitinas-antrosios-pakopos-kaupiamuju-pensiju-sistemos-reforma-konstitucines-doktrinos-ir-teisekuros-sprendimu-kolizija\/","title":{"rendered":"A.Bitinas. Antrosios pakopos kaupiam\u0173j\u0173 pensij\u0173 sistemos reforma: konstitucin\u0117s doktrinos ir teis\u0117k\u016bros sprendim\u0173 kolizija"},"content":{"rendered":"\n<p>Pensij\u0173 sistema \u0161iuolaikin\u0117je socialin\u0117je valstyb\u0117je yra viena svarbiausi\u0173 socialin\u0117s apsaugos sistemos dali\u0173. Jos paskirtis \u2013 u\u017etikrinti asmen\u0173 pajamas senatv\u0117je ir kartu paskirstyti socialin\u0117s apsaugos na\u0161t\u0105 tarp skirting\u0173 kart\u0173 bei visuomen\u0117s grupi\u0173. Teis\u0117s doktrinoje pensij\u0173 sistema paprastai suprantama kaip institucin\u0117 ir finansin\u0117 strukt\u016bra, kurios pagrindu organizuojamas l\u0117\u0161\u0173 perskirstymas i\u0161 ekonomi\u0161kai aktyvi\u0173 asmen\u0173 tiems, kurie d\u0117l am\u017eiaus nebedalyvauja darbo rinkoje.<\/p>\n\n\n\n<p>Tarptautin\u0117je praktikoje pensij\u0173 sistemos da\u017eniausiai skirstomos \u012f tris pakopas. Pirm\u0105j\u0105 pakop\u0105 sudaro valstybin\u0117 pensij\u0173 sistema, grind\u017eiama socialinio draudimo ir\/arba universali\u0173 i\u0161mok\u0173 principais. Jos pagrindinis tikslas \u2013 u\u017etikrinti minimalias pajamas senatv\u0117je, apsaugoti asmenis nuo skurdo rizikos ir, atsi\u017evelgiant \u012f darbo veiklos sta\u017e\u0105, garantuoti tinkamo dyd\u017eio pensij\u0173 i\u0161mokas senatv\u0117je. Antroji pakopa apima profesines arba kaupiam\u0105sias pensij\u0173 schemas, kuriose l\u0117\u0161os kaupiamos individualiose ar kolektyvin\u0117se (profesin\u0117s pensijos) s\u0105skaitose ir investuojamos finans\u0173 rinkose. Tre\u010di\u0105j\u0105 pakop\u0105 sudaro savanori\u0161kas papildomas kaupimas, grind\u017eiamas individualiu asmens apsisprendimu. Siekiant skatinti pensij\u0173 kaupim\u0105, paprastai taikomos mokestin\u0117s lengvatos.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvoje susiformavo mi\u0161rus pensij\u0173 modelis, kuriame derinami pirmosios ir antrosios pakopos elementai, taip pat papildomai veikia ir tre\u010dioji pakopa. Valstybinio socialinio draudimo sistema i\u0161lieka pagrindiniu senatv\u0117s pajam\u0173 \u0161altiniu, ta\u010diau nuo 2004 m. reik\u0161minga socialin\u0117s apsaugos sistemos dalimi tapo ir antrosios pakopos individualus &nbsp;pensij\u0173 kaupimas. Jo esm\u0117 \u2013 dal\u012f socialinio draudimo \u012fmok\u0173 ir papildomas asmens bei valstyb\u0117s l\u0117\u0161as nukreipti \u012f individualias kaupimo s\u0105skaitas, kuriose sukauptas turtas investuojamas siekiant u\u017etikrinti didesnes pajamas senatv\u0117je (teisinis pagrindas \u2013 Pensij\u0173 kaupimo \u012fstatymas).<\/p>\n\n\n\n<p>Profesiniai kaupiamieji pensij\u0173 fondai Lietuvoje neveikia, nors teisinis pagrindas yra nustatytas Profesini\u0173 pensij\u0173 kaupimo \u012fstatyme (pagrindin\u0117s prie\u017eastys \u2013 b\u016btinas socialini\u0173 partneri\u0173 susitarimas, ma\u017eas galim\u0173 dalyvi\u0173 skai\u010dius, nepakankamos mokestin\u0117s lengvatos).<\/p>\n\n\n\n<p>Tre\u010dioji pensij\u0173 sistemos pakopa \u2013 tai papildomas kaupimas pensijai gyvyb\u0117s draudimo \u012fmon\u0117se ar pensij\u0173 fonduose pagal Papildomo savanori\u0161ko pensij\u0173 kaupimo \u012fstatym\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>B\u016btent antrosios pakopos pensij\u0173 kaupimas tapo vienu daugiausiai teisini\u0173 ir politini\u0173 diskusij\u0173 kelian\u010di\u0173 socialin\u0117s apsaugos institut\u0173. Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 reformos, ypa\u010d 2025 m. priimti Pensij\u0173 kaupimo \u012fstatymo pakeitimai, i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 dalyvavimo sistemoje s\u0105lygas ir paskatino diskusij\u0105 d\u0117l j\u0173 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau \u2013 Konstitucinis Teismas) suformuotai konstitucinei doktrinai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Pensij\u0173 kaupimas kaip socialin\u0117s apsaugos sistemos dalis<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Vertinant antrosios pakopos pensij\u0173 kaupimo teisin\u0119 prigimt\u012f, svarbiausi\u0105 reik\u0161m\u0119 turi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarime konstatavo, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi pla\u010di\u0105 diskrecij\u0105 pasirinkti senatv\u0117s pensij\u0173 sistemos model\u012f ir gali nustatyti tiek einam\u0173j\u0173 i\u0161mok\u0173 (PAYG) principu grind\u017eiam\u0105 sistem\u0105, tiek model\u012f, paremt\u0105 b\u016bsimoms pensijoms skirt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 kaupimu specialiuose fonduose, taip pat \u012fvairius \u0161i\u0173 modeli\u0173 derinius. (1)<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160i i\u0161vada da\u017enai interpretuojama kaip itin plati \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo laisv\u0117. Ta\u010diau detalesn\u0117 nutarimo analiz\u0117 leid\u017eia daryti kur kas reik\u0161mingesn\u0119 i\u0161vad\u0105. Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad valstyb\u0117, paisydama socialin\u0117s orientacijos ir socialinio solidarumo princip\u0173, gali nustatyti tok\u012f reguliavim\u0105, kuris skatint\u0173 visuomen\u0117s narius patiems r\u016bpintis savo b\u016bsimu materialiniu apr\u016bpinimu senatv\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p>Tai rei\u0161kia, kad antrosios pakopos pensij\u0173 kaupimas Konstitucinio Teismo n\u0117ra suvokiamas kaip \u012fprasta investavimo veikla. Prie\u0161ingai, jis laikomas socialin\u0117s apsaugos sistemos dalimi, kurios paskirtis yra ne vien sukaupti finansin\u012f turt\u0105, bet u\u017etikrinti socialin\u0119 apsaug\u0105 ateityje. Tokia samprata tur\u0117t\u0173 b\u016bti fundamentali tiek \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui, tiek ir vykdomosios vald\u017eios \u012fstaigoms planuojant pensij\u0173 sistemos poky\u010dius.<\/p>\n\n\n\n<p>Konstitucinis Teismas fakti\u0161kai konstatavo, kad pensij\u0173 kaupimas turi ne tik individuali\u0105, bet ir kolektyvin\u0119 funkcij\u0105. Dalyvavimas kaupime ma\u017eina b\u016bsim\u0105 vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 na\u0161t\u0105 ir prisideda prie visos socialin\u0117s apsaugos sistemos tvarumo. Tod\u0117l \u0161ios sistemos reguliavimas negali b\u016bti vertinamas vien tik per individualios autonomijos ar individualios sutarties laisv\u0117s prizm\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Nuosavyb\u0117s teis\u0117s ir pensij\u0173 kaupimo paskirtis<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kitas svarbus konstitucin\u0117s doktrinos aspektas susij\u0119s su sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 teisiniu statusu. Konstitucinis Teismas 2012 m. bir\u017eelio 29 d. nutarime konstatavo, kad pensij\u0173 fonduose sukauptos l\u0117\u0161os n\u0117ra tapatu b\u016bsimai pensijai, ta\u010diau asmens teis\u0117 \u012f \u0161ias l\u0117\u0161as yra susijusi su konstitucine nuosavyb\u0117s teisi\u0173 apsauga. (2)<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160is i\u0161ai\u0161kinimas ilg\u0105 laik\u0105 buvo naudojamas kaip argumentas, grind\u017eiantis platesnes asmen\u0173 galimybes disponuoti sukauptomis l\u0117\u0161omis. Ta\u010diau tokia interpretacija n\u0117ra visi\u0161kai tiksli. Min\u0117tame nutarime Konstitucinis Teismas nesuabsoliutino nuosavyb\u0117s teis\u0117s ir nepaneig\u0117 pensij\u0173 kaupimo socialin\u0117s paskirties.<\/p>\n\n\n\n<p>Prie\u0161ingai, i\u0161 visos jurisprudencijos matyti, kad nuosavyb\u0117s apsauga pensij\u0173 kaupimo srityje egzistuoja specifiniame socialin\u0117s apsaugos kontekste. Kitaip tariant, asmuo turi teis\u0119 \u012f sukauptas l\u0117\u0161as, ta\u010diau \u0161ios teis\u0117s \u012fgyvendinimas negali paneigti paties instituto paskirties. Jei nuosavyb\u0117s aspektas socialin\u0117je apsaugoje tapt\u0173 dominuojantis, pensij\u0173 kaupimas prarast\u0173 savo ry\u0161\u012f su socialin\u0117s apsaugos funkcija ir transformuot\u0173si \u012f paprast\u0105 investavimo mechanizm\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Tod\u0117l konstitucin\u0117 doktrina reikalauja balanso tarp dviej\u0173 vertybi\u0173 \u2013 asmens nuosavyb\u0117s apsaugos ir vie\u0161ojo intereso u\u017etikrinti veiksming\u0105 bei tvari\u0105 senatv\u0117s apsaugos sistem\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2024 m. Konstitucinio Teismo nutarimas: pensij\u0173 kaupimo esm\u0117s apibr\u0117\u017eimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Reik\u0161mingiausias pastar\u0173j\u0173 met\u0173 sprendimas pensij\u0173 kaupimo srityje buvo Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimas. Jame Teismas itin ai\u0161kiai apibr\u0117\u017e\u0117 pa\u010di\u0105 pensij\u0173 kaupimo instituto esm\u0119. (3)<\/p>\n\n\n\n<p>Nutarime konstatuota, kad kaupimas specialiuose pensij\u0173 fonduose grind\u017eiamas konstituci\u0161kai svarbiu tikslu \u2013 kaupti ir investuoti l\u0117\u0161as tam, kad kaupimo dalyviams b\u016bt\u0173 mokamos senatv\u0117s pensijos i\u0161mokos. Teismas taip pat pabr\u0117\u017e\u0117, kad pensij\u0173 kaupimas yra ilgalaikis procesas, kuris paprastai baigiasi asmeniui sulaukus pensinio am\u017eiaus arba jam mirus.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160i i\u0161vada turi fundamentali\u0105 reik\u0161m\u0119. Ji rei\u0161kia, kad pensij\u0173 kaupimo sistemos esm\u0117 yra ne galimyb\u0117 bet kada disponuoti sukauptomis l\u0117\u0161omis, bet j\u0173 i\u0161saugojimas iki socialin\u0117s rizikos \u2013 senatv\u0117s \u2013 atsiradimo momento.<\/p>\n\n\n\n<p>B\u016btent \u0161iuo aspektu 2024 m. nutarimas suformavo nauj\u0105 konstitucin\u0117 doktrin\u0105 &#8211; pensij\u0173 kaupimo sistemos pakeitimai turi b\u016bti vertinami ne tik pagal j\u0173 poveik\u012f asmens teis\u0117ms, bet ir pagal tai, ar jie i\u0161saugo sistemos ilgalaiki\u0161kum\u0105 bei paskirt\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2025 m. reforma ir jos konstituciniai i\u0161\u0161\u016bkiai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>2025 m. pensij\u0173 kaupimo &nbsp;reforma i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 iki tol galiojusi\u0105 pensij\u0173 kaupimo logik\u0105. Buvo atsisakyta automatinio pakartotinio \u012ftraukimo \u012f sistem\u0105, i\u0161pl\u0117stos kaupimo sustabdymo galimyb\u0117s ir numatyta galimyb\u0117 tam tikrais atvejais atsiimti dal\u012f sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ie pakeitimai grind\u017eiami asmens laisv\u0117s, autonomijos ir teis\u0117s savaranki\u0161kai disponuoti savo turtu argumentais. Ta\u010diau vertinant juos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste kyla klausimas, ar tokie sprendimai neprie\u0161tarauja pa\u010diai pensij\u0173 kaupimo sampratai, kuri buvo suformuluota 2024 m. kovo 7 d. nutarime.<\/p>\n\n\n\n<p>Ypa\u010d svarbi \u0161iuo aspektu yra Konstitucinio Teismo pozicija d\u0117l galimyb\u0117s pasitraukti i\u0161 pensij\u0173 kaupimo sistemos. Teismas ai\u0161kiai nurod\u0117, kad tokia galimyb\u0117 turi egzistuoti, kai d\u0117l svarbi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 i\u0161 esm\u0117s pasikei\u010dia pensij\u0173 kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkyb\u0117s, d\u0117l kuri\u0173 &nbsp;dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. Kartu buvo pabr\u0117\u017eta, kad tokie atvejai turi b\u016bti i\u0161imtiniai, nes prie\u0161ingu atveju b\u016bt\u0173 paneigta pasirinkto pensij\u0173 kaupimo modelio esm\u0117 ir vie\u0161asis interesas u\u017etikrinti darn\u0173 sistemos veikim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Tod\u0117l konstitucin\u0117s teis\u0117s po\u017ei\u016briu pagrindinis klausimas ne tai, ar asmuo gali pasitraukti i\u0161 sistemos. Svarbiausia yra tai, ar pasitraukimas i\u0161lieka i\u0161imtimi, ar tampa viena i\u0161 \u012fprast\u0173 alternatyv\u0173 (pavyzd\u017eiui, iki nustatyto pensinio am\u017eiaus nutraukti kaupim\u0105 ir atsiimti dal\u012f sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 visais atvejais). B\u016btent \u0161ioje vietoje gali atsirasti potencialus prie\u0161taravimas tarp 2025 m. reformos ir Konstitucinio Teismo doktrinos.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>I\u0161vados<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Konstitucinio Teismo jurisprudencija leid\u017eia suformuluoti kelias principines i\u0161vadas.<\/p>\n\n\n\n<p>Pirma, antrosios pakopos pensij\u0173 kaupimas Lietuvos konstitucin\u0117je teis\u0117je n\u0117ra suvokiamas kaip privatus investavimo produktas. Jis laikomas socialin\u0117s apsaugos sistemos dalimi, skirta u\u017etikrinti papildomas pajamas senatv\u0117je ir prisid\u0117ti prie visos pensij\u0173 sistemos tvarumo, taip pat derinant \u012fvairius pensij\u0173 modelius.<\/p>\n\n\n\n<p>Antra, nors \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi pla\u010di\u0105 diskrecij\u0105 pasirinkti pensij\u0173 sistemos model\u012f, \u0161i diskrecija n\u0117ra neribota. Ji negali b\u016bti naudojama taip, kad b\u016bt\u0173 paneigta pasirinkto modelio esm\u0117, tikslai ir socialin\u0117 paskirtis.<\/p>\n\n\n\n<p>Tre\u010dia, Konstitucinis Teismas sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 apsaug\u0105 sieja su nuosavyb\u0117s teisi\u0173 apsauga, ta\u010diau nuosavyb\u0117s aspektas negali b\u016bti atskirtas nuo pensij\u0173 kaupimo instituto socialin\u0117s funkcijos.<\/p>\n\n\n\n<p>Ketvirta, 2024 m. kovo 7 d. nutarime ai\u0161kiai suformuluota, kad pensij\u0173 kaupimas yra ilgalaikis procesas, kurio nat\u016brali pabaiga siejama su senatv\u0117s rizikos atsiradimu. \u0160ia doktrina turi b\u016bti vadovaujamasi planuojant reformas.<\/p>\n\n\n\n<p>Penkta, 2025 m. reforma potencialiai kei\u010dia pamatin\u0119 sistemos logik\u0105 \u2013 nuo ilgalaikio socialin\u0117s apsaugos instrumento link lankstesnio individualaus taupymo modelio. Tod\u0117l b\u016bsimos konstitucin\u0117s kontrol\u0117s objektu gali tapti ne pavien\u0117s reformos nuostatos, o klausimas, ar i\u0161saugota pati Konstitucinio Teismo identifikuota pensij\u0173 kaupimo instituto esm\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Dr. Audrius Bitinas yra<\/em> <em>Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas <\/em><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p>1. 2020 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos pensij\u0173 kaupimo \u012fstatymo 6\u00a0straipsnio 1\u00a0dalies nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai\u201c (TAR, 2020-02-10, Nr. 2020-02923)<\/p>\n\n\n\n<p>2. 2012 m. bir\u017eelio 29 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos pensij\u0173 sistemos reformos \u012fstatymo, jo pakeitimo ir papildymo \u012fstatym\u0173 nuostat\u0173 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai\u201c (\u017din., 2012, Nr. 78-4063)<\/p>\n\n\n\n<p>3. 2024 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos pensij\u0173 kaupimo \u012fstatymo (2018&nbsp;m. bir\u017eelio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5&nbsp;straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. bir\u017eelio 28&nbsp;d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai\u201c (TAR, 2024-03-07, Nr. 2024-04342)<\/p>\n\n\n\n<p><em>Tekst\u0105 pareng\u0117 Vilniaus Universiteto Teis\u0117s fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Audrius Bitinas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pensij\u0173 sistema \u0161iuolaikin\u0117je socialin\u0117je valstyb\u0117je yra viena svarbiausi\u0173 socialin\u0117s apsaugos sistemos dali\u0173. Jos paskirtis \u2013 u\u017etikrinti asmen\u0173 pajamas senatv\u0117je ir kartu paskirstyti socialin\u0117s apsaugos na\u0161t\u0105 tarp skirting\u0173 kart\u0173 bei visuomen\u0117s grupi\u0173. Teis\u0117s doktrinoje pensij\u0173 sistema paprastai suprantama kaip institucin\u0117 ir finansin\u0117 strukt\u016bra, kurios pagrindu organizuojamas l\u0117\u0161\u0173 perskirstymas i\u0161 ekonomi\u0161kai aktyvi\u0173 asmen\u0173 tiems, kurie d\u0117l am\u017eiaus &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":39786,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3587,3588,837,1371],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52952"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52952"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52952\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":52953,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52952\/revisions\/52953"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39786"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52952"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52952"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52952"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}