\u017dod\u017eius \u201eatsipra\u0161au\u201c ar \u201eatleiskite\u201c daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 girdi beveik kasdien \u2013 restoranuose, kavin\u0117se, parduotuv\u0117se ar darbo aplinkoje. Neseniai i\u0161 Vakar\u0173 Europos ar JAV gr\u012f\u017e\u0119 \u017emon\u0117s da\u017enai pastebi, kad ten atsipra\u0161oma gerokai da\u017eniau nei Lietuvoje. Neretas \u017emogus atsipra\u0161o net ir tokiose situacijose, kai, atrodyt\u0173, tam n\u0117ra rimtos prie\u017easties, pavyzd\u017eiui, nety\u010dia susikirtus keliams su kitu praeiviu.<\/p>\n\n\n\n
Geb\u0117jimas pasakyti atsipra\u0161au net ir tada, kai nesijau\u010diate d\u0117l ko nors kaltas, da\u017eniausiai laikomas teigiama savybe. Tai patvirtina ir \u012fvair\u016bs moksliniai tyrimai. Pavyzd\u017eiui, mokslininkas Aaron Lazare ra\u0161o, kad atsipra\u0161ymas gali pad\u0117ti u\u017egydyti emocines nuoskaudas, suma\u017einti kalt\u0117s jausm\u0105, nuslopinti ker\u0161to tro\u0161kim\u0105 ir atkurti pa\u0161lijusius santykius[1]<\/a>. Kai kurie tyrimai rodo, kad atsipra\u0161ymai gali b\u016bti naudingi ne tik emocinei, bet ir fizinei \u017emogaus savijautai. John Hopkins universiteto mokslininkai yra atkreip\u0119 d\u0117mes\u012f, kad geb\u0117jimas atsipra\u0161yti ir susitaikyti su kitais siejamas su ma\u017eesniu stresu, geresne miego kokybe ir kitais teigiamais sveikatos rodikliais[2]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Atsi\u017evelgiant \u012f \u0161i\u0105 atsipra\u0161ym\u0173 naud\u0105, kyla klausimas: ar teis\u0117 tur\u0117t\u0173 labiau skatinti \u017emones atsipra\u0161yti? Tam tikra prasme ji tai jau daro. Pavyzd\u017eiui, Lietuvos baud\u017eiamoji teis\u0117 numato galimyb\u0119 atleisti asmen\u012f nuo baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s, jeigu jis susitaiko su nukent\u0117jusiuoju[3]<\/a>. Tokiu b\u016bdu teisin\u0117 sistema skatina ne tik nubausti pa\u017eeid\u0117j\u0105, bet ir atkurti tarp \u0161ali\u0173 pa\u017eeistus santykius. Atsipra\u0161ymo ir atleidimo id\u0117jos aptinkamos ne vien baud\u017eiamojoje teis\u0117je. Kai kurie autoriai jas sieja ir su bankroto teise. Pavyzd\u017eiui, teis\u0117s mokslinink\u0117 Martha Minow teigia, kad bankroto procesas suteikia \u017emogui galimyb\u0119 sulaukti tam tikro \u201eatleidimo\u201c u\u017e susikaupusias skolas ir prad\u0117ti finansin\u012f gyvenim\u0105 i\u0161 naujo[4]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau bendrosios teis\u0117s tradicija, ypa\u010d JAV teis\u0117, atskleid\u017eia dar vien\u0105 b\u016bd\u0105, kuriuo teis\u0117 gali skatinti \u017emones atsipra\u0161yti. Kai kuriose jurisdikcijose galioja \u012frodin\u0117jimo taisykl\u0117s, ribojan\u010dios atsipra\u0161ym\u0173 naudojim\u0105 teismo procese. Kitaip tariant, tam tikrais atvejais \u017emogus gali atsipra\u0161yti nebijodamas, kad jo \u017eod\u017eiai v\u0117liau bus panaudoti prie\u0161 j\u012f teisme. Toliau aptarsiu \u0161i\u0173 taisykli\u0173 esm\u0119, paai\u0161kinsiu, koki\u0173 tiksl\u0173 jomis siekiama, kaip jos dera su vienu svarbiausi\u0173 proceso tiksl\u0173 \u2013 tiesos nustatymu ir ar pana\u0161ios taisykl\u0117s gal\u0117t\u0173 b\u016bti taikomos Lietuvos civiliniame procese.<\/p>\n\n\n\n 1. Atsipra\u0161ymo (ne)leistinumas teismo procese<\/strong><\/p>\n\n\n\n Net trisde\u0161imt devyniose JAV valstijose ir Kolumbijos apygardoje galioja vadinamieji atsipra\u0161ymo \u012fstatymai. Jie riboja galimyb\u0119 teisme remtis iki teismo proceso i\u0161sakytu atsipra\u0161ymu kaip \u012frodymu, kad asmuo pripa\u017eino savo atsakomyb\u0119. Toki\u0173 \u012fstatym\u0173 prireik\u0117, nes anks\u010diau atsipra\u0161ymas da\u017enai buvo suprantamas kaip netiesioginis atsakomyb\u0117s pripa\u017einimas. Pavyzd\u017eiui, jei gydytojas po sud\u0117tingos operacijos atsipra\u0161ydavo paciento d\u0117l patirt\u0173 su\u017ealojim\u0173, teisme tai gal\u0117jo b\u016bti vertinama kaip gydytojo atsakomyb\u0119 patvirtinantis faktas. Juk kam atsipra\u0161in\u0117ti, jeigu nieko blogo nepadarei? Ta\u010diau atsipra\u0161ymas neb\u016btinai rei\u0161kia kalt\u0117s pripa\u017einim\u0105. \u017dmon\u0117s atsipra\u0161o ar i\u0161rei\u0161kia u\u017euojaut\u0105 nor\u0117dami i\u0161reik\u0161ti apgailestavim\u0105 ar \u017emogi\u0161k\u0105 r\u016bpest\u012f d\u0117l kito asmens patirt\u0173 i\u0161gyvenim\u0173. Tod\u0117l atsipra\u0161ymo \u012fstatymais siekiama u\u017etikrinti, kad tokie \u017eod\u017eiai neb\u016bt\u0173 automati\u0161kai laikomi atsakomyb\u0117s pripa\u017einimu.<\/p>\n\n\n\n Galimyb\u0117 teisme remtis atsipra\u0161ymu kaip atsakomyb\u0117s \u012frodymu tur\u0117jo ir kit\u0105 neigiam\u0105 pasekm\u0119 \u2013 \u017emon\u0117s vengdavo atsipra\u0161yti. Gydytojai ir kiti asmenys, patek\u0119 \u012f \u017eal\u0105 suk\u0117lusias situacijas, da\u017enai nesiry\u017edavo i\u0161reik\u0161ti u\u017euojautos ar apgailestavimo, baimindamiesi, kad j\u0173 \u017eod\u017eiai v\u0117liau bus panaudoti prie\u0161 juos teisme. Atsi\u017evelgiant \u012f jau auk\u0161\u010diau min\u0117t\u0105 atsipra\u0161ym\u0173 svarb\u0105 \u017emoni\u0173 psichologinei ir fizinei gerovei, dalis JAV valstij\u0173 ir pri\u0117m\u0117 min\u0117tus atsipra\u0161ymo \u012fstatymus, kuriais buvo u\u017ekirstas kelias naudoti atsipra\u0161ymo ar u\u017euojautos fakt\u0105 \u012frodin\u0117jant asmens atsakomyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n Pavyzd\u017eiui, Teksaso \u012fstatymo d\u0117l civilinio proceso ir teisi\u0173 gynimo 18.061 sekcija numato \u201ea) Civilin\u0117je byloje teismas negali priimti tokio prane\u0161imo, kuriame: (1) rei\u0161kiamas u\u017euojautos jausmas ar bendras geranori\u0161kumas d\u0117l nelaimingo atsitikimo, aukos patirt\u0173 skausm\u0173, kan\u010di\u0173 ar mirties;\u201c.<\/p>\n\n\n\n Vienas pla\u010diausi\u0173 atsipra\u0161ymo \u012fstatym\u0173 buvo priimtas Kolorado valstijos, kurios \u012frodin\u0117jimo proces\u0105 reglamentuojan\u010dio \u012fstatymo 13-25-135 sekcija numato itin plat\u0173 apibr\u0117\u017eim\u0105: \u201e(1) Bet kokiame civiliniame procese, kur\u012f inicijuoja asmuo, manantis es\u0105s medicinin\u0117s prie\u017ei\u016bros rezultato auka, arba bet kokiame su tokiu civiliniu procesu susijusiame arbitra\u017eo procese draud\u017eiama bet kokie parei\u0161kimai, patvirtinimai, gestai ar elgesys, kuriais i\u0161rei\u0161kiamas atsipra\u0161ymas, kalt\u0117, u\u017euojauta, gailestis, <…> kuriuos sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 teik\u0117jas ar jo darbuotojas pateikia nukent\u0117jusiajam, jo giminai\u010diui ar atstovui ir kurie susij\u0119 su nepatogumais, skausmu, kan\u010diomis, su\u017ealojimais ar mirtimi, kuriuos patyr\u0117 nukent\u0117jusysis <…>.\u201c<\/p>\n\n\n\n 2.<\/strong> \u012erodym\u0173 leistinumo taisykl\u0117, draud\u017eianti remtis atsipra\u0161ymu<\/strong><\/p>\n\n\n\n Auk\u0161\u010diau pamin\u0117tos valstij\u0173 taisykl\u0117s yra \u012frodym\u0173 leistinumo taisykl\u0117s. \u0160ios taisykl\u0117s n\u0117ra naujas fenomenas. Civilinis procesas pasi\u017eymi \u012frodym\u0173 leistinumo taisykl\u0117mis, kurios pa\u0161alina \u012frodymus siekiant apsaugoti vertybes, nesusijusias su tiesos nustatymo tikslu. Pavyzd\u017eiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas draud\u017eia \u012frodin\u0117ti \u0161ias aplinkybes: 1) faktines aplinkybes, sudaran\u010dias valstyb\u0117s ar tarnybos paslapt\u012f (CPK 177 str. 4 d.); 2) faktines aplinkybes, sudaran\u010dias mediacijos metu gautus duomenis (CPK 177 str. 5 d.); 3) faktines aplinkybes, kurias asmuo su\u017einojo b\u016bdamas atstovu arba gyn\u0117ju, ir kitas faktines aplinkybes, ginamas kit\u0173 CPK \u012ftvirtint\u0173 \u012frodin\u0117jimo privilegij\u0173 (CPK 189 str. 2 d., 199 str. 3 d.).[5]<\/a><\/p>\n\n\n\n Visos \u0161ios taisykl\u0117s i\u0161 bylos pa\u0161alina galimai reik\u0161ming\u0105 informacij\u0105, ta\u010diau d\u0117l tam tikr\u0173 vertybi\u0173 svarbos, pavyzd\u017eiui, \u017emogaus teis\u0117s \u012f atstov\u0105, valstyb\u0117s paslap\u010di\u0173 apsaugos, mediacijos svarbos gin\u010d\u0173 sprendimui, m\u016bs\u0173 ir kit\u0173 valstybi\u0173 teisin\u0117 sistema pateisina \u0161ios informacijos pa\u0161alinim\u0105 i\u0161 bylos. \u012e \u0161i\u0105 kategorij\u0105 patenka ir atsipra\u0161ymo \u012fstatymai. J\u0173 tikslas \u2013 skatinti \u017emones nebijoti i\u0161reik\u0161ti u\u017euojautos ar apgailestavimo vien d\u0117l to, kad v\u0117liau j\u0173 \u017eod\u017eiai gali b\u016bti panaudoti kaip j\u0173 kalt\u0117s \u012frodymas. Teis\u0117s doktrinoje pripa\u017e\u012fstama, kad \u0161ie \u012fstatymai bent i\u0161 dalies pasiekia savo tikslus: gerina gydytoj\u0173 ir pacient\u0173 komunikacij\u0105, skatina taik\u0173 gin\u010d\u0173 sprendim\u0105 ir kai kuriais atvejais padeda i\u0161vengti teismini\u0173 gin\u010d\u0173[6]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n 3.<\/strong> O tai kaip su tiesos nustatymu civilin\u0117je byloje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto atsipra\u0161ymo \u012fstatymai n\u0117ra vertinami vienareik\u0161mi\u0161kai. Kaip ir kitos \u012frodym\u0173 leistinumo taisykl\u0117s, jie riboja galimyb\u0119 teismui susipa\u017einti su bylai reik\u0161minga informacija. O tiek JAV, tiek Lietuvos civiliniame procese vienas svarbiausi\u0173 tiksl\u0173 yra kuo tiksliau nustatyti bylos faktines aplinkybes. Tod\u0117l kyla klausimas, ar draudimas remtis atsipra\u0161ymais pernelyg neapsunkina tiesos nustatymo? Juk kai kuriais atvejais atsipra\u0161ymo fakto vertinimas gali pad\u0117ti geriau suprasti \u012fvykio aplinkybes, \u0161ali\u0173 tarpusavio santykius ar \u017eal\u0105 suk\u0117lusio asmens po\u017ei\u016br\u012f \u012f susiklos\u010diusi\u0105 situacij\u0105. Kita vertus, atsipra\u0161ymo \u012fstatym\u0173 \u0161alininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161is informacijos praradimas yra pateisinama kaina u\u017e atviresn\u012f bendravim\u0105 ir didesnes galimybes susitaikyti, t. y. gin\u010d\u0105 i\u0161spr\u0119sti be teismo.<\/p>\n\n\n\n Nepaisant galimo kritikos, atsipra\u0161ymo \u012fstatymai gerai dera su JAV civiliniu procesu. Pirma, JAV civilinis procesas nesiekia nustatyti absoliu\u010dios tiesos \u2013 JAV civiliniame procese pakanka nustatyti labiausiai tik\u0117tin\u0105 \u012fvyki\u0173 versij\u0105. Antra, civilin\u0117se bylose taikomas \u017eemesnis \u012frodin\u0117jimo standartas nei standartas, reikalaujantis visi\u0161ko ar pagr\u012fsto \u012fsitikinimo d\u0117l fakt\u0173 egzistavimo[7]<\/a>. Tre\u010dia, atsipra\u0161ymo \u012fstatymai ne tik skatinti u\u017euojaut\u0105 ir susitaikym\u0105, bet saugo prisiekusiuosius. Faktus JAV teismo procese da\u017enai nustato ne profesional\u016bs teis\u0117jai, o teisinio i\u0161silavinimo neturintys prisiekusieji. Egzistuoja rizika, kad atsipra\u0161ym\u0105 prisiekusieji automati\u0161kai supras kaip atsakomyb\u0117s pripa\u017einim\u0105. Tod\u0117l draudimas remtis atsipra\u0161ymais padeda i\u0161vengti faktini\u0173 klaid\u0173 ar potencialaus manipuliavimo prisiekusiaisiais.<\/p>\n\n\n\n 4. Atsipra\u0161ymo \u012fstatymas Lietuvoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ar atsakovo atsipra\u0161ymas, kaip atsakovo atsakomyb\u0117s \u012frodymas, tur\u0117t\u0173 b\u016bti neleistinas ir Lietuvos civiliniame procese? Toks klausimas n\u0117ra toks radikalus, kaip gali pasirodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio.<\/p>\n\n\n\n Pirma, pana\u0161ios id\u0117jos svarstomos ir kitose kontinentin\u0117s teis\u0117s valstyb\u0117se. Pavyzd\u017eiui, Belgijos teis\u0117s doktrinoje pastebima, kad atsipra\u0161ymo \u012fstatymai gal\u0117t\u0173 sudaryti palankesnes s\u0105lygas i\u0161reik\u0161ti atsipra\u0161ym\u0105 ar u\u017euojaut\u0105, pad\u0117ti \u0161alims susitaikyti ir taip i\u0161vengti brangaus teismo proceso inicijavimo[8]<\/a>. Be to, kaip min\u0117ta, atsipra\u0161ymai prisideda prie geresn\u0117s \u017emoni\u0173 emocin\u0117s ir socialin\u0117s gerov\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Antra, vienas svarbiausi\u0173 Lietuvos civilinio proceso tiksl\u0173 yra \u0161ali\u0173 sutaikinimas[9]<\/a>. Jei \u017emon\u0117s nebijot\u0173, kad j\u0173 atsipra\u0161ymas v\u0117liau bus panaudotas prie\u0161 juos teisme, jie gal\u0117t\u0173 da\u017eniau pripa\u017einti, suprasti, \u012fsiklausyti \u012f kito \u017emogaus i\u0161gyvenimus, ie\u0161koti kompromiso ir gin\u010d\u0105 galimai i\u0161spr\u0119sti dar iki bylos nagrin\u0117jimo teisme.<\/p>\n\n\n\n Nepaisant to, naujos \u012frodym\u0173 leistinumo taisykl\u0117s, draud\u017eian\u010dios remtis atsipra\u0161ymais, atsiradimas Lietuvos civiliniame procese kelia ir papildom\u0173 abejoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n Pirma, n\u0117ra ai\u0161ku, ar Lietuvoje apskritai egzistuoja problema, kuri\u0105 siekt\u0173 spr\u0119sti atsipra\u0161ymo \u012fstatymas. Kaip min\u0117ta, viena pagrindini\u0173 toki\u0173 \u012fstatym\u0173 atsiradimo prie\u017eas\u010di\u0173 JAV buvo proceso \u0161ali\u0173 bei teism\u0173 po\u017ei\u016bris, kad atsipra\u0161ymas gali reik\u0161ti atsakomyb\u0117s pripa\u017einim\u0105. Lietuvos civiliniame procese atsipra\u0161ymas netur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas atsakomyb\u0117s fakto pripa\u017einimu. Lietuvos CPK 187 str. 2 d. jau dabar \u012fpareigoja fakt\u0105 laikyti pripa\u017eintu tik \u012fsitikinimus, kad pripa\u017einimas atitinka bylos aplinkybes ir n\u0117ra \u0161alies pareik\u0161tas d\u0117l apgaul\u0117s, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nusl\u0117pti ties\u0105. Tod\u0117l bent jau teoriniu po\u017ei\u016briu, atsipra\u0161ymai netur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi civilin\u0117s atsakomyb\u0117s pripa\u017einimu.<\/p>\n\n\n\n Antra, Lietuvos civilinis procesas turi pakankamai sud\u0117ting\u0105 santyk\u012f su \u012frodym\u0173 leistinumu. Lietuvos civilinis procesas \u017eenkliai labiau link\u0119s priimti \u012frodymus ir suteikti jiems atitinkam\u0105 reik\u0161m\u0119, nei drausti j\u0173 patekim\u0105 \u012f byl\u0105. Negana to, Lietuvos civilinis procesas reikalauja auk\u0161tesnio teis\u0117j\u0173 \u012fsitikinimo nei JAV civilinis procesas, o tai nulemia, kad \u012frodym\u0173 pa\u0161alinimas gali da\u017eniau u\u017ekirsti keli\u0105 tiesos nustatymui teismo procese[10]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Taigi, ar Lietuvos teis\u0117 turi skatinti atsipra\u0161ymus? Absoliu\u010diai! Ar tai turi daryti nustatant papildomas \u012frodym\u0173 leistinumo taisykles? Klausimas atviras diskusijai. <\/p>\n\n\n\n Dr. Jurgis Bartkus yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto asisistentas<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Aaron Lazare, On Apology<\/em> (Oxford University Press, 2004)<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> https:\/\/www.hopkinsmedicine.org\/health\/wellness-and-prevention\/forgiveness-your-health-depends-on-it<\/a><\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> \u017dr. Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo kodekso 38 straipsnio 1 d. 3 p.<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Martha Minow, When Should Law Forgive? <\/em>(W. W. Norton & Company, 2019).<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> \u017dr. detaliau Jurgis Bartkus, \u012erodym\u0173 leistinumo samprata Lietuvos civiliniame procese ir arbitra\u017ee<\/em> (Teis\u0117, Vol. 122, 2022).<\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> Nina E. Ross, William J. Newman, The Role of Apology Laws in Medical Malpractice<\/em> (Journal of the American Academy of Psychiatry and the Law, Vol. 54, Issue 1, 2021).<\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> Vytautas Nekro\u0161ius, Jurgis Bartkus, \u012erodin\u0117jimo standarto paie\u0161kos Lietuvos Respublikos civiliniame procese<\/em> (Teis\u0117, Vol. 132, 2024).<\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> \u017dr. Wannes Vandenbussche, Introducing Apology Legislation in Civil Law Systems. A New Way to Encourage Out-of-Court Dispute Resolution<\/em> (SSRN, 2018). Prieiga: https:\/\/ssrn.com\/abstract=3237528<\/a>.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n